Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-848-651/2013

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00064-2011-0

2013 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (A. D.) ir nukentėjusiojo M. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

pagal BK 138 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė bei paskirta subendrinta bausmė dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikyta BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str., A. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant 9 mm revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (2011-03-25 kvito Nr. 424).

Daiktinius įrodymus, šovinių tūteles ir guminį šratą, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

A. D. pagal kaltinimą, numatytą BK 145 str. 1 d., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Priteista iš A. D. 1 857 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 3 200 Lt proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, iš viso 6 057 Lt nukentėjusiajam M. Z..

Priteista iš A. D. žalos atlyginimo 2 385,20 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo gamino, laikė ir nešiojo šaudmenis: t. y. 2010 m. vasaros metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, (duomenys neskelbtini), į teisėtai laikomo fabrikinės gamybos 9 mm revolverio „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (galiojusi redakcija iki 2011-03-01) priskiriamas prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų, į būgnelio kameras įstatė tris guminius šratus ir tris 9 mm garsinius šovinius, ir taip neturėdamas leidimo pagamino ne mažiau kaip tris savadarbius šaudmenis, kurių kinetinė energija yra 22,1 J ir viršija ,,D“ kategorijos ginklų šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus bei šiuos savadarbius šaudmenis įdėjęs į revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini) būgnelį, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-02-06, apie 21.00 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, šiuos šaudmenis, įdėtus į revolverio „ME 38 Compact-G“ būgnelį, nešiojosi su savimi (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į M. Z., po to likusius du savadarbius užtaisus ir revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini) parsinešė į namus ir laikė iki tos pačios dienos 21.11 val., kada revolverį „ME 38 Compact–G“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem savadarbiais užtaisais perdavė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. 2011-02-06, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytas 0,73 prom. girtumas), priėjęs prie stovinčio automobilio „Audi Coupe“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir K. S. atidarius vairuotojo dureles, pareikalavo jų išvažiuoti bei iššovė į žemę iš „D“ kategorijos šaunamojo ginklo – revolverio „ME 38 Compact - G“ Nr. (duomenys neskelbtini). Po to A. D. nuėjo prie to paties automobilio dešinės pusės priekinių durelių ir jas atidarius nukreipė revolverį „ME 38 Compact - G“ Nr. (duomenys neskelbtini) į priekinėje keleivio vietoje sėdėjusio M. Z. kojas ir pareikalavo išlipti iš automobilio. M. Z. išlipus iš automobilio, A. D. tyčia vieną kartą iš revolverio „ME 38 Compact-G“ šovė M. Z. į veidą, taip padarė jam taškinius veido sužalojimus, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolyje, šautinį sužalojimą su svetimkūnio prasiskverbimu į kairį maksiliarinį sinusą, prikraujavimu į jį, dėl to M. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip A. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą M. Z..

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. Z. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-07 nuosprendį dėl civilinio ieškinio dalinio tenkinimo ir priteisti jam iš A. D. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 400 Lt išlaidų advokato teisinės pagalbos, susijusios su apeliacinio skundu surašymu, atlyginimui. Nurodo, jog teismas, priteisdamas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos būklę, patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus, nusikaltimo padarymo metu patirtą didelį skausmą, tai reiškia, kad pastarosios teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo yra konstatuotos kaip egzistuojančios. Nukentėjusysis pažymi, kad A. D. jį sužalojo šaudamas jam į veidą iš nedidelio atstumo, tai rodo bet kokių atsargumo taisyklių ignoravimą. Teismas visiškai neįvertino patirto sužalojimo pasekmių, t. y. kad po traumos sužalota veido dalis liko visiškai nejautri, kad jam, dirbant suvirintojo darbą, yra pavojus nudegti veidą, nepajusti deginimo, jei virinant žiežirba nukris ant veido šioje vietoje.

Nuteistasis A. D. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą.

Nukentėjusysis M. Z. prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą bei tenkinti jo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo M. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo.

Dėl BK 28 str. taikymo ir pripažinimo kaltu pagal BK 138 str. 1 d.

Kaip matyti iš nuteistojo A. D. apeliacinio skundo, jame nurodoma, kad paties nukentėjusiojo M. Z. veiksmai buvo neteisėti ir tai atitiko būtinosios ginties sąlygas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, su tokiais nuteistojo teiginiais nesutinka.

Liudytojas D. D. parodė, kad tarp jo tėčio A. D. ir vaikinų, buvusių automobilyje prie jų namo, buvo konfliktas, vaikinai truputį pamušė tėtį. Vaikinas, į kurį tėtis šovė, elgėsi agresyviai, ėjo link tėčio iškėlęs rankas. Taip pat parodė, jog butelį turėjo toliau stovėjęs vaikinas, o ne M. Z..

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis neturėjo tiesioginio pagrindo gintis šaunant nukentėjusiajam į veidą. Pažymėtina ir tai, kad nors iš bylos duomenų matyti, jog tarp nuteistojo, nukentėjusiųjų M. Z., K. S. ir liudytojų V. S., A. G. buvo kilęs konfliktas, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo M. Z. veiksmai kėlė realią grėsmę, nuo kurių būtų reikėję gintis. Pažymėtina ir tai, kad jeigu nukentėjusysis su draugais kėlė triukšmą ar kitaip drumstė viešąją tvarką, buvo ir kitokių būdų juos sudrausminti, nuteistasis galėjo iškviesti policiją. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad konflikto metu alkoholį buvo vartojęs ne tik nukentėjusysis, bet ir pats nuteistasis. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistajam A. D. buvo nustatytas 0,73 promilės girtumo, todėl pagrįstai darytina išvada, kad nuteistasis pats galėjo neadekvačiai vertinti situaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis M. Z. buvo nesunkiai sužalotas, dėl to ilgai sirgo, konstatuotina, kad nenustačius būtinosios ginties sąlygų, A. D. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Dėl pripažinimo kaltu pagal 253 str. 1 d.

BK 253 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Nuteistasis teigia, kad revolverį ir šaudmenis parduotuvėje įsigijo legaliai, revolverį jis užtaisė taip, kaip jam nurodė pardavėjai, todėl jam įdėjus garsinį šovinį ir guminį šratelį į tam pritaikytą revolverį taip, kaip nurodė šių daiktų pardavėjai, negali užtraukti atsakomybės pagal BK 253 str. 1 d.

Nors apeliantas teigia, kad už teisingą ginklų bei šaudmenų pardavimą atsakingas pardavėjas, kad jis legaliai įsigytus šaudmenis panaudojo taip, kaip nurodė šių daiktų pardavėjai, tačiau tokius teiginius paneigia bylos faktiniai duomenys. Remiantis Specialisto išvada matyti, kad du savadarbiai užtaisai, paimti iš A. D., susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus. Specialistas P. Š. paaiškino, kad į ginklo būgnelio kamerą įstačius guminį šratą ir į tą pačią būgnelio kamerą įstačius garsinį šovinį, gaunamas savadarbis užtaisas, viršijantis „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus – 7,5 J, t. y., tokio savadarbio užtaiso kinetinė energija padidėjo ir siekė 22,1 J. Liudytojai S. L. ir M. J. parodė, jog pardavinėdami ginklus jie klientams paaiškindavo, kaip sukomplektuoti šovinius, nurodė, kad tokia komplektacija, kurią panaudojo A. D., yra draudžiama. Taip pat nurodė, jog klientai ateidami pirkti ginklo tiksliai žinodavo, ko nori, todėl su garsiniais šoviniais, kai paprašydavo, parduodavo ir guminius šratus, skirtus laidynėms. Taigi akivaizdu, kad nors nuteistasis revolverį bei šaudmenis nusipirko legaliai, tačiau juos užtaisydamas ne pagal instrukciją, pagamino savadarbį užtaisą, kuris viršijo „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog parduotuvės, kurioje jis pirko šaudmenis, pardavėjai (liudytojai S. L. ir M. J.), sužinoję specialisto išvadas, yra aiškiai suinteresuoti neigti duotus patarimus ir išaiškinimus, kaip užtaisyti revolverį, kaip naudoti šaudmenis, yra niekuo nepagrįsti. Visų pirma liudytojai apklausos metu nebuvo supažindinti su specialisto išvadomis, antra, liudytojai parodymus duoda būdami įspėti dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir nėra jokio pagrindo abejoti duotų parodymų patikimumu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog paties nuteistojo parodymai dėl šaudmenų įsigijimo yra nenuoseklūs. 2013-01-30 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, jog lyg S. L. jam pardavė ginklą, 2013-03-25 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad nepamena, ar M. J. jam pardavė ginklą, o apeliaciniame skunde jau teigia, kad ginklą jam pardavė pardavėja moteris. Akivaizdu, jog pats nuteistasis painiojasi dėl šaudmenų įsigijimo aplinkybių, todėl pagrįstai manytina, kad tai yra tik nuteistojo siekis išvengti bausmės dėl savadarbio užtaiso pasigaminimo.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė bei įvertino tinkamai ir pagrįstai A. D. nuteisė pagal BK 253 str. 1 d.

Dėl bausmės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog teismas skyrė nepagrįstai griežtą, nemotyvuotą bausmę, uždrausdamas be policijos žinios išvykti iš rajono, neatsižvelgė, jog jis turi šeimą, darbo reikalais jam reikia dažnai išvykti į kitus miestus.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nuteistajam tiek pagal 138 str. 1 d., tiek pagal 253 str. 1 d. teismas paskyrė mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta už šių bausmių vidurkį, nuteistajam bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo argumentų, kad jam dažnai darbo reikalais tenka išvykti iš rajono, todėl taikytas uždraudimas be policijos žinios išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų yra neteisingas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis turi teisę kreiptis į Probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti darbo ar šeimos reikalais, todėl tokie nuteistojo argumentai atmestini.

Dėl nukentėjusiojo M. Z. apeliacinio skundo.

Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, jog teismas nepagrįstai jo elgesį pripažino kaip provokuojamą ir rizikingą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti nukentėjusiojo elgesį provokuojamu ar rizikingu. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nukentėjusysis M. Z. ir dar trys asmenys viešoje vietoje vartojo alkoholį, pažeidė Kelių eismo taisykles. Toks nukentėjusiojo elgesys gali būti nesuderinamas su viešąja tvarka, kelti aplinkinių nepasitenkinimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiojo elgesys nebuvo nukreiptas konkrečiai į nuteistąjį, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis siekė kaip nors išprovokuoti būtent nuteistąjį elgtis neteisėtai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiojo elgesį kaip provokuojamą ir rizikingą ir nepagrįstai atsižvelgė į tai spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas nukentėjusiajam M. Z. priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajam po šūvio buvo sužalotas veidas, po atliktos operacijos veido dalis iš dalies liko nejautri. Taigi nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, be to, iki šiol jaučia neigiamas pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, priteistas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis neproporcingas patirtiems išgyvenimams ir atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, ginamos vertybės specifiką, daro išvadą, kad 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis atitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis M. Z. prašo priteisti 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo nėra pagrindo, nukentėjusiojo M. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, padidinant priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo M. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

M. Z. priteisti iš A. D. 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiajam M. Z. 400 (keturis šimtus) Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.