- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- eI-5957-821/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Sauda“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui
- Advokatai
- Šarūnas Vegys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Sauda“ direktoriui Sauliui Kundrotui ir advokato padėjėjui Šarūnui Vegiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Sauda“ prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui dėl termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015-05-07 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150507-00052 įvykdymo terminą 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams. Terminą skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Prašyme nurodo, kad 2015-04-29 Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150429-00054, kuriuo nustatė, kad statinys, t. y. dalis tvoros, sudarytos iš surenkamų betoninių elementų, kurios aukštis iki 2,60 m., ilgis 477 m., pastatyta valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėto akto pagrindu 2015-05-07 buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-150507-00052 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo UAB „Sauda“ įpareigota ne vėliau kaip iki 2015-11-06 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjos prašymu terminas buvo pratęstas iki 2016-02-06.
Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 8 savininkams. Siekdama įteisinti ginčo objektu esančią tvoros dalį, pareiškėja kreipėsi į žemės savininkus su prašymais išsinuomoti žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo objektu esanti tvora. Su vienu iš savininkų, K. T., 2016-02-04 buvo sudaryta 5 (penkerių) metų žemės nuomos sutartis. Su kitais savininkais iki šiol vedamos derybos dėl žemės nuomos (ar žemės pardavimo) kainos. Didžiausią dalį žemės sklype Nr. 4400-1563-6632 nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, kurios interesus atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Pareiškėja raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių dėl galimybės išsinuomoti žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra ginčo objektu esanti tvora, tačiau atsakymas iki termino pašalinti neteisėtos statybos padarinius nėra gautas.
Pareiškėja pažymi, kad minėta valstybinės žemės dalis visiškai nenaudojama ir apleista, todėl sudarius sutartį su valstybe dėl žemės nuomos, valstybė gautų pajamų iš žemės, kurios realiai nenaudoja. Siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius UAB „Sauda“ kreipėsi į žemės savininkus siekdamas įteisinti tą tvoros dalį, kuri yra ne pareiškėjai priklausančioje žemėje. Tačiau pradėtų procedūrų neturėjo galimybės užbaigti iki Inspekcijos nustatyto termino, kadangi iki šios dienos vedamos derybos dėl žemės nuomos ar pardavimo.
Ginčo objektu esantis statinys – tvora pagal Statybos įstatymą ir STR 1.01.07:2010 reglamentą yra nesudėtingas statinys. Statinys (dalis tvoros) nėra kultūros paveldo objektas, nepažeidžia gamtosaugos reikalavimų, netrukdo privažiavimų prie vandens telkinių, jam įteisinti reikalingas tik žemės savininko arba valdytojo sutikimas. Nurodo, kad žemės sklype, kuriame pastatyta tvora nėra aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turimos žemės ribos, o žinomos tik bendrosios nuosavybės dalys, todėl šiuo metu nėra aišku, kurią tvoros dalį pareiškėjas turi nugriauti, kadangi dalį žemės UAB „Sauda“ valdo nuomos teise. Dėl šių aplinkybių patikslinimo pareiškėja kreipėsi į valstybines institucijas, tačiau iki šiol nėra gauti institucijų atsakymai. Dėl ypatingai šiltos žiemos ir nuolatinio lietaus nebuvo galimybės patraukti betoninių konstrukcijų, iš kurių pastatyta tvora, nes dėl klampios dangos į teritoriją negali įvažiuoti sunkioji technika, todėl nuo 2015-11-06 nebuvo galimybės įvykdyti įpareigojimo.
Pareiškėja aktyviai siekia atlikti būtinus veiksmus, kad būtų įteisinta savavališka statyba, jau yra sudariusi nuomos sutartį su vienu iš žemės bendrasavininkų, veda derybas su kitais savininkais, todėl prašo pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminas taip suteikiant galimybę įteisinti tvoros dalį, dėl kurios kilęs ginčas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad galima pratęsti tik nepasibaigusį terminą, o kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Šiuo atveju reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2016-02-06, o pareiškėja į teismą kreipėsi 2016-02-10 ir jokių priežasčių, pateisinančių tokius veiksmus nėra nurodyta.
Pažymi, kad pratęsiamas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Pareiškėjos prašymą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašymą palaikė, prašė atnaujinti praleistą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir jį pratęsti. Paaiškino, kad terminas praleistas per klaidą. Pateikė papildomus įrodymus, kuriais grindžia aplinkybę, kad ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos įteisinimui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą dvidešimt keturiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – Inspekcija) 2015 m. balandžio 29 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150429-00045, kuriame nustatė, kad statinys (jo dalis) – tvora, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento.
Inspekcija 2015 m. gegužės 7 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-150507-00052 įpareigojo pareiškėją ne vėliau nei iki 2015 m. lapkričio 6 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurių 2015 m. balandžio 29 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-150429-00045, padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjai prašant, Inspekcija 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. RE-298 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2016-02-06.
2016 m. vasario 11 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Posėdžio metu pareiškėjos atstovai pareiškė prašymą atnaujinti praleistą Privalomojo nurodymu įvykdymo terminą.
Savavališko statybos padarinių šalinimo tvarką ir terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas), kurio 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir pateikia už statybą atsakingam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš įstatyme įtvirtintų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą. Nurodytas teisinis reguliavimas iš esmės identiškas iki Priežiūros įstatymo įsigaliojimo (2014-01-01) galiojusiam Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatoms, dėl kurių aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs vieningą praktiką, kurios yra saistomas ir šį sprendimą priimantis teismas.
Priežiūros įstatyme galimybė atnaujinti praleistą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nenustatyta. Lietuvos vyriausias administracinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus jame nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-968-556/2015; 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016).
Įvertinus tai, kad pareiškėjai konkretus terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti Inspekcijos buvo nustatytas iki 2015 m. lapkričio 12 d., ir vieną kartą pratęstas iki 2016 m. vasario 6 d., o prašymą pratęsti nustatytą ir vieną kartą Inspekcijos jau pratęstą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ji teismui pateikė tik 2016 m. vasario 11 d., teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos atnaujinimo galimybės, jo pratęsimas negalimas.
Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, nenagrinėtinos.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei vieningai suformuotai teismų praktikai, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Sauda“ prašymą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.