Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. F. atstovei advokatei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės R. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-07-14 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja R. N. 2025-07-01 A. F. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 427 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad A. F. 2025-07-01 13.28 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,43 neblaivumas (±1,7 % promilės paklaida), kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Nurodoma, kad tokiais savo veiksmais A. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-07-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. F. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 250 Eur bauda bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams, ir automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskacija.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su A. F. atstovės advokatės R. B. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą pažymėta, kad ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos visos aplinkybės, kurioms bent vienai iš jų esant, teismas ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas gali konfiskuoti ne pačius administracinio nusižengimo įrankį, priemonę, dalyką ar įstatymų uždraustos veikos rezultatą, o jų vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konfiskuoti ne administracinio nusižengimo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą galima remtis tik vieninteliu motyvu - kad administracinio nusižengimo priemonę konfiskuoti yra netikslinga, nes kitų ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju imperatyvių pagrindų netaikyti automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo nėra, kaip ir nėra aplinkybių, dėl kurių minėtą transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti, todėl skundo reikalavimas nėra pagrįstas. Administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju nepaisant patiriamų neigiamų pasekmių visai šeimai atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens ir jo šeimos teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Teismo posėdyje A. F. atstovė palaikė pateiktą skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip rodo pateiktas skundas, A. F. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia vienos iš paskirtų administracinio poveikio priemonių – automobilio konfiskavimo individualizavimo klausimą, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir transporto priemonę grąžinti bei nustatyti dalinę konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigus sumos konfiskaciją, bet ne didesnę nei 8 350,00 Eur. Taip pat skundu prašoma pripažinti atsakomybę lenginančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir turto konfiskavimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinės poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimą. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2025-07-14 nutarimą, prašant nusižengimo padarymo priemonę - automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti, paskiriant dalinę šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskaciją, konfiskuotino turto dalies vertę nustatant ne didesnę nei 8 350 Eur bei, vadovaujantis ANK 35 str. 1 d. 1 p., pripažinti pažeidėjo atsakomybę lenginančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Nagrinėjamu atveju institucija 2023-07-14 nutarimu A. F. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesių (4 metų) terminui bei transporto priemonės konfiskavimą. Institucija atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaip jau minėta, pareiškėjas nesutinka dėl jam pritaikyto automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, konfiskavimu, aiškindamas, kad automobilis nėra jo asmeninė nuosavybė, o laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. laikantis prezumpcijos, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas abiems sutuoktinimas priklauso po lygiai, be to, dalį asmeninių lėšų į automobilio pirkimą investavo ir jų sūnus, dėl ko automobilio konfiskavimas neatitinka teisingumo principo, pažeidžia tiek visos šeimos interesus, tiek įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjo įsitikinimu, proporcingas ir teisingas sprendimas būtų konfiskuoti tik pareiškėjui priklausančią automobilio vertės dalį, kurią pareiškėjo individualiais paskaičiavimais sudaro 8 350,00 Eur. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis).

ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę tik tuomet, kai šis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su BK 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip minėta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numatė privalomą transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis).

A. F. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl jis laikomas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Ir nustačius faktą, jog minėtas automobilis yra registruotas A. F. vardu, taikytas minėto turto konfiskavimas.

Teismas patikrinęs skirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrindus, įvertinęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, pripažįsta, kad automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nagrinėjamu atveju taikytas pagrįstai ir teisėtai. Skundo argumentai ir į bylą pateikti duomenys (2021-10-20 transporto priemonės („Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, 2016-09-15 transporto priemonės („Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, b. l. 29-30, 31, 32)) ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nepaneigia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad insitucijai buvo žinomos aplinkybės, jog automobilis buvo įsigytas santuokos metu ir kad automobiliui yra taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis rėžimas, automobilis registruotas pažeidėjo A. F. vardu, tačiau šios aplinkybės pagrindo taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatų nesudaro. Taip pat skunde nurodomos aplinkybės, jog prie automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo yra prisidėjęs ir pareiškėjo sūnus, t. y. sūnaus indėlį sudaro piniginės lėšos, gautos pardavus jam priklausiusį automobilį „Mini Cooper“, tačiau ir tai sutuoktinių turto teisinio režimo savaime nekeičia. Teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą neeliminuoja pagrindo jį konfiskuoti, o sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar bendraturtis turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant administracinį nusižengimą. Tuo tarpu sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.). Analogiškai pasisakytina ir dėl kitų šeimos narių, kurie finansiškai prisidėjo prie konfiskuotino turto įsigijimo ir dėl to galimai patyrė finansinių nuostolių. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad iš teismui pateiktų prie skundo pridėtų dokumentų - 2021-10-20 transporto priemonės („Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties bei 2016-09-15 transporto priemonės („Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties matyti, jog automobilis „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo pardavimo metu (2021-10-20) pareiškėjui A. F. priklausė asmeninės nuosavybės teise, kadangi šį automobilį iš O. F. 2016-09-15 įgijo dovanojimo sandorio pagrindu. Todėl pareiškėjo pozicija traktuojant, kad gautos piniginės lėšos pardavus automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas panaudojus perkant šioje byloje konfiskuotiną automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. F. sūnui O. F., nėra tiksli ir teisiškai teisinga.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, todėl turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Iš teismui pateiktos 2023-06-13 transporto priemonės (automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis pirktas už 19 300 Eur, tokią sumą patvirtino ir pareiškėjas, teikdamas skundą. Byloje duomenų, jog A. F. ir jo sutuoktinė būtų pasirašę vedybų sutartį ir nustatę tam tikrą turtinį režimą santuokos metu įgytam turtui, nėra. Automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. F. vardu ir jis šią transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Ši transporto priemonė nėra paslėpta, nenustatyta ir kad jos negalima paimti dėl kitų priežasčių, todėl pagrindo taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. F. dalį arba visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. F. už pakartotinį administracinį nusižengimą pagrįstai paskirta privaloma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Tokia priemonė, teismo nuomone, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui bei A. F. asmenybei, o neigiamos pasekmės yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė. Skunde nurodytos aplinkybės, kad didelės vertės automobilio, priklausančio visai šeimai, konfiskavimas yra sunkiai pakeliama finansinė našta visai šeimai, kad tai vienintelis automobilis šeimoje, kad A. F. turi neįgalią motiną, kuria reikia rūpintis ir transporto priemonė reikalinga pristatant ją į gydymo įstaigas ar ją lankant gydymo įstaigose, nesudaro pagrindo nekonfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo priemonės. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog A. F. ir jo šeima yra sunkioje finansinėje būklėje, nėra, tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė yra dirbantys, matyti, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, todėl yra galimybė sėkmingai naudotis gerai išvystytomis viešojo transporto paslaugomis iki šeimai įsigyjant kitą automobilį. Be to, aplinkybės, kad A. F. sutiktų sumokėti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 8 350,00 Eur rodo, jog šeimos finansinė padėtis nėra sudėtinga ir šeima turi galimybę už šią sumą įsigyti kitą transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, kuomet A. F. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nekonfiskavus administracinio nusižengimo padarymo priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų tik formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams bei sudarytų prielaidas formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus vienintelis šeimos automobilis taip ir nebus konfiskuojamas. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju nepaisant patiriamų nepatogumų visai šeimai atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens ir jo šeimos teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Be to, iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad A. F. Kelių eismo taisykles pažeidžia gana dažnai – dar yra baustas už leistino greičio viršijimą, važiavimą neleistinoje eismo juostoje, stovėjimo rinkliavos nesumokėjimą, pilnai nepraleido pėsčiojo per perėją (jį apvažiavo, taip sukeldamas pavojų pėsčiajam). Kaip jau paminėta, asmuo pakartotinai, nepraėjus metams po ankstesnės administracinio poveikio priemonės įvykdymo (praėjo vos kiek daugiau nei 3 mėn.), vairavo transporto priemonę vėl būdamas neblaivus, neblaivumo lygis siekė net 1,43 prom. (±1,7 % promilės paklaida), kas itin artima baudžiamosios atsakomybės kilimui (1,51 prom.), kai tuo tarpu ankstesniu kartu neblaivumas siekė 0,46 prom. Visa tai rodo, kad A. F. linkęs pažeidinėti įstatymus, nusižengimai kartojasi ir darosi vis grubesni (remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenis, A. F. už vairavimą esant neblaiviam yra baustas dar 2010 metais (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-677-714/2010), taigi, šis nagrinėtinas pažeidimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu būnant apsvaigus nuo alkoholio, jau net trečiasis), asmuo nedaro jokių reikiamų ir savalaikių išvadų, kad pasitaisytų, kelia rimtą grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, A. F. atstovės advokatės R. B. prašymas pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-07-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojant iš A. F. dalį automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą netenkintinas.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. F. skunde pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl jo padarymo, ši aplinkybė, vadovaujantis ANK 35 str. 1 d. 1 p., pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir šioje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. F. atstovės advokatės R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-07-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažįstant A. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad A. F. pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.