Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-586/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
1-23-586/2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00064-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Nukentėjusysis
K. S., M. Z.
Kaltinamasis
A. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-586/2013Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00064-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.8.;1.2.5.4.;1.2.22.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant prokurorei V. L.,gynėjui advokatui G. D.,nukentėjusiesiems K. S., M. Z., jo atstovei advokatei V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gim. 1976-12-23, Klaipėdos m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 145 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. neturėdamas leidimo gamino, laikė ir nešiojo šaudmenis:

2010 m. vasaros metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, (duomenys neskelbtini) Gargždų m., Klaipėdos rajone, į teisėtai laikomo fabrikinės gamybos 9 mm revolverio „ME 38 Compact-G“, Nr. 022404, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (galiojusi redakcija iki 2011-03-01), priskiriamas prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų, į būgnelio kameras įstatė tris guminius šratus ir tris 9 mm garsinius šovinius, ir taip neturėdamas leidimo pagamino ne mažiau kaip tris savadarbius šaudmenis, kurių kinetinė energija yra 22,1 J ir viršija ,,D“ kategorijos ginklų šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus bei šiuos savadarbius šaudmenis įdėjęs į revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. 022404 būgnelį, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) Gargždų m., Klaipėdos rajone. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-02-06, apie 21.00 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, šiuos šaudmenis, įdėtus į revolverio „ME 38 Compact-G“ būgnelį, nešiojosi su savimi (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos rajone, kur tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į M. Z., po to, likusius du savadarbius užtaisus ir revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 022404 parsinešė į namus ir laikė iki tos pačios dienos 21.11 val., kada revolverį „ME 38 Compact–G“ Nr. 022404 su dviem savadarbiais užtaisais perdavė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo:

2011-02-06, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytas 0,73 ‰ girtumas), priėjęs prie stovinčio automobilio „A. C.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir K. S. atidarius vairuotojo dureles, pareikalavo juos išvažiuoti bei iššovė į žemę iš „D“ kategorijos šaunamojo ginklo - revolverio „ME 38 Compact - G“ Nr. 022404. Po to, A. D. nuėjo prie to pačio automobilio dešinės pusės priekinių durelių ir jas atidarius nukreipė revolverį „ME 38 Compact - G“ Nr. 022404 į priekinėje keleivio vietoje sėdėjusio M. Z. kojas ir pareikalavo išlipti iš automobilio. M. Z. išlipus iš automobilio, A. D., tyčia vieną kartą iš revolverio „ME 38 Compact-G“ šovė M. Z. į veidą, taip padarė jam taškinius veido sužalojimus, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolyje, šautinį sužalojimą su svetimkūnio prasiskverbimu į kairį maksiliarinį sinusą, prikraujavimu į jį, dėl ko M. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip, A. D., nesunkiai sutrikdė sveikatą M. Z..

Kaltinamasis A. D. pagal pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-02-06 buvo sekmadienis, ruošė vaikus į mokyklą. Prie jo namų privažiavo jam nepažystamas automobilis, iš kurio išlipę vaikinai vaikščiojo, triukšmavo, garsiai leido muziką. Vėliau privažiavo kitas automobilis „BMW“, sankryžoje suko „saulutes“, cypino stabdžius ir tokie jų veiksmai erzino. Kadangi matė kelis vaikinus, pasiėmęs revolverį išėjo į gatvę. Priėjęs prie automobilio „Audi“, pabeldė į dureles, kadangi jų niekas neatidarė, todėl jis pats atidarė dureles, pasisveikino ir paprašė nuvažiuoti. Uždaręs dureles pasitraukė nuo automobilio, kadangi jie neišvažiavo, vėl priėjęs prie automobilio įsakmiau liepė išvažiuoti, tuomet vaikinai pradėjo keiktis, labiausiai keikėsi M. Z.. Tuomet pasakęs, kad turi ginklą, nukreipęs į žemę, iššovė. Į tai jie nesureagavo, tik dar labiau pradėjo grasinti, o M. Z. grasino susidorojimu. Jam nuėjus prie automobilio galo, visi pradėjo lipti iš automobilio. M. Z. kai išlipo, pasiėmė alaus butelį, eidamas link jo, grasino suduoti, tuomet jis nutaikęs ginklą į žemę, mėgino iššauti, tačiau ginklas neiššovė, jis vis spaudė ant nuleistuko, bet ginklas nešovė, kai priėjo visai šalia, ranka nevalingai pakilo, tuomet ginklas iššovė ir pataikė M. Z. į veidą. Vėliau, prieš atvažiuojant policijai A. G. surinko butelius ir dėjo į bagažinę bei metė į konteinerius. Pagal pareikštus kaltinimus neprisipažino, kadangi ginklą pirko iš parduotuvės, ten pat pirko šovinius ir gumines kulkas. Nežinojo, kad negalima užtaisyti revolverio garsiniu šoviniu su gumine kulka. Vaikinams atvykus, jie triukšmavo, trikdė ramybę, gėrė alkoholį ir ėjo prie jo namo šlapintis. Ginklą buvo pasiėmęs savigynai, nieko nesiruošė šaudyti, tuo labiau ką nors sužaloti, niekam negrasino nužudymu, jo tikslas buvo tik tiek, kad vaikinai išvažiuotų, bet jiems pradėjus pulti, jis gynėsi.

Nukentėjusysis M. Z. parodė, kad 2011-02-06, apie 18.30 val. jis kartu su draugais V. S., A. G., savo automobiliu „A. C.“, atvažiavo į K. g., Gargždų m., ir sustoję ties K. g. ir T. g. sankryža, automobilyje gėrė alų. Kiek vėliau prie jų automobiliu „BMW“ privažiavo K. S.. Visi sėdėjo automobilyje, gėrė alų, kalbėjosi, triukšmo aplinkiniams nekėlė, automobilio viduje tyliai grojo muzika. Vėliau prie jų priėjo vyriškis atidarė automobilio dureles ir šaukdamas bei keikdamasis liepė išvažiuoti, po to vieną kartą iš turimo ginklo šovė į žemę ir uždarė automobilio dureles. Nuėjęs už automobilio galo pastovėjo gal apie 20 sekundžių, ir priėjo prie dešinės pusės priekinių durelių, jas atidarė ir ėmė jam grasinti, kad peršaus kojas. Kadangi priekyje automobilio buvo sniego pusnis, todėl automobiliui nebuvo galimybės pajudėti į priekį. Vyriškis jam ir draugams liepė lipti iš automobilio. Vos tik išlipo pro priekines dešinės pusės automobilio dureles, žengė du žingsnius link vyriškio, ir jis šovė jam į veidą. Išlipus iš automobilio rankose nieko neturėjo. Niekas iš jų gatvėje „saulučių“ automobiliais nesukinėjo, stabdžiais necypė.

Nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis 2011-02-06, apie 19.30 val. važiavo savo automobiliu „BMW 318“, K. g., Gargždų m. Važiuojant ties T. g. ir K. g. sankryža, pamatė stovintį M. Z. automobilį „A. C.“. Stabtelėjęs prie M. Z. automobilio pamatė, kad automobilyje sėdi jo brolis V. S., draugai A. G. ir M. Z.. Visi jie buvo šiek tiek išgėrę. Gatvėje pakalbėjo apie 5-10 min., po to jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo namo. Prieš išvažiuojant paspaudė greičio pedalą, tuo metu gal ir cyptelėjo ratai, tačiau „saulučių“ nedarė. Iš namų pasiėmęs butelį alaus, pėsčiomis grįžo iki M. Z. automobilio ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Automobilyje gėrė savo atsineštą alų, išgėręs, tuščio alaus butelio neišmetė. Po to, prie automobilio priėjo nepažįstamas vyras, kuris pabeldė į vairuotojo durelių lango stiklą. Atidarius dureles vyriškis pradėjo šaukti, kad jie išvažiuotų, jis tam vyriškiui paaiškino, jog kur stovi automobilis, tai nėra jo teritorija. Po to vyras šovė vieną kartą į žemę ir nuėjęs už automobilio, kiek tai laiko pastovėjo. Vėliau vyriškis priėjo prie M. Z., t.y. iš dešinės pusės ir atidarė automobilio dureles, nukreipė ginklo vamzdį į M. Z. kojas ir grasino jas peršauti, reikalavo, kad visi išliptų iš automobilio. Pirmas išlipo M. Z.. Kai jis išlipo ir sukosi į M. Z. pusę, pamatė, kad vyras kažką aiškindamas M. Z., pakėlė ranką su ginklu ir iššovė vieną kartą M. Z. į veidą. Jis nematė, kad M. Z. ką nors tuo metu turėtų rankoje.

L. V. D., policijos pareigūnas parodė, kad jis pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos rajone. Įvykio vietoje rado stovintį automobilį, vienas asmuo su GMP buvo išvežtas į ligoninę. Jo kolega A. G. ėjo paimti ginklo. Tuo metu jis gatvėje bendravo su 3 jaunuoliais. Vaikinai paaiškino, kad jiems sėdint ties sankryža buvusiame automobilyje „Audi“, prie jų priėjęs vyriškis be jokių priežasčių ėmė šaudyti. Matė automobilyje tuščius alaus butelius.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2011-02-06, vakare su draugais M. Z., V. S., M. Z. automobilyje „A. C.“, apie 19.00 val. sustoję ties K g. ir kitos gatvės sankryža, gėrė alų. Jie sustojo apšviestoje vietoje. Vėliau prie jų prisijungė K. S., kuris prieš tai buvo atvažiavęs savo automobiliu „BMW“, nuvažiuojant gal paspaudė ant greičio pedalo, tuo metu galėjo iš automobilio sklisti didesnis garsas. Vėliau pamatė link automobilio ateinantį vyrą, kurio nepažinojo. Vyras priėjęs prie vairuotojo durelių pabeldė į durelių lango stiklą, K. S. atidarius automobilio dureles, klausė ką jie veikia jo kieme, o jiems atsakius, kad jie yra gatvėje, o ne kieme, vyras pasakė, kad jie nori pavogti jo naują džipą. Kilus žodiniam konfliktui, kiek pamena, vyras šovė vieną kartą į žemę ties vairuotojo pusės durelėmis šalia automobilio. Užsidarius priekinėms vairuotojo pusės automobilio durelėms, K. S. užvedė automobilį, bet nespėjus pajudėti vyras atidarė keleivio pusės dureles ir ėmė grasinti M. Z., kad jis peršaus M. Z. kojas, ir liepė visiems lipti iš automobilio. Pirmasis iš automobilio išlipo M. Z., o jis lipo jam iš paskos. Pamatė, kaip M. Z. artėjant prie to vyro, pastarasis pakėlė ranką su ginklu ir šovė į M. Z., kuris rankose nieko neturėjo.

L. V. S. parodė, kad 2011-02-06 vakare, kartu su A. G., M. Z., pastarojo automobilyje „A. C.“, kelkraštyje, ties T. ir K. g. sankryža, gėrė alų. Jis sėdėjo automobilio gale už vairuotojo vietos. Po to privažiavo jo brolis K. S.. Išvažiuodamas K. S. gal „pagazavo“ savo automobilį, kurio duslintuvas yra sportinis, dėl to galėjo būti didesnis automobilio garsas. Netrukus pastarasis prisijungė prie jų ir atsisėdo vairuotojo vietoje. Vėliau į automobilio langą barškinosi vyriškis, kuris atidarė automobilio dureles ir šaukdamas liepė jiems važiuoti iš gatvės, sakė, kad jie nori pavogti jo džipą stovintį kieme, ir užtrenkė duris. Jiems neišvažiavus, vyras pasakė, kad turi ginklą ir vieną kartą šovė į žemę. Jis manė, kad ginklas yra dujinis, ar kas nors išmestų alaus butelį į lauką, nematė. Vyrui užtrenkus dureles, pastarasis apėjo automobilį iš galo ir atidarė keleivio dureles, ir tuo pačiu ginklu grasino M. Z.. Po to, vyras ėmė reikalauti, kad jie išliptų iš automobilio. Pirmasis iš automobilio išlipo M. Z., po ko išgirdo šūvį ir matė, kaip M. Z. pasitraukė iš įvykio vietos.

Liudytoja K. D. parodė, kad 2011-02-06, apie 19.00 val. vakare, būnant namuose su savo šeima, pamatė, kad prie jų namų kiemo stovi automobilis „Audi“. Automobilyje sėdėjo keli asmenys, girdėjo ten grojant muziką, cypiančius automobilio ratus. Matė kaip automobilyje sėdintys asmenys pro automobilio langą šalia jos kiemo tvoros mėtė stiklinius butelius. Vėliau jos vyras A. D. ėjo iki to automobilio vaikinų prašyti, kad jie nuvažiuotų. Savo vyro prašė kviesti policiją, tačiau jis pasakė, kad pats viską išsiaiškins. Vėliau ji pati iškvietė policiją. Žiūrėdama pro namo langą matė, kaip vyriškis, kuris buvo užsimojęs buteliu, ėjo link jos vyro A. D.. Tiksliai visų įvykio aplinkybių negali nupasakoti, kadangi įvykio metu skambino policijai ir tuo metu kalbėjo su pareigūnu.

Liudytojas A. G., policijos pareigūnas parodė, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė, jog 2011-02-06, vakare dirbant su kolega V. D., apie 21.10 val. gavo budėtojo nurodymą nuvykti prie K g. namo, Gargždų mieste, kur vyko konfliktas. Važiuojant budėtojas pranešė, kad yra peršautas žmogus ir iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kai nuvyko į nurodytą vietą, jau stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, į kurį lipo jaunuolis peršautu veidu. Su jaunuoliu buvo trys jo draugai, prisistatę V. S., K. S., A. G., kurie paaiškino, kad jiems sėdint automobilyje, „A. C.“, kurio v.n.ž. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie T. ir K. g. sankryžos, iš K. g. namo priėjo vyriškis, kuris, be jokios priežasties, pradėjo šaudyti. Jis nuėjo į K. g. namo kiemą, ant namo laiptų stovėjo vyras, kuris prisistatė kaip A. D.. Matė kieme stovintį visureigį. Jis vyro paklausė ar jis šovė, ir vyriškis atsakė teigiamai. Tada jis paprašė pateikti ginklą. Vyriškis nuėjo į namą ir už kelių sekundžių išnešė ginklą „Compact 38ME“. A. D. paaiškino, kad jis iš šio ginklo šovė į jaunuolį, kuriam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jis paaiškino, kad į jaunuolį šovė, nes pastarasis puolė link jo ir šūvis įvyko ginantis nuo puolusio asmens.

Liudytojas A. J. parodė, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė, jog 2011-02-06 vakare, būnant namuose, esančiuose K. g. 30, Gargždų m., Klaipėdos rajone, matė, kaip T. ir K. gatvių sankryžoje, automobilyje „Audi“ sėdėjo ne mažiau kaip 2 jaunuoliai, kažką gėrė. Buvo ir automobilis „BMW“, kuris raižė „saulutes“. Jis važiuodamas pro šalį vaikinams gestais parodė, kad važiuotų iš ten, nes „saulučių“ darymas erzino jo šeimą, tačiau policijos nekvietė, manė, kad jaunuoliai išsiskirstys. Po valandos ar dviejų jis grįžo į namus, tačiau „BMW“ automobilio jau nebebuvo. Būnant namie, jo vaikai pradėjo šaukti, kad gatvėje kažkas šaudo. Jis pažiūrėjęs pro langą matė, kaip kaimynas A. D. stovėjo prie savo įvažiavimo, o link jo ėjo aukštas nepažįstamas asmuo. Šis vyras link kaimyno A. D. artėjo lyg atkišęs rankas, o A. D. lyg norėjo gintis. Matė, kad jie vienas kitam kažką aiškino, tačiau ką jie kalbėjo jis nežino. Netrukus atvyko greitoji pagalba, policija.

L. S. L. parodė, kad jis dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje yra ginklų realizavimo apskaitos žurnalas į kurį įrašo pirkėją įsigijusį ginklą, pirkėjus instruktuoja dėl ginklo naudojimo. Guminiai šoviniai yra naudojami svaidynėms, jei klientas paklausia, pasako, jog draudžiama garsinius šovinius naudoti kartu su guminėmis kulkomis. Teigė, kad ne jis pardavė V. D. revolverį su garsiniais šoviniais ir guminiais šratais.

Analogiškai parodė ir liudytojas M. J..

Iš mažamečio liudytojo D. D. parodymų, kuris apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad jis parodė, jog su tėvais matė prie jų namo stovintį automobilį. Jis ilgai nenuvažiavo. Tėtis A. D. išėjo pasikalbėti su vaikinais, sėdinčiais automobilyje, nes girdėjosi muzika. Matė, kaip įsidėjo į kišenę ginklą. Jis stovėjo namo pirmame aukšte prie lango ir žiūrėjo, buvo priėjusi mama, bet nuėjo. Tėtis nuėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Jis ten stovėjo už žingsnio nuo automobilio ir buvo ten gal kokias 2-3 minutes. Ką po to darė tėtis, jis nepamena. Po to matė, kaip iš automobilio išlipo vaikinai. Iš keleivio pusės išlipo pirma. Lipo vienas po kito. Mašina buvo 2 durų ir lipo per abi dureles. Tėtis bandė eiti į kiemo pusę. Išlipę vaikinai ėjo su alaus buteliais. Pas du iš jų jis tikrai matė alaus butelius. Jie pradėjo ant tėčio pulti. Kai arti priėjo, tada šovė. Šovė per metrą nuo vaikino. Iš pradžių rankoje tėtis nieko neturėjo. Kai vaikinas arti priėjo, tada išsiėmė iš kišenės. Išgirdo, kad šovė ir tada mamai pasakė. Suprato, kad šovė tėtis, nes matė tėtį išsinešant ginklą. Vaikinai buvo užsipuolę tėtį, truputį pamušė. Du mušė, kiti du stovėjo už nugarų. Toliau stovintys turėjo butelius. Vaikinai buvę arčiau, butelius buvo numetę. Tuo metu gatvė buvo apšviesta. Vienas tėtį mušė į ranką, tėtis užsidengė. Po šūvio su vienu tėtis šnekėjosi. Automobilis tą vakarą stovėjo apie tris valandas. Buvo vienas automobilis. Kitų jis nematė, kadangi 3 valandas nestovėjo prie lango. Girdėjo cypinamos mašinos garsą. Vaikinas sudavė tėčiui ranka. Jam atrodo, kad su ranka tėčiui sudavė po šūvio. Iki šūvio jis nematė, kad tėtis su kuo nors susiliestų. Tėtis ginklą išsitraukė, kai buvo apie 2 metrų atstumas. Kai dar arčiau pradėjo eiti, tada šovė. Vaikinas agresyviai elgėsi prieš šūvį, iškėlęs rankas ėjo iki tėčio (2 t. b. l. 128-131).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra T. ir K. gatvių sankryžoje, Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, 15 m. atstumu iki K. g. Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros. Tvoroje yra palikti du tarpai, skirti įvažiavimui. Įvažiavimas iš vakarinės pusės užpustytas. Kelkraštyje stovi automobilis „A. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apžiūrint įvykio vietą, girtavimo požymių aplink ją nesimatė (1 t., b. l. 5-10).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad K. ir T. gatvių sankryžoje, Gargždų m., Klaipėdos rajone, ties K. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvora, 1 m. atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies krašto ir 33 m atstumu iki šio namo tvoros vakarinės dalies kampo stovi gelžbetoninis elektros stulpas Nr. 205/2, kuriame įrengta apšvietimo lempa. K. K. gatvės pusėje, ties namu Nr. 30, 7 m. atstumu iki važiuojamosios kelio dalies krašto ir 25,50 m. atstumu iki K. g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros vakarinės dalies kampo stovi gelžbetoninis elektros stulpas Nr. 204/10, kuriame įrengta apšvietimo lempa (2 t., b. l. 112-114).

Iš asmens blaivumo testų nustatyta, kad A. D., 2011-02-06, 22.00 val. nustatytas 0,73 promilių girtumas, A. G., 21.41 val. nustatytas 1,20 promilių girtumas, K. S., 21.47 val. nustatytas 0,09 promilių girtumas, V. S., 21.45 val. nustatytas 0,69 promilių girtumas (1 t., b. l. 14-15).

Iš M. Z. gydymo stacionare istorijos epikrizės kopijos nustatyta, kad 2011-02-06 pristačius M. Z. į ligoninę, jam nustatytas 1,82 promilių girtumas (2 t., b. l. 93).

Iš toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo nustatyta, kad A. D. šlapimo tyrimo rezultatai dėl narkotinių medžiagų, neigiami (1 t., b. l. 50).

Iš 2011-02-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 202/11 (03) nustatyta, kad A. D. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, išsidėsčiusi tiek priekiniame, tiek ir užpakaliniuose paviršiuose I delnakaulio projekcijos, I delninio sąnario projekcijos ir I tarpupirščio srityse, kairės plaštakos I delninio sąnario raiščių patempimas. Sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu, tikėtina ir I piršto laužimo - sukimo pasekmėje, tai A. D. nežymiai sutrikdė sveikatą (1 t., b. l. 20).

Iš 2011-02-09 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint 2011-02-06 iš A. D. paimtą šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact – G Nr. 022404“ matyti, jog ištaisant ginklą penkiose būgno kamerose rasti objektai: dviejuose iš jų rasti po guminę kulką (šratą) ir po garsinį šovinį „PTS 9 mm“, dvejose kamerose rastos dvi tuščios šovinio tūtelės, dar vienoje kameroje rastas šovinys „WADIE 9 mm“ (1 t., b. l. 21-23).

Iš 2011-02-08 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės veido ir žandikaulių skyriaus paimta guminė kulka, kuri buvo išimta operacijos metu iš nukentėjusiojo A. Z. veido (1 t., b. l. 24).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto 2011-03-09 specialisto išvados Nr. 97 nustatyta, kad pateiktas tyrimui revolveris yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro revolveris „ME 38 Compact – G“, Nr. 022404, kuris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais bei 9 mm kalibro šoviniais su guminiais šratais. Tyrimui pateiktas revolveris šaudyti tinkamas, šaudymo metu šūviai įvyko be užsikirtimų. Tyrimui pateikti du šoviniai yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsiniai (signaliniai) šoviniai, kurie yra šaudmenys ir skirti 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams revolveriams. Tyrimui pateikti du guminiai šratai yra fabrikinės gamybos ir jie nėra šaudmenys. Iššautų šratų kinetinė energija yra 22,1 J. Tyrimui pateikti du savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus. Savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų šaudyti tinkami, tame tarpe ir iš tyrimui pateikti revolverio. Tyrimui pateiktas vienas šovinys yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis šovinys. Šis šovinys yra šaudmuo ir skirtas 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams revolveriams. Šovinys šaudyti tinkamas, tame tarpe ir iš tyrimui pateikto revolverio. Pateiktas tyrimui šratas (paimtas 2011-02-08 iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės) yra 9 mm kalibro šovinio sviedinys (guminis šratas). Tokio tipo šoviniai naudojami „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, o būtent revolveriams, skirtiems šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su guminiais šratais, pavyzdžiui „ME 38 Compact –G“ ir kitiems tokio tipo ginklams. Šis šratas nėra šaudmuo. Nustatyti, ar šratas šautas iš tyrimui pateikto revolverio, nėra galimybės. Tyrimui pateiktos dvi tūtelės yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinio (signalinio) šovinio tūtelės. Tokie šoviniai skirti 9 mm kalibro dujiniams įvairių modelių revolveriams. Tūtelės nėra šaudmenys (1 t., b.l. 27-30).

Savo išvadą specialistas P. Š. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, jog revolverio užtaisas buvo savadarbis, kurio galia viršija leistiną ribą. Toks užtaisas laikomas nelegalus (3 t., b. l. 16). Be to, specialistas P. Š., dėl duotos išvados ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad į ginklo būgnelio kamerą įstačius guminį šratą ir į tą pačią būgnelio kamerą įstačius garsinį šovinį, gaunamas savadarbis užtaisas, viršijantis „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus - 7,5 J, t.y., tokio savadarbio užtaiso kinetinė energija padidėjo ir siekė 22,1 J. P. tyrimų praktiką, sviedinio energija šaudant fabrikinės gamybos šoviniais su guminėmis kulkomis (kai šovinys yra vientisas – guminis šratas yra tūtelėje) yra 3-5 kartus mažesnė, nei šaudant savadarbiu užtaisu, susidedančiu iš guminio šrato ir garsinio šovinio (2 t. b. l. 133-134).

Iš 2011-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 211/11 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam M. Z. įvykio metu padaryti sužalojimai: taškiniai veido sužalojimai, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolyje, būklė po kraujavimo iš nosies kairės landos. Medicininiuose dokumentuose konstatuotas šautinis sužalojimas su svetimkūnio prasiskverbimu į kairį maksiliarinį sinusą, prikraujavimu į jį. Tyrimo metu konstatuoti sužalojimai galėjo susidaryti šūvio metu svetimkūniui suteiktos didelės kinetinės energijos poveikyje, jam atsitrenkiant į kairio skruosto sritį, perskrodžiant minkštuosius audinius bei pažeidžiant veido kaulus ir prasiskverbiant į kairį maksiliarinį sinusą. Poodinė kraujosruva kairės akies obuolyje ir akies vokuose galėjo būti padaryta tiek trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daikto poveikyje, suduodant ar atsitrenkiant, tiek ir kaip antriniai sužalojimai dėl šautinio veido kairės pusės sužalojimo. Sužalojimai padaryti galimai 2011-02-06 21.13 val. Šie sužalojimai M. Z. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokių sužalojimų jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 40-41). Papildomai apklaustas specialistas R. P. parodė, kad M. Z. kairio maksiliarinio sinuso ertmėje rastas svetimkūnis galėjo atsirasti tik esant didelei kinetinei energijai, susidariusiai šūvio metu, pakankamai, kad praeitų odos ir poodžio sritį, suskaldytų maksiliarinio sinuso priekinę kaulinę sienelę. Be to, M. Z. medicininėje dokumentacijoje buvo nurodyta, kad po įvykio M. Z. konstatuota žaizda su apdegusiais kraštais, tačiau pašalinus žaizdos kraštus ir sugijus žaizdai, prieš specialisto apklausą apžiūrėjus M. Z., nebuvo konstatuota kokių tai odos intarpų, susidariusių rando srityje bei aplinkiniuose veido audiniuose. Tikėtina, kad apdegimo vaizdą galėjo sudaryti ir odoje (žaizdos kraštuose) pasilikę svetimkūnio paviršiaus medžiaga. Įvertinus, kad apie žaizdoje tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nebuvo konstatuoti papildomi šūvio faktoriai, į tai nurodo, kad šūvis buvo ne iš arti (t.y. iki 0,5 m.). Tokiu atveju mažai tikėtina, kad žaizdos kraštai galėjo nudegti atviros šūvio ugnies poveikyje (1 t., b. l. 42-43).

Iš nukentėjusiojo M. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės atitiko parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 65-74).

Iš įtariamojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės atitiko parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 135-143).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pranešimo nustatyta, kad Gargždų miesto apšvietimo tinklus prižiūri UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“. Šios bendrovės duomenimis 2011-02-06, K. gatvės, Gargždų mieste apšvietimas buvo įjungtas 17:50 val. ir nusiskundimų dėl neveikiančių šviestuvų ties šios gatvės namais Nr. 29 ir Nr. 30 negauta (2 t. b. l. 117-118).

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pateikė „D“ kategorijos ginklų realizavimo apskaitos žurnalo viršelio kopiją ir registracijos lapo kopiją (2 t., b. l. 137-138).

Iš „D“ kategorijos ginklų realizavimo (išvežimo) apskaitos žurnalo kopijos nustatyta, kad 2009-05-22 A. D. įsigijo vieną dujinį ginklą, „ME-38 Nr. 022404“ (2 t., b. l. 139).

Kaltinamasis A. D. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, nurodydamas, kad jis revolverį, garsinius šovinius ir gumines kulkas nusipirko legaliai parduotuvėje, niekas jam nepaaiškino, jog tokių šovinių gaminti negalima, priešingai, pardavėjas pats pasiūlė pasigaminti šaudmenis, parodė kaip sukomplektuoti garsinį šovinį ir guminę kulką. Tai, kad su revolveriu sužalojo M. Z. pripažino, tačiau teigė, jog gynėsi nuo jo užpuolimo, kuris būdamas agresyviai nusiteikęs grasino suduoti stikliniu alaus buteliu. Niekam negrasino nužudymu. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kas liečia šaudmenų gamybą, laikymą ir nešiojimą, įrodo tai, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis A. D. pats pripažino, jog namuose išbandė garsinį šovinį su gumine kulka šaudamas į lentą ir matė, kad lentoje gavosi įdubimas, tokiu būdu jis žinojo ir suprato pagaminto šaudmens pavojingumą. Specialisto išvada įrodo, kad du savadarbiai užtaisai, paimti iš A. D., susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus. Tai specialistas P. Š. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, jog revolverio užtaisas buvo savadarbis, kurio galia viršija leistiną ribą. Toks užtaisas laikomas nelegalus (3 t., b. l. 16). Be to, specialistas P. Š., dėl duotos išvados ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad į ginklo būgnelio kamerą įstačius guminį šratą ir į tą pačią būgnelio kamerą įstačius garsinį šovinį, gaunamas savadarbis užtaisas, viršijantis „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus - 7,5 J, t.y., tokio savadarbio užtaiso kinetinė energija padidėjo ir siekė 22,1 J. P. tyrimų praktiką, sviedinio energija šaudant fabrikinės gamybos šoviniais su guminėmis kulkomis (kai šovinys yra vientisas – guminis šratas yra tūtelėje) yra 3-5 kartus mažesnė, nei šaudant savadarbiu užtaisu, susidedančiu iš guminio šrato ir garsinio šovinio (2 t. b. l. 133-134). Liudytojai S. L. ir M. J. paneigė A. D. versiją apie tai, jog pardavinėdami ginklus jie klientams paaiškindavo kaip sukomplektuoti šovinius, priešingai jie nurodė, kad tokia komplektacija yra draudžiama, tačiau klientai ateidami pirkti ginklo tiksliai žinodavo ko nori, todėl su garsiniais šoviniais, kai paprašydavo, parduodavo ir guminius šratus, skirtus laidynėms. Tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje 2K-520/2010).

Kaltinamajam A. D. buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis panaudodamas psichinę prievartą grasino nužudyti žmogų, kai nukentėjusieji turėjo pakankamo pagrindo manyti, jog grasinimas bus realizuotas bei, kad jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, apklausus nukentėjusiuosius ir liudytojus, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad A. D. grasino nužudyti žmogų, bei neįrodyta, kad jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tačiau jo veika perkvalifikuotina į nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi byloje nenustatytos chuliganiškos paskatos. Iš byloje ištirtų įrodymų viseto darytina išvada, kad konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo kilo dėl to, jog nukentėjusieji nepaisė nustatytų elgesio taisyklių, pažeidinėjo viešąją tvarką, kelių eismo taisyklių reikalavimus, trikdė ramybę (A. D., K. D., D. D., A. J. parodymai, iš dalies nukentėjusiųjų K. S., M. Z., liudytojų A. G., V. S. parodymai). O kaltinamasis, užuot pranešęs policijai apie įstatymų pažeidimus, pasiėmęs iš namų ginklą ėjo aiškintis su nukentėjusiaisiais. Dėl šių aplinkybių tiek nukentėjusieji K. S. ir M. Z., tiek kaltinamasis A. D. davė skirtingus parodymus, kurie iš dalies vertintini kritiškai, kadangi visi jie siekė savo naudai palankaus sprendimo.

Pirma, kas liečia grasinimą nužudyti, Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispozicijos prasme, objektyvieji požymiai pasireiškia iš kaltininko pusės grasinimu nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors šiuo atveju nukentėjusieji ir teigia, kad A. D. grasino nužudyti demonstruodamas ginklą, dėl ko jie manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tačiau šioje dalyje nukentėjusiųjų parodymai vertintini kritiškai ir teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymais, kadangi jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvykių seką. Subjektyvinės pusės prasme, nukentėjusieji pamatę ginklą, po pirmo šūvio į žemę, kaip jie aiškina, supratę, jog kaltinamasis jiems grasina ir grasinimas gali būti įvykdytas, jie galėjo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau pasielgė priešingai, ne tik, kad nepasišalino, bet pradėjo didinti konfliktą grasinimais ir keiksmažodžiais, iš įvykio vietos nesiruošė išvažiuoti, ir vėliau, ne tik, kad nepasitraukė nuo kaltinamojo, bet link jo dar ir ėjo (kaltinamojo A. D. parodymai, liudytojo D. D. parodymai). Todėl teismas daro išvadą, kad darant prielaidą, jei grasinimas nužudyti ir buvo, tačiau nukentėjusieji visiškai nemanė, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Antra, kas liečia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nors kaltinamasis A. D. ir teigia, kad jis gynėsi nuo agresyvaus ir puolamojo nukentėjusiojo M. Z. elgesio, kuris kėsinosi suduoti stikliniu alaus buteliu, tačiau teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta Lietuvos Respublikos BK 28 str. baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Būtinoji gintis yra galima tik tuomet, kai asmuo gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi padaro baudžiamajame įstatyme nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Šiuo atveju teismas vadovaujasi nukentėjusiojo M. Z. parodymais, kuriuose jis teigia neturėjęs rankose nieko, bet ir mažamečio D. D., kaltinamojo sūnaus parodymais, kad arčiausiai kaltinamojo buvęs M. Z. rankose neturėjo alaus butelio, o butelius turėjo kiti asmenys, iš automobilio išlipę vėliau ir buvę toliau nuo A. D.. Darytina išvada, kad tokie jo parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir liudytojas stebėjo visą įvykių eigą. Tokiu būdu kaltinamasis A. D. neturėjo tiesioginio pagrindo gintis šaunant perdirbtu šoviniu nukentėjusiajam į veidą, jei imant domėn, kad ir norėjo gintis, manytina, kad būtų užtekę perdirbtu šoviniu šauti į žemę ar taikantis į kitą kūno vietą, kas nebūtų sukėlę byloje nustatytų tokių pasekmių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1d. ne nustatyta, kad jis neturėdamas leidimo gamino, laikė ir nešiojo šaudmenis bei pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d., nes nustatyta, jog jis nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį 2385,20 Lt sumai. Civilinis ieškinys yra tenkintinas, kadangi yra motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, žalą priteisiant iš kaltinamojo A. D. (1 t. b. l. 52-59).

Nukentėjusysis M. Z. pareiškė civilinį ieškinį 1857,00 Lt turtinei žalai ir 50000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 79-87, 2 t. b. l. 100). Taip pat prašė atlyginti proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu 3200,00 Lt (2 t. b. l. 101-102). Prašymas atlyginti turtinę žalą ir proceso išlaidas, tenkintini visiškai, kadangi pagrįsti rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. ). Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. Z. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nukentėjusiajam M. Z. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas sumoje už 1000,00 Lt, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus, nusikaltimo padarymo metu patirtą didelį fizinį skausmą. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo kaltės formą - padaryta tyčinė veika bei atsižvelgtina į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į nukentėjusiojo elgesį jo atžvilgiu daromos nusikalstamos veikos metu, jo elgesys kaltinamojo atžvilgiu pripažintinas kaip provokuojantis ir rizikingas, prieš jo atžvilgiu darant nusikalstamą veiką, pats nukentėjusysis nepaisė nustatytų elgesio taisyklių, pažeidinėjo viešąją tvarką, kelių eismo taisyklių reikalavimus, trikdė ramybę.

Paimtas 9 mm revolveris „ME 38 Compact-G“, Nr. 02240442 konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudotas materialinę vertę turintis įrankis (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d.), šovinių tūtelės ir guminis šratas, sunaikintini.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. D. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai.

Kaltinamasis A. D. anksčiau neteistas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatytina tai, kad jo veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas

nuspre ndžia:

A. D. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę bei paskirti subendrintą bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 72 str. A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant 9 mm revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 02240442, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (2011-03-25 kvito Nr. 424).

Daiktinius įrodymus, šovinių tūteles ir guminį šratą, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (2011-03-25 kvito Nr. 0008437, apskaitos žurnalo įrašo Nr. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

A. D. pagal kaltinimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. D. 1857,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu 3200,00 Lt, viso 6057,00 Lt nukentėjusiajam M. Z..

Priteisti iš A. D. žalos atlyginimo 2385,20 Lt valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius