- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- e2S-419-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00421-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- I. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-67-762/2023 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. ( toliau – ieškovas) ieškiniu prašo panaikinti 2019 m. birželio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu ieškovui taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą jo vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio sūnaus E. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu E. B., pakeičiant 2018 m. balandžio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu patvirtintą E. B. ir I. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl E. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės I. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus E. B. išlaikymui bei nustatyti nepilnamečio sūnaus ir motinos bendravimo tvarką.
2. Ieškovas, 2023 m. balandžio 7 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais: E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
3. Ieškovas nurodė, jog buvo atlikta kompleksinė teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog nepilnamečius vaikus ir ieškovą sieja emociškai artimas ryšys, abu tėvai vaikams yra svarbūs, bendravimas yra reikalingas ir turi vykti. Nurodė, jog ginant tėvo teisę matytis su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikas, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad nustačius laikiną bendravimo tvarką ir ją tinkamai vykdant abiem šalims, nepilnamečių vaikų bendravimas taptų rutina ir emocinė įtampa atslūgtų. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais numatytas darbo dienomis ir savaitgaliais. Nurodė, kad nors ieškovo darbas yra pamaininis, tačiau abiem tėvams geranoriškai bendradarbiaujant bei informuojant apie užimtumą, galima nukrypti nuo konkretaus bendravimo tvarkos arba nepilnamečiai vaikai galėtų pabūti su ieškovo mama iki ieškovas grįš iš darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetas ieškovo E. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, siekiant išsiaiškinti tikrąjį vaikų interesą atitinkantį jų bendravimą su tėvais bei jų gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų. Atlikus ekspertizę, nustatyta, jog nėra objektyvių duomenų, kad A. B. ir jos tėčio emocinis ryšys nukentėjo dėl 2019 m. birželio 14 d. priimtos teismo nutarties, kuria yra apribota laikinai tėvo valdžia. Ekspertizės akte atkreiptas dėmesys ne į jau esamą nustatytą tvarką, o į tai, kad nustatytas bendravimas nėra vykdomas. Pažymėta, kad mergaitės emocinę būklę reikšmingai veikia ne kažkuris iš tėvų, bet susiklostę konfliktiški tėvų santykiai, kurių fone ji išgyvena nerimą, įtampą, lojalumo konfliktą.
6. Atlikus ekspertizę, nurodyta, kad nėra duomenų, jog ieškovo ir nepilnamečio sūnaus emocinis ryšys nukentėjo dėl 2019 m. birželio 14 d. nutartimi laikinai apribotos tėvo valdžios ieškovo atžvilgiu. Nustatyta,jog nepilnametis sūnus išgyvena nerimą ir įtampą, jautriai reaguoja į tėvo nuvertinančius komentarus, po jų stengiasi įrodyti lojalumą tėvui nuvertindamas motiną. E. B. psichinei sveikatai įtaką daro ne jo santykio su tėvu ribojimas (juolab, kad pagal teismo nutartį jį bendravimas galimas ir jis vyko), o bendrai susiklosčiusi šeimos tarpusavio santykių situacija (įtempti tėvų tarpusavio santykiai, tėvo poveikis, kuriuo formuojamos negatyvios nuostatos mamos atžvilgiu, aiškių ribų ir struktūros nebūvimas santykyje su tėvais). Psichologiniu požiūriu, esminį poveikį vaikams turi ne konkreti nustatyta bendravimo tvarka, o tarpusavio santykių su tėvais kokybė. Konkrečiai šiuo atveju dėmesys atkreiptinas ne į nustatytą bendravimo tvarką, o į tai, kad nustatytas bendravimas nebėra vykdomas
7. Teismas vertino, jog šiuo metu nustatyta ( Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019) ir galiojanti nepilnamečių vaikų E. B. ir A. B. bendravimo su jų tėvu E. B. tvarka nedaro žalos vaikų ir tėvo emociniam ryšiui. Ieškovas gali bendrauti ir matytis su abiem nepilnamečiais vaikais pagal nustatytą tvarką, tai gali daryti iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų mama ir pasimatymo metu dalyvaujant psichologui. Teismas pažymėjo, kad po sprendimo priėmimo ieškovas laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau vėliau bendravimas buvo nutrauktas ieškovo iniciatyva.
8. Be to, teismas nurodė, jog ieškovo prašoma nustatyt laikina bendravimo tvarka būtų sunkiai suderinama su vaikų užimtumu, jų atvykimu/parvykimu iš namų/ugdymo įstaigų į tėvo namus ((duomenys neskelbtini)) ir atgal į jų gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini).). Ieškovas pageidavo, kad I. B. atvežtų nepilnametį sūnų į jo namus, o nepilnametei dukrai ateinant į ieškov namus po pamokų, o dėl nepilnamečių vaikų grįžimo į gyvenamąją vietą, šalys turėtų susitarti tarpusavio susitarimu.
9. Teismas nurodė, jog ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, neatitinka jos interesų, kadangi pati nepilnametė po pamokų turėtų ateiti pas ieškovą, taip pat teismas vertino nepilnametės užimtumą ( būrelių lankymas), pamokų laiką. Ieškovas nenurodė kaip ieškovas užtikrintų, jog nepilnametė dukra turėtų galimybę lankyti būrelius, kadangi būreliai yra kitoje vietoje nei mokykla. Teismas vertino, kad toks atstumas, kurį reikėtų nueiti mergaitei pėsčiomis, tokio amžiaus vaikui yra per didelis.
10. Vertindamas ieškovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, teismas atsižvelgė į E. B. nustatytus sveikatos sutrikimus, į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad vaikas prastai toleruoja pokyčius bei darė išvadą, jog keičiant nepilnamečio vaiko nusistovėjusią dienotvarką, tai galimai turėtų neigiamą poveikį jo psichologinei būsenai.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iį esmės visą su vaikų atvykimu/parvykimu susijusią naštą siekia perkelti atsakovei, nors pareiga rūpintis vaikais tenka abiem tėvams.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas dirba pamaininį darbą ( slenkančiu grafiku), todėl neaišku kieno priežiūroje būtų nepilnamečiai vaikai, jei jiems ieškovo pageidaujamu metu atvykus pas jį, ieškovas turėtų dirbti. Teismas vertino, jog ieškovo siūlymas, kad jam dirbant nepilnamečiai vaikai būtų prižiūrimi močiutės, neatitinka laikinosios apsaugos priemonės tikslo – ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšio išlaikymas ir stiprinimas.
13. Taip pat pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai jau ilgą laiką yra konfliktiški, todėl mažai tikėtina, kad jiems pavyktų geranoriškai ir taikiai susitarti dėl bendravimo laiko su vaikais pakeitimų.
14. Teismas vertino, kad šiuo atveju prioritetiškai turėtų būti vertinami vaikų interesas turėti saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, todėl darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu ieškovas E. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
16. Ieškovas nurodo, kad teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kas ieškovo vertinimu sutrukdė visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti prašymo nagrinėjimui svarbias aplinkybes bei apribojo ieškovui teisę pasisakyti dėl atsakovės pateikto atsiliepimo bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados. Teismas turėjo sudaryti galimybę ieškovui išsakyti savo nuomonę. Teismas nebuvo aktyvus tiek, kad atskleistų vaikų teises ir teisėtus interesus būtent dėl laikinosios bendravimo tvarkos su tėvu.
17. Nurodo, jog CK 3.177 straipsnio nuostatos numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus. Teismas turėjo išklausyti vaikų nuomonę ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė yra šališka, institucija teikia teismui ieškovui nepalankias išvadas, kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra pareiškęs ieškinį ieškovui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
18. Pažymi, kad teismas nėra saistomas ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių suformuluotų laikinosios bendravimo tvarkos sąlygų. Jeigu teismo vertinimu, ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų dėl jų užimtumo, galėjo nustatyti bendravimo sąlygas atitinkančias nepilnamečių vaikų interesus, o ne atmesti ieškovo prašymą.
19. Pažymi, kad ieškovas neturi galimybės tartis ir bendradarbiauti su atsakove nepilnamečius vaikus liečiančiais klausimais, dėl skirtingų siekių, t.y. ieškovas sieka bendravimo su vaikais, o atsakovė turi tikslą tėvą izoliuoti nuo vaikų.
20. Nurodo, jog ieškovo pamaininis darbas negali būti kliūtimi laikinai bendravimo tvarkai nustatyti, kadangi su vaikais tuo metu būtų močiutė, ieškovo motina. Tuo būtų užtikrinamas artimų giminaičių bendravimas, kuris būtinas šeimos ryšių išsaugojimui.
21. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, kad Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pakankama užtikrinant ieškovo bendravimą su vaikais. Pagal minėtu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, bendravimas galimas tik esant iš anksto suderintam laikui ir dalyvaujant psichologui. Susitikimuose psichologas gali dalyvauti tik penktadieniais. Be to, mano, kad ieškovo bendravimas su vaikais turėtų vykti betarpiškai, kadangi dalyvaujant psichologui, sūnus atsisakydavo vykti į susitikimus.
22. Pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi situacija nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka, yra pasikeitusi. Atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas apribojo ieškovo galimybę betarpiškai bendrauti su vaikai.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė I. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
24. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 147 str. 1 d. numato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia rašytinio proceso tvarka. Ieškovas yra atstovaujamas advokatės, todėl ši norma yra jam žinoma. Be to, ieškovas neteikė prašymo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žodinio proceso tvarka.
25. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad vaikų nuomonės išklausymo aktai neatskleidžia tikrosios vaikų nuomonės svarstomu laikinosios bendravimo tvarkos klauysimu ir teismas turėjo išklausyti vaikų nuomonę tiesiogiai. Pažymi, kad iš byloje atliktos ekspertizės akto matyti, kad nepilnametė A. B. negali išsakyti savarankiškos nuomonėss dėl byloje nagrinėjamų klausimų, įskaitant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą. E. B. taip pat negali išsakyti savarankiškos nuomonės dėl byloje nagrinėjamų klausimų, įskaitant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą.
26. Pažymi, kad ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka jau yra nustatyta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu, kuriuo yra ne tik laikinai apribota tėvų valdžia ieškovui nepilnamečių vaikų atžvilgiu, bet ir nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Minėtas teismo sprendimas nėra pakeistas, yra galiojantis, tačiau ieškovas nebendrauja su vaikais kaip tai numatyta sprendime.
27. Pažymi, kad ieškovas turi teisę ir visas galimybes bendrauti su nepilnamečiais vaikais kaip, kad nurodyta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Bendravimas su vaikais nėra vykdomas išimtinai dėl ieškovo nenoro ir priimto sprendimo nebendrauti su vaikais kaip kad numatyta teismo sprendime, nes tas sprendimas ieškovui nepatinka, tačiau tai nėra priežastis šį sprendimą modifikuoti.
28. Be to, ieškovas prašydamas nustatyti bendravimo tvarką, pageidauja visas su tuo susijusias pareigas permesti vaikams ir/ar atsakovei, t.y. atsakovei vienai bandoma primesti naštą atvežti sūnų pas ieškovą. Ieškovas nepateikia jokio paaiškinimo, kur vaikai turėtų būti ieškovo darbo metu ir kas už juos tokiu atveju būtų atsakingas. Ieškovas nenurodo, kaip turėtų būti sprendžiamas vaikų parvykimo klausimas. Ieškovas nurodo, jog šalys dėl vaikų parvežimo turėtų susitarti tarpusavyje, kai iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai.
29. Pažymi, kad ieškovas atsisako bendrauti su vaikais pagal teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą tvarką. Ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų, kad jis pakeitė savo elgesį, kas leistų daryti išvadą, jog jo atžvilgiu galima panaikinti laikiną tėvystės teisių apribojimą bei leistų daryti išvadą, kad jis galėtų su vaikais bendrauti tiesiogiai, be psichologo pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo E. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
31. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
33. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinybė užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad teismas turėjo išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonės, o ne remtis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, kartu su pateikta išklausyta nepilnamečių vaikų nuomone. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisės aktais nėra numatyta teismo pareiga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išklausyti vaiko nuomonę. Be to, šiuo atveju nepilnamečių vaikų nuomonė buvo pateikta kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pateiktus rašytinius įrodymus, šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinimo ar jų netaikymo.
35. Kartu pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paprašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti išvadą dėl ieškovo prašymo, kartu pateikiant nepilnamečių vaikų nuomonę. Teismas taip pat įpareigojo atsakovę pateikti atsiliepimą dėl pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įstatymas neįpareigoja visais atvejais prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo pakankamai duomenų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neskyriant šio klausimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
36. Nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismui nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo apribota ieškovo teisė teikti argumentus dėl pateiktos išvados ar atsakovės pocijos dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeismo bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas, nenustatydamas bendravimo tvarkos pažeidžia ne tik jo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, bet ir trukdo atstatyti ryšius. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu yra nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl ieškovas turi galimybę matytis su nepilnamečiais vaikais ir tokiu būdu įgyvendinti savo teisę matytis su vaikais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad šios nustatytos bendravimo tvarkos negalima įgyvendinti ar yra kokių kitų aplinkybių trukdančių ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Vien tai, jog ieškovas dirba pamaininį darbą ir jo vertinimu nustatyta bendravimo tvarka jo netenkina, nėra ta aplinkybė, kuri sąlygotų esamos bendravimo tvarkos pakeitimą.
38. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir nesutinkant su šalies pasiūlyta bendravimo tvarka, nustatyti kitą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Kaip jau buvo minėta, Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu yra nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl šiuo metu esamos nustatytos bendravimo tvarkos keisti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas ( pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Vaikų gyvenamosios vieto ir kiti šalių keliami klausimai ( reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje visapusiškai įvertino ieškovo pareikštam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti reikšmingas aplinkybes ir turėjo pakankamą pagrindą atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo padaryti priešingas išvadas ir kitaip išspręsti ieškovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti kitokį procesinį sprendimą, atskirasis skundas atmestamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio l dalies l punktas).
40. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.