Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sauda“ prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Sauda“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ „SOS gyvūnai“, A. T., K. P., Č. J. T., B. Ž., K. T., G. T., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Rezoliucinė dalis

5.1. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų procesinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Sauda“ prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nurodytas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra draudžiamas ir negali būti pripažįstamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu bei išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo sferos. Pažymi, jog esant pradėtam vykdymo procesui, tolimesnės įsiteisėjusio teismo sprendimo procedūros ir su jomis susiję proceso šalių veiksmai, yra numatyti jau ne bendrosiose CPK, o Vykdymo proceso normose.

7.3. Taip pat teismas pažymėjo, kad prašomą suteikti leidimą atsakovui įteisinti savavališką statybą atsakovas sieja su sąlyga – nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimu ar visu žemės sklypo savininkų sutikimų dėl statybos gavimu. Kadangi sąlygos atsiradimo galimumas ir momentas šio prašymo nagrinėjimo metu pačiam atsakovui nėra žinomas, todėl toks atsakovo prašymas prieštarauja CPK 267 straipsniui, kuris imperatyviai numato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.

8. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Sauda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir patenkinti visą atskirąjį skundą arba dalyje, kurioje prašoma Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15990-819/2018 vykdymą atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 21 d., atsakovas nebuvo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau po teismo sprendimo priėmimo UAB „Sauda“ direktorius S. K. išpirko dalies minėto žemės sklypo nuosavybės teises iš šešių (iš aštuonių) savininkų, todėl atsakovui įgijus nuosavybės teises į dalį minėto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatytas įpareigojimas nugriauti tvorą, atsirado reali galimybė neteisėtą statybą įteisinti ir tai, atsakovo vertinimu, sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, ją papildant galimybe įteisinti dalį neteisėtos statybos arba bent jau atidėti sprendimo vykdymą.

8.2. Pažymi, kad kadangi atsakovas UAB „Sauda“ įvykdė dalį teismo sprendimo dalyje, kur atsakovas buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą bei sutvarkyti statybvietę nesuformuotoje valstybinėje žemėje, - už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje ir prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje, bei žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pašalino tvoros dalį, kuri yra išimtinai valstybei priklausančioje žemėje, nurodytoje sprendime, todėl toks atsakovo aktyvus elgesys yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus.

9.1. Nurodė, kad teismas, priimdamas 2020 m. balandžio 7 d. nutartį, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginčo santykiui tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, atižvelgė į teismų praktiką, todėl naikinti teismo nutartį dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo atveju yra galimas tik vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – tvoros nugriovimas, o apelianto prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo patenkinimas, leidžiant statinį įteisinti, iš esmės pakeistų įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl teismo sprendimui įsiteisėjus, nėra teisinio pagrindo jį kvestionuoti.

10.1. Nurodė, kad sprendžiant ginčą tarp šalių, ieškinio dalyku buvo savavališkos statybos padarinių pašalinimas – tvoros nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo numatyta galimybė įteisinti savavališką statybą, taigi, sprendime jau yra išspręstas neteisėtų statybų įteisinimo klausimas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Tačiau, jeigu teismas nustatys svarbias priežastis sprendimo vykdymo atidėjimui, šis terminas turi būti nustatomas protingas, realus ir pagrįstas, kuris skatintų operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą.

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo UAB „Sauda“ prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo – sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

16. Kasacinis teismas savo plėtojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas ar tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013; 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013,).

17. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškinio dalyku šioje byloje buvo savavališkos statybos padarinių pašalinimas – tvoros nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo konstatuota, jog nagrinėjamo ginčo atveju yra galimas tik vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – ginčo statinio nugriovimas, t. y. galimybė įteisinti savavališką statybą, kaip kitas galimas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas, teismo nebuvo numatyta. Taigi, galutiniame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime jau buvo išspręstas neteisėtos statybų padarinių pašalinimo klausimas ir nuspręsta dėl konkretaus padarinių pašalinimo būdo – neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo (nenumatant jokių išlygų, sąlygų, galimo subsidiaraus šio būdo taikymo greta kitų būdų ir pan.), todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinus prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką atsakovo pasirinktu / norimu būdu, būtų paneigta paties sprendimo esmė ir būtų sukuriamos visiškai naujos, su teismo sprendimu nesuderinamos teisės atsakovui įteisinti savavališką statybą, kartu paneigiant teismo sprendime įtvirtintą teisę ieškovei nugriauti savavališkai pastatytą statinį, jeigu to per įstatymo nustatytą terminą neatlieka atsakovas. Taigi, ieškovas, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nagrinėjamu atveju iš esmės prašo pakeisti sprendimą bei sukurti naujas teises ir pareigas šalims, o toks reikalavimas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo sferos.

18. Pažymėtina, kad sprendžiant statybos teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo klausimą bei parenkant konkretų būdą, kaip bus šalinami neteisėtos statybos padariniai (įpareigojimas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ar įteisinti statybą), teismas nagrinėja iš esmės pareikštą materialųjį ieškovo reikalavimą ir priima galutinį procesinį sprendimą. Įsiteisėjus sprendimui ir jam įgijus res judicata galią, nebegali būti kvestionuojamos jame teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados. Teismo sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju apeliantas nei per sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, nei kitu būdu negali kvestionuoti teismo priimto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo - įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, taikymo ir tokiu būdu siekti sprendimo pakeitimo.

19. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas painioja sprendimo pakeitimo ir jo vykdymo tvarkos pakeitimo institutus. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti keičiamas tik apeliacine ir kasacine tvarka, išimtinais atvejais – atnaujinus iš esmės procesą byloje, tačiau ne per teismo sprendimo vykdymo tvarkos keitimo institutą, kaip nagrinėjamu atveju prašo apeliantas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Net ir įpareigotas nugriauti statinį atsakovas nepraranda teorinės galimybės šį statinį įteisinti: toks įteisinimas yra galimas bet kurioje stadijoje, tam nėra būtina keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pažeidimai šalintini laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų statytojui, taip pat kitų sąlygų dėl statybos galimumo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui ir pradėtam vykdymo procesui, tolimesnės įsiteisėjusio teismo sprendimo procedūros ir su jomis susiję proceso šalių veiksmai yra numatyti jau ne be bendrosiose Civilinio proceso kodekso, o Vykdymo proceso normose. Skolininko (nagrinėjamu atveju – apelianto UAB „Sauda“) teises ir pareigas reglamentuoja CPK 643, 644 straipsniai, todėl apeliantas turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu dėl sprendimo vykdymo sustabdymo (CPK 627 straipsnis) ir pan.

20. Teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pastarajam įvykdžius teismo sprendimą dalyje, kuria atsakovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą bei sutvarkyti statybvietę nesuformuotoje valstybinėje žemėje, toks atsakovo aktyvus elgesys yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus. Teismas pažymi, kad šie atsakovo nurodyti veiksmai, galėtų būti reikšminga aplinkybė priverstinio vykdymo procese, tačiau tai nėra pagrindas paties sprendimo pakeitimui, daliniam ar visiškam panaikinimui.

21. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo patenkinimas, leidžiant statinį įteisinti, iš esmės pakeistų įsiteisėjusį teismo sprendimą, jo šalims suteiktų teisių išplėtimą ir nustatytų pareigų susiaurinimą, kurie, remiantis CPK 284 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, nėra galimi, kaip ir nėra pagrindo sprendimo vykdymo atidėjimui, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.