- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- e2-3700-620/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui E. B., institucija teikianti išvadą byloje-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutarties 1-5 punktais išsprendė klausimus, susijusius su jų nepilnamečiais vaikais, o 4 punkte aptarė vaikų E. B. bendravimo su vaikais E. B. ir A. B.tvarką.
Paaiškino, kad atsakovas po teismo sprendimo įsiteisėjimo visiškai nesilaikė sutartos su vaikais bendravimo tvarkos, nes iš anksto apie planuojamą vaikų pasiėmimą iš jos neinformuoja, atvyksta vaikų pasiimti su ja nederinęs, pasiimdavo sūnų iš močiutės, pas kurią jis tuo metu būdavo svečiuose. Be to atsakovas nuteikinėja vaikus prieš ją, nes kaltina įvairiais nebūtais dalykais, taip pat kitaip daro vaikams neigiamą įtaką (geria alkoholį vaiko akivaizdoje, žaidžia smurtinius žaidimus (apie zombius ir pan.). Po to grįžęs sūnus į namus tampa nevaldomas, nes ją vadina necenzūriniais žodžiais, reikalauja brangiai kainuojančių daiktų, teigdamas, jog tėtis moka išlaikymą, ignoruoja bet kokias elgesio taisykles ir ribas. Po dažnesnio bendravimo su tėčiu jų sūnaus elgesys visuomet ryškiai pablogėja, nes vaikas tampa nevaldomas, mokykloje vartoja necenzūrinius žodžius prieš vaikus, mokytoją, direktorę.
Problemą bandė spręsti ir kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginę-psichologinę tarnybą dėl sūnaus elgesio, suteikta pagalba, be to buvo rekomenduota bendra konsultacija dėl konfliktiškų tėvų santykių, tačiau atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs ir bendroje konsultacijoje atsisakė dalyvauti.
Taip pat dėl susidariusios situacijos Rokiškio socialinės paramos centre buvo organizuota atvejo vadyba, kurios metu buvo nustatyta, jog atsakovas nenori susitarti gražiuoju, nelinkęs derėtis, nemato problemų dėl savo netinkamo elgesio ir nuolat kaltina ją, nerodo noro ką nors keisti savyje. Atsakovas nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl sūnaus prasto elgesio mokykloje, nesuvokia konfliktavimo su buvusia žmona įtakos vaikams, nuteikinėjimo prieš mamą žalos, dažnai konfliktuoja girdint vaikams, ją vadina nepagarbiais žodžiais. Atsakovas nenori priimti pagalbos ir pats neieško sprendimo būdų.
Ji užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus, sprendžia iškylančias problemas, ieško pagalbos būdų, stengiasi užtikrinti vaikų saugumą, tačiau atsakovas nuolat vaikams daro neigiamą įtaką, visuomet kaltina tik ją, nemato savo elgesio problemų. Ji šeimos bendruomenių namuose baigė pozityvios tėvystės kursus. Atsakovas buvo žadėjęs, kad lankysis pas psichologę. Atvykęs bendravo su psichologe atskirai, tačiau pokalbis buvo nerezultatyvus.
Šalies argumentai
Ieškovė paaiškino, jog dėl sūnaus elgesio ją konsultavo psichiatras Santariškių klinikose ir pasiūlė ištirti vaiką Vaiko raidos centre, nes įtariamas elgesio ir emocijų sutrikimas. Ji registravo sūnų tokiai konsultacijai .
Paaiškino, kad šalių sūnaus E. elgesys buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje, o jos posėdžio metu buvo nustatytos aplinkybės, kad jų sūnaus mėgstamiausias užsiėmimas su tėčiu yra žaisti kompiuterinius žaidimus apie monstrus. Tėtis, žaisdamas su E., geria alų. Atsakovas posėdžio metu nesutiko su pastabomis, stebėjosi, kad negalima išgerti alaus matant sūnui ir vėl kaltino ieškovę. Pedagogai nustatė neigiamą tėčio įtaką. Be to specialistai nustatė, jog po dažnesnio bendravimo su tėčiu vaiko elgesys ryškiai pablogėja, vaikas tampa nevaldomas, smurtauja mokykloje prieš kitus mokinius, vartoja necenzūrinius žodžius ir pan. Atsakovas tokį elgesį netgi skatina ir savo elgesio nekoreguoja. Atsakovas nupirko sūnui ginklą (kardą), kurį vaikas nori neštis šį mokyklą ir juo gąsdinti kitus mokinius. Atsakovas jai liepia miegoti su neperšaunama liemene, kalba, kad vaikas ją miegančią papjaus. Mano, kad atsakovas gali skatinti sūnų tą daryti.
Jų dukrai skaudu, kai tėtis išsiveža į svečius tik brolį, o jos neima kartu. Kai atsakovas susipykdavo su dukra ,nieko nepasakęs nebendraudavo su ja kokį mėnesį , o ji turi jai aiškinti kas atsitiko, kodėl tėčio toks elgesys su ja, nes vaikui skaudu.
Mokytojai prašė atsakovo per pamokas pasėdėti kartu su sūnumi, tačiau jis atsisakė, geriau teigė, jog palauks automobilyje prie mokyklos. Jai siūlė, kad atsisakytų vaikams mokamo išlaikymo ir daugiau su jais nebesimatys.
Paaiškino, jog byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais, sūnaus elgesys žymiai pagerėjo, nes nebuvo tiek agresijos jos ir sesers atžvilgiu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.180 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK ) 5,135 41,400-403 str. teismo prašė:
Laikinai apriboti tėvo valdžią E. B., a.k(duomenys neskelbtini) jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu.
Nustatyti, kad atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui.
Šalies argumentai
Atsakovas E. B. teismo posėdyje iš pradžių paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Per baigiamąsias kalbas prašė teismo ieškovės ieškinį patenkinti. Atsakovas nurodė, kad iš pradžių po santuokos nutraukimo su ieškove bendravo normaliai. Kai susitikimų metu su vaikais, jam dukra pradėjo sakyti, kad buvo šventėje su mama ir pradėjo kalbėti apie nuogus vyrų lytinius organus, jis iš karto apie tai kalbėjosi su ieškove. Ieškovė viską neigė, sakė, kad tai nesąmonė, melavo, vėliau prasidėjo gąsdinimai advokatais, jog pateiks ieškinį, kad jis neteisingai asmenis vadina pedofilais. Ieškovė pradėjo trukdyti susitikti su vaikais. Kai jis pasakė, kad paviešins jos darbo šventės nuotraukas, pora mėnesių viskas buvo gerai. Vėliau vėl buvo bandoma trukdyti jo ir vaikų susitikimams. Jis kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių. Kadangi Rokiškyje niekas nesiėmė veiksmų, jis nuvyko pas advokatą, o vėliau ieškovės darbuotojų šventės nuotraukas perdavė Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriui, kurie sakė, kad kreipsis į policiją. Nuo šių įvykių su ieškove prasidėjo barniai, nesutarimai. Ieškovę perspėjo, jog jei tęsis tokie atvejai, jis ją perspėjo, kad „nutrauks galvą“. Ieškovė jam buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl jos automobilio subadytų padangų, tačiau jis buvo nutrauktas. Buvo ieškovei iškvietęs vaikų teisių specialistus, nes buvo atvykęs susitikti su vaikais ir jo neleido. Neneigė, jog sūnui internetu nupirko kardą, kurio jis prašė, teigdamas, kad jam reikia apsiginti nuo vagių. Kardas kaip suvenyras. Neneigė, jog žaidė su sūnumi žaidimą „pabėgimas iš kalėjimo“, jį atsisiuntė su draugu. Sūnus žaidžia žaidimus su draugu. Nemano, kad tokie smurtiniai žaidimai kenkia sūnui. Kai pasiimdavo sūnų ne tik žaisdavo žaidimus, bet ir vykdavo žaisti tenisą, kitaip organizuodavo laisvalaikį. Ieškovei buvo sakęs, kad miegotų su liemene, nes pats sūnus jam sakė ir kalbėjo, kaip pjauna gerklę mamai. Nurodė, kad ir pats mažas būdavo nepaklusnus, buvo pabėgęs iš darželio, neklausydavo .Kai atvyksta pasiimti sūnaus, klausia ir dukters, ar nori kartu vykti. Jei dukra atsisako, jos nepaima kartu. Sūnui problemos dėl elgesio jau buvo darželyje, tačiau nuvežus pas gydytojus, jie pasakė, kam tau reikia, kad sūnui būtų toks įrašas dėl jo problemų. Neneigė, jog jis vartojo alų prie sūnaus, tačiau mano, kad tai neuždrausta, jis nebuvo girtas. Neneigė, kad ieškovę vadino įvairiais nepagarbiais žodžiais „valkata“,“čiulpėdra“, kai ji išvesdavo iš kantrybės. Nemano, kad su ieškove turėtų bendrauti pagarbiau. Buvo peiliu prisegęs jos nuotrauką, kur ji apsirengusi su karine uniforma, bet tam turi priežastį, nes manė, kad kai žmona buvo savanorė, tai buvo užmezgusi netinkamus santykius su budėtoju. Sūnus yra supykęs ant motinos, nes atėmė iš jo namus, sūnus nori gyventi su juo. Jis sūnui pažadėjo, kad dabar to negalima padaryti, reikia sulaukti kol jam sueis 10 metų. Jam buvo siūloma dalyvauti pamokose kartu su sūnumi, tačiau jis atsisakė, nes mano, kad sūnui gali būti gėda, tai nepadės vaikui. Atsisakė lankytis pas psichologus, nes „nenori su tokiu padaru bendrauti“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.).
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-3858-762/2018 buvo nutraukta E. B. ir I. B. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1 punktu pareiškėjai sutarė nepilnamečių vaikų sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k(duomenys neskelbtini), ir dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. B.. Motinai buvo pavesta ir faktinė vaikų globa. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte buvo nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su tėčiu E. B. tvarka (popierinės bylos, b.l.5-7).
Iš Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Vaiko gerovės komisijos 2018-09-20 posėdžio protokolo matyti, kad buvo svarstytas 1b klasės mokinio E. B. elgesys ugdymo proceso metu. Nustatyta, kad į komisiją kreipėsi berniuko klasės mokytoja, kuri pristatė, jog berniukas yra gabus, aprūpintas visomis ugdymo procesui reikalingomis priemonėmis, tačiau nuolat užsiima pašaliniais darbais, sunkiai reaguoja arba visai nereaguoja į duodamas pastabas dėl netinkamo elgesio. Vaikas trukdo normalų darbą pamokose, vadina bendraklasius necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja ir kitaip trukdo dirbti mokytojai ir mokiniams, valgykloje dūrė draugui šakute. Paklaustas, kodėl taip elgiasi, jis atsakė, kad blogai elgiasi specialiai, nes tėtis jam sakė, jog tik tokiu atveju, jei jis neklausys mamos ir mokytojos, mama jį atiduos auginti tėčiui. Berniuko mama I. B. nurodė, kad berniukas lanko Rokiškio pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės konsultacijas. Mama teigė, kad neseniai baigėsi skyrybų procesas su berniuko tėčiu E. B.. Tėtis ir jo tėvai yra priešiškai nusiteikę prie vaiko motiną, tai iššaukia nepagarbų vaiko elgesį tiek su pačia mama, tiek ir su aplinkiniais. Motina pasakojo, kad vaikų tėčiui sudarytos sąlygos rūpintis vaikais, tačiau praėjus keletui dienų vaikai buvo atvežti į tiesiogiai mamai į darbą. Mokytoja E. R. nurodė, kad berniuko mama I. B. labai juo rūpinasi, kasdien palydi į klasę ir ateina pasiimti po pamokų, dalyvavo mokyklos šeimų sporto šventėje (popierinės bylos, b.l.8).
Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Vaiko gerovės komisijos 2018-09-27 posėdžio protokole nurodyta, kad vėl buvo svarstytas 1b klasės mokinio E. B. elgesys ugdymo proceso metu. Klasės mokytoja vėl nurodė, kad berniukas yra gabus, tačiau nuolat užsiima pašaliniais darbais, trukdo normalų darbą pamokose, sunkiai arba visai nereaguoja į duodamas pastabas dėl netinkamo elgesio. Buvo nustatyta, kad vaikams klasėje pristatant savo šeimą, E. B. papasakojo, kad jų su tėčiu mėgstamiausias užsiėmimas – žaisti kompiuteriu žaidimus apie monstrus. Tėtis tuo metu, kai žaidžia su E., geria alų. E. B. su pastabomis nesutiko, stebėjosi, kad negali išgerti alaus matant sūnui. Po to pradėjo kaltinti savo buvusią žmoną, kad ji netinkamai rūpinasi ir anksčiau netinkamai rūpinosi sūnumi. Paklausus, ar jam įdomu kaip vaikui sekasi mokykloje, kokie jo ugdymosi pasiekimai, atsakė, kad jis neprisijungęs prie TAMO dienyno, nes nemoka naudotis kompiuteriu, o mokykloje niekada nesilanko, nes labai daug dirba. Mokytoja E. R. nurodė, kad vaiko mama kasdien domisi vaiko pasiekimais ir elgesiu, pati pirmoji iš mokinių tėvų prisijungė prie dienyno TAMO, vaikas viskuo aprūpintas. Logopedė-spec. pedagogė papasakojo, kad E. logopedinių užsiėmimų metu labai negražiai, girdint ir kitiems mokiniams, vadina savo mamą, su ja elgiasi nepagarbiai, kai ji ateina pasiimti sūnaus po užsiėmimų, įžvelgė neigiamą tėčio įtaką. Posėdžio metu dalyvausi mokytoja R. K. siūlė tėčiui tėvų tarpusavio santykius aiškintis neįtraukiant į tą procesą vaikų. Komisijos nariai siūlė tėčiui pasikeisti su berniuko mokytoja telefonų numeriais, lankytis mokykloje, prisijungti prie TAMO, domėtis sūnaus ugdymo rezultatais (popierinės bylos, b.l.9).
Rokiškio senamiesčio progimnazijos Vaiko gerovės komisijos 2019-01-21 posėdžio protokole nurodyta, kad E. B. elgesio problemos didėja. Nors berniuko I-ojo pusmečio pasiekimai neblogi, tačiau jiems trukdo neprognozuojamas elgesys. Jis neatlieka užduočių žodžiu, neskaito, neseka kitų skaitomo teksto, nes jam nuobodu. Tuo metu jis užsiima pašaliniais darbais. Į sudrausminimą reaguoja audringai, mokytoją, klasės draugus įžeidinėja žodžiais, kumščiais, įkando dviem vaikams, šėrė mokytojai kumščiu į ranką, nuolat grasina, trukdo dirbti, keikiasi. Klasėje nėra saugu, nuolat patiriamas psichologinis ir jau dažnėja fizinio smurto atvejai. Psichologė nurodė, kad pastaruoju metu E. situacija labai pasikeitė į neigiamą pusę, nes jis dažnai bendrauja su tėčiu, jaučiama neigiama tėvo įtaka vaikui. Tėtis kreipėsi į komisijos narius, kad padarytų taip, jog sūnus gyventų kartu su juo. Komisijos nariai paaiškino tėčiui, jog jie to padaryti negali, tik nori pasakyti, kad tėtis atsakingas už vaiką tuo metu, kai vaikas būna pas jį, mama kai pas ją, o pedagogai atsakingi už vaiką mokykloje .Į klausimą, kiek procentų tėtis atsakingas už savo vaiką, tėčio atsakymas buvo, jog nieko, nes vaikas gyvena ne kartu su juo. Socialinė pedagogė siūlė tėčiui su sūnumi kalbėtis ir tartis dėl jo elgesio pokyčių, laisvalaikį planuoti kitaip, nei žaidžiant kompiuterinius žaidimus apie monstrus, kaip nurodė berniukas, nes tėtis turi didelę įtaką E.. Iš komisijos posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas nemato nieko blogo, kad su sūnumi žaidžia kompiuteriu žaidimą „Pabėgimas iš kalėjimo“, nes toks žaidimas lavina loginį mąstymą. Tėtis neatsakė į klausimą, ar galėtų sūnui pasiūlyti žaidimų pagal jo amžių, kūrybinių, kurie ugdytų vaiką ir būtų su teigiamu turiniu. Pedagogai siūlė atsakovui nekalbėti apie sūnaus mamą neigiamai, nes tai yra smurtas prieš vaiką, taip jam kenkiama, kai tarp mamos ir tėčio vyksta konfliktai ir vaikas gyvena įtampoje, tai labai atsiliepia vaiko elgesiui, mato, jog tėvai nesutaria, vaikas labai išgyvena, praranda saugumo jausmą. Atsakovas į pedagogų siūlymą nekreipė dėmesio , nurodydamas, jog jis nesiruošia apsimetinėti prieš vaiką, kad jo mama yra gera. Tėčiui buvo siūloma ateiti pasėdėti klasėje ir pastebėti kaip elgiasi E., tačiau atsakovas atsakė, kad niekada į pamokas neis, vaikui gėdos nedarys, galintis pasėdėti mašinoje prie mokyklos. Tą patį jis patvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu, nuomonės nepakeitė, problemų dėl sūnaus elgesio nemato, nuo problemos dėl sūnaus elgesio nusišalina. Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu pasiteiravus atsakovo, ar jis nupirko sūnui kardą, kurį jis žada atsinešti į mokyklą ir gąsdinti vaikus, tėtis atsakė teigiamai ir nematąs čia nieko blogo. Vaiko tėtis sakė, jog jo motinai seniai liepia miegoti su neperšaunama liemene, nes sūnus vieną kartą ją pripjaus miegančią .Apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino tą patį, o kardo įsigijimo priežastis buvo ta, jog sūnus paprašė jį nupirkti, kad galėtų apsiginti nuo vagių, jis nemato jokių problemų. Socialinė pedagogė kvietė tėvus bendradarbiauti siekiant padėti vaikui, nes mokyklos patirtis rodo, kad teigiamų rezultatų galima pasiekti tik kai mokykla ir tėveliai susivienija ir iš vaiko reikalauja to paties-tinkamo elgesio su suaugusiais ir vaikais. Nurodė, kad už vaiką atsako abu tėvai ir jei tėvų nesutarimai bei auklėjimas daro žalą vaiko ugdymuisi ir kitų vaikų saugumui mokykloje, vaikui mokyklos teikiama pagalba nepadeda, tokiu atveju mokykla turi teisę kreiptis pagalbos į socialinės paramos skyrių, organizuojant atvejo vadybos posėdį, siekiant suteikti pagalbą šeimai. Minėto posėdžio metu buvo nutarta ir toliau tęsti psichologo ir socialinio pedagogo pagalbą –individualias konsultacijas berniukui, mamai ir tėčiui, jei to jis pageidautų ir atvyktų; esant netinkamam E. elgesiui nutarta atskirti nuo klasės ir dirbti vienam, padedant mokytojo padėjėjui, kol išmoks draugiškai elgtis su kitais vaikais ir laikytis pamokoje nustatytos tvarkos; mamai ir tėčiui reaguoti į sūnaus elgesį: tinkamą elgesį paskatinti, o į netinkamą-uždraudžiant tai dienai kažką malonaus (prieš tai susitarus su vaiku). Komisija siūlė registruoti berniuką į Vaiko raidos centrą, kad būtų įvertinti iškilę vaiko elgesio ir ugdymosi sutrikimai (popierinės bylos b.l.10-12). Apklausta posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ji šį siūlymą įvykdė, sūnus yra užregistruotas į vaiko raidos centrą, ji pati skambino medikams, jog sūnų priimtų kiek galima anksčiau.
Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba 2018-11-05 informacijoje Nr.DV-S-215 nurodė, kad į jų tarnybą 2018-09-06 kreipėsi nepilnamečio E. B. mama, kuri kaip pagrindinę problemą konsultacijoms nurodė jos sūnaus sunkumus mokykloje, t.y. dažnus konfliktus su bendraklasiais, neklusnumą bendraujant su pedagogais, pykčio, agresijos priepuolius, pasireiškiančius ir namuose. Ieškovės sūnui buvo suteiktos 8 konsultacijos, kurių metu buvo taikomos įvairios metodikos. Jos atskleidė vyraujantį nerimą, keršto ir smurto temas, nenorą atleisti, nuolatinį pesimizmą problemų išsprendimo klausimais, be to šeimos piešinys atskleidė konfliktiškus mamos ir tėčio santykius. Tarnybos specialistės nurodė, jog dėl tėvų tarpusavio konfliktų berniukas jaučia vienišumo jausmą, prislėgtą nuotaiką, aukštą emocinę įtampą santykyje su abiem tėvais. Padarė prielaidą, jog pirminė E. elgesio ir emocinių sunkumų priežastis yra konfliktiški tėvų santykiai, įtampa artimiausioje vaikui srityje, vidinės atsvaros tėvų skyrybų metu nebuvimas ir tėvų santykiuose tvyranti įtampa daro neigiamą įtaką vaiko psichosocialinei raidai. Specialistės nurodė, jog ir vaiko motinai buvo suteiktos dvi konsultacijos, o vaiko tėčiui-viena konsultacija. Abiems tėvams buvo rekomenduota bendra konsultacija dėl konfliktiškų tarpusavio santykių. Mama sutiko dalyvauti bendroje konsultacijoje, o tėtis atsisakė (popierinės bylos, b.l.13), kas rodo atsakovo nenorą keisti savo elgesį, spręsti iškilusias problemas atsižvelgiant į vaiko interesus.
Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba psichologinio konsultavimo išvadoje nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus E. B. lankėsi pas psichologą nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, kurių metu įvyko 21 konsultacija vaikui, 3 konsultacijos mamai ir 1 konsultacija tėčiui. Konsultacijų metu buvo pastebėta, jog nepilnamečiui būdingas stiprus nepasitikėjimas savimi, impulsyvumas, nuotaikų kaita, pykčio priepuoliai, emocijų proveržiai. Pykčio priepuoliai dažniausiai kyla susidūrus su kitų asmenų nustatytomis ribomis. Pykčio priepuolių metu E. naudoja tiesioginį arba netiesioginį smurtą prieš kitus asmenis, intensyvią žodinę agresiją, lydimą grasinimų, įžeidinėjimų, keiksmažodžių, riksmų. Viena iš berniuko mėgstamiausių veiklų-smurtiniai žaidimai, kuriuose vyrauja žudymo, naikinimo tematika. Pagalbos galimybes apsunkina konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai, atvirai tėčio prie vaiko reiškiamas neigiamas požiūris į psichologinę pagalbą. Tokį pat požiūrį atsakovas išreiškė ir bylos nagrinėjimo tesime metu, nurodydamas, jog nesilankys pas psichologą, nes nenori su tokiu „padaru“ bendrauti.
Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu paaiškino ir pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog įvertinusi turimą medžiagą daro išvadą, kad E. B. įgyvendina tėvų valdžių priešingai vaikų E. B. ir A. B. interesams ir tai sudaro pagrindą jam laikinai apriboti tėvo valdžių jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Tarnyba išvadoje nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, jog 2018-09-23 Bendruoju pagalbos numeriu buvo gautas I. B. pranešimas apie tai, kad atvykęs buvęs vyras E. B. girdint vaikams ją išvadino įžeidžiamais žodžiais, vaikus nuteikinėjo prieš motiną. Teismo sprendimu vaikus gali pasiimti kas antrą savaitgalį, tačiau jis nevykdo teismo sprendimo, ateina į jos namus, kur jis yra nepageidaujamas (Policijos pranešimas ROIK:0118000521810 reg. Nr. 7GL-1204, popierinės bylos, b.l.32). 2018 m. rugsėjo 25 d. Tarnyba gavo I. B. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, jog jai išsiskyrus su vaikų tėvu E. B., nuolat kyla konfliktai dėl tėvo bendravimo su vaikais, nes tėvas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nederina vaikų pasiėmimo su ja, nuteikinėja vaikus prieš ją (popierinės bylos, b.l.32).Siekiant apginti nepilnamečių vaikų E. B. ir A. B. teises ir teisėtus interesus, 2018-09-25 atliktas grėsmės vaikams lygio vertinimas. Iš Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų: 2018-09-25 Nr. 7GL-1236; 2018-09-25 Nr. 7GL-1237 matyti, jog grėsmės lygis vaikams nenustatytas (popierinės bylos, b.l.33-47.)
Žemesnės instancijos teismas
2018-09-26 Tarnyba gavo E. B. pranešimą (reg. Nr. 7GL-1255) apie tai, kad jo 4 metų dukra, grįžusi iš kelionės, pradėjo pasakoti apie nuogus dėdes. E. B. Tarnybos prašė atsakyti ar vaikams saugu su gyvent su tokia mama ir ar tinkamoje aplinkoje jie auga (popierinės bylos ,b.l.49).Posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad visi nesutarimai su ieškove prasidėjo nuo to, kad susitikimų su vaikais metu, jam dukra pradėjo sakyti, kad buvo šventėje su mama ir pradėjo kalbėti apie nuogus ten buvusius vyrus, jis iš karto apie tai kalbėjosi su ieškove.
2018-09-27 Paaiškinime I. B. nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. vyko darbovietės GPA spartakiada. Ji joje dalyvavo su dukra, oficialiomis renginio dienomis, šeštadienį nuo pietų iki sekmadienio pietų. Vaikams buvo organizuojamos atskiros rungtys, pramogos. Teigė, jos jokios grėsmės vaikui nekilo, nuogų žmonių vaikas nematė. Buvęs vyras pats sukūrė išgalvotą istoriją, taip norėdamas pakenkti jai ir įmonei. Vaikai nekalbėjo apie nuogybes, kol tėvas rodydamas nuotraukas nepradėjo klausinėti primygtinai (popierinės bylos, b.l.53).
2018-09-28 Tarnyba atliko grėsmės vaikams lygio vertinimą. Iš Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų Nr. 7GL-1279; Nr, 7GL-1281 matyti, jog vaikams E. B. ir A. B. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba kreipėsi į Rokiškio socialinių paslaugų centrą, dėl atvejo vadybos pradėjimo, atvejo vadybininko paskyrimo (popierinės bylos, b.l.-54-69) .Kaip teigė apklausta posėdžio metu tarnybos atstovė, grėsmės lygis buvo nustatytas tik dėl pagalbos šeimai atvejo, nes tėvų konfliktai žaloja vaikų elgesį.
Dėl galimo nepilnamečių vaikų E. B. ir A. B. tvirkinimo, Tarnyba 2018-10-01 raštu Nr. 7SD-143, kreipėsi ir į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2018-10-08 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog ieškovės darbovietės organizuojamame darbuotojams ir jų šeimos nariams renginyje-spartakiadoje , ieškovės ir jos nepilnametės dukters akivaizdoje nebuvo apsinuoginusių asmenų ir nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (popierinės bylos, b.l.50-52).
2018-10-12 Rokiškio socialinės paramos centre buvo surengtas atvejo vadybos posėdis. Atvejo vadybos posėdžio metu, surinkus informaciją, iš institucijų teikiančių pagalbą I. B. šeimai bei įvertinus poreikius pagalbai, paaiškėjo, kad mama pati geba spręsti iškilusias problemas, ieškosi pagalbos, ją priima bei užtikrina saugią aplinką vaikų augimui ir ugdymuisi. Vaikų tėčiui E. B. pasiūlyta (dalyvaujant kartu su sūnumi) kreiptis pas psichoterapeutą į Rokiškio bendruomeninius namus dėl šeimos terapijos paslaugų, į Rokiškio rajono savivaldybės Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau- PPT) pas psichologę dėl sūnaus elgesio korekcijos ir tolimesnių pagalbos veiksmų (popierinės bylos ,b.l.69-71).
2018-12-03 Tarnyba gavo pranešimą (ROIK: 0118000652703) iš Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK apie tai, kad pranešėjas E. B. pranešė, jog I. B. yra neblaivi, namuose 5 ir 7 m. amžiaus neprižiūrėti vaikai, klykia, motina neleidžia atidaryti durų. Nuvykus nurodytu adresu, rasta blaivi (0.00 prom. girtumas) I. B.. Jokio vaikų klyksmo ar verksmo nebuvo. Vaikai buvo prižiūrėti, žaidė (popierinės bylos, b.l.72).
2018-12-04 Tarnyba gavo pranešimą (ROIK: 0118000654758) iš Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK apie tai, kad I. B. pranešė, jog buvęs vyras E. B. jai siuntinėja įžeidžiančio turinio SMS žinutes. Melagingai pranešinėja policijai apie tai, kad ji neprižiūri vaikų. Taip pat šiandien buvo atėjęs pas ją į darbą ir išvadino įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais. Tai jis darė mažamečio sūnaus E. B. akivaizdoje. Vyras ją persekioja ir terorizuoja (popierinės bylos, b.l.73).
2018-12-04 Tarnyba atliko grėsmės vaikams lygio vertinimą, tačiau grėsmės vaikams lygio nenustatė ( Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos: 2018-12-04 7GL-2436; 2018-12-04 Nr. 7GL- 2437). Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 7GL-2437 pažymima, jog berniukas turi elgesio problemų, stebimas dėl elgesio ir emocijų sutrikimo. Galimai dėl neigiamos tėvo įtakos auklėjant sūnų. Tėvas gyvena skyrium, konfliktuoja, sukelia konfliktus vaikams matant, menkina mamą, formuoja neigiamą vaikų nuomonę apie ją, vaikų klausinėja apie neigiamus dalykus. I. B. teigimu, gyvenant kartu su vyru buvo naudojamas ir fizinis ir psichologinis smurtas prieš ją (popierinės bylos, b.l.73-81).
Vadovaujantis CK 3. 184 straipsnio 2 dalimi, Tarnybos specialistės 2019-04-30 apsilankė atsakovo gyvenamoje vietoje ir 2019-05-03 ieškovės gyvenamoje vietoje. Iš Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto 2018-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. dirba AB „Rokiškio sūris“. Gyvena trijų kambarių bute, kuris priklauso jam ir yra apie 90 kv. m. ploto. Butas su visais patogumais. Jame švaru, tvarkinga. Vaikams yra įrengtas kambarys palėpėje. Vaikų kambarys erdvus, šiltas, šviesus, tačiau be baldų. E. B. nurodė, kad baldus išsivežė I. B.. Kiti kambariai apstatyti tinkamais baidais, virtuvėje yra reikalinga buitinė technika, namų apyvokos daiktai. E. B. paaiškino, kad ieškinys yra vaikų motinos kerštas ir ji jį vykdo per vaikus. Vaikų jis nematė apie 3 mėnesius. Nevyksta ir joks kitas bendravimas su vaikais. Sūnus teigia, jog mama neleidžia skambinti (popierinės bylos, b.l.91-92).
Iš Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto 2018-05-03 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. B. su dviem nepilnamečiais vaikais E. B. ir A. B. gyvena nuomojamame trijų kambarių bute. Butas su patogumais, apšildomas dujomis, jo plotas apie 70 kv. m. Vaikai turi atskirą kambarį. Jų kambaryje yra dvi lovos, komoda daiktams susidėti, staliukas su kėdėmis. Yra reikalinga buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti. E. mokosi Rokiškio Senamiesčio progimnazijoje 1 b klasėje. Vaikui skirta mokytojo padėjėja, kuri su vaiku dirba atskirai. Motina su vaiku lankėsi Santaros klinikose Vilniuje pas psichiatrą vaikų raidos centre. I. B. nurodė, kad vaikui įtariamas Aspergerio sindromas. Vaikas nevaldo emocijų nei namuose, nei mokykloje. Pasak I. B., vaikų tėvas E. B. visiškai nesilaikė bendravimo su vaikais tvarkos, vaikus išbalansuodavo. Tėvas dažniausiai imdavo tik sūnų. Grįžęs namo sūnus iš tėvo, išvadindavo ją necenzūriniais žodžiais, su vaiku būdavo sunku susikalbėti. E. B. be pagrindo yra iškvietęs policijos pareigūnus. Dėl E. B. veiksmų, buvo išgąsdinti vaikai. Vaikų akivaizdoje tėvas prieš motiną naudojo necenzūrinius žodžius. E. B. teigimu, sūnus kopijuoja ir kartoja tėvo elgesį (popierinės bylos b.l.89-90).
Tarnyba mano, jog atsakovo E. B. naudojami vaikų auklėjimo metodai prasilenkia su geros moralės normomis. Vaikų nuteikinėjimas prieš motiną ne tik, kad kenkia vaikų psichinei būsenai, bet ir turėtų būti traktuojamas kaip emocinis smurtas prieš vaiką.
Tarnybos nuomone, laikinas tėvo valdžios apribojimas atliktų ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas, t.y. suteiktų tėvui galimybę permąstyti ir dėti pastangas keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu. Tarnybos vertinimu ieškovės prašymas, jog atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui ,neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
Tai, kad atsakovas yra priešiškai nusiteikęs prie ieškovę pasitvirtino ir jį apklausus teismo posėdžio metu, jis patvirtino, kad ieškovę vaikų akivaizdoje vadina įvairiais negražiais , nepagarbiais žodžiais, ją menkina, nemano, kad reikia pagarbiau su ja bendrauti, lankytis mokykloje ir stebėti savo sūnau elgesį pamokų metu atsisakė, taip vengdamas spręsti iškylančiais problemas, kurias savo elgesiu tik gilina. Darytina išvada, kad atsakovas E. B. netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu: su sūnumi E. žaidžia kompiuterinius smurtinius žaidimus, perka jam žaislus (kardą), kuriais vaikas grasina gąsdinti bendraklasius, vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje, toleruoja vaiko vartojamus necenzūrinius žodžius ir netinkamą jo elgesį mamos, mokytojų, bendraklasių atžvilgiu ir sūnaus nedrausmina, nepripažįsta, kad yra atsakingas už vaiką, jo auklėjimą, vaikų akivaizdoje konfliktuoja su jų motina, ją žemina arba bendraujant su vaikais nepagarbiai apie ją kalba. Atsakovas posėdžio metu nesutiko su pastabomis, stebėjosi, kad negalima išgerti alaus matant vaikams ir dėl visko kaltino ieškovę, nepagarbiai ją vadino.
Iš aptartų įrodymų galima daryti išvadą, kad vaiko teisių ir teisėtų interesų galimas pažeidimas yra įtakotas ieškovės ir atsakovo konfliktiškų santykių. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovė deda pastangas, kad jos ir atsakovo tarpusavio santykiai neturėtų neigiamos įtakos vaikams, ji sprendžia kylančias problemas, kreipiasi į atitinkamas institucijas dėl pagalbos sprendžiant problemas suteikimo, naudojasi bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Ieškovė nuolat aktyviai domisi sūnaus ugdymu, jo pasiekimais, bendradarbiauja su jo mokytojais, susidūrusi su problemomis skubiai ieško pagalbos ir ją priima. Tuo tarpu atsakovas nelinkęs susitarti gražiuoju, problemų dėl netinkamo savo elgesio nemato, nerodo noro ką nors keisti, neprisiima atsakomybės dėl sūnaus netinkamo elgesio mokykloje, nepripažįsta konfliktų su ieškove įtakos abiems nepilnamečiams vaikams, nuteikinėjimo prieš ieškovę žalos, kaltina ją nebūtais dalykais, vaikai gyvena įtampoje. Atsakovas nenori priimti pagalbos, bendroje konsultacijoje dalyvauti atsisakė, teigdamas, jog psichologo pagalba jam nereikalinga.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikams bendraujant su tėvu E. B., vaikų interesams yra realus ir pagrįstas pavojus, jis savo netinkamu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams .E. B. elgesys gali turėti neigiamos įtakos abiejų nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai, kenkia vaikų psichinei būsenai, gali nukentėti asmeninės neturtinės vaikų teisės .Atsakovo elgesys netinkamas bendraujant su mama ir matant bei girdint vaikams, vadinant motiną įžeidžiančiais žodžiais, o šalių sūnus dar turintis sveikatos problemų, tėčio elgesį priima kaip tinkamą ir vaikai tokį elgesio modelį gali perimti. Siekiant apsaugoti vaikus nuo būsimos žalos ieškovės ieškinys tenkintinas ir laikinai apribotina tėvo valdžia E. B., a.k(duomenys neskelbtini) jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu. Laikinai tėvo valdžia ribotina siekiant ir tikintis, kad atsakovas padarys tinkamas išvadas, pakeis savo elgesį ir imsis tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu. Be to nustatytina, kad atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui, nes ir aptartų įrodymų matyti, jog atsakovas betarpiškai bendraudamas su vaikais jiems kenkia.
Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu laikinai, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.180 str.3d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-12-07 sprendimu Nr.2.4.(NTP-2)-18-T-2600-21220 ieškovė yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal minėtos tarnybos 2019-05-29 pažymą Nr. NTP-7-3285 antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 234,00 Eur (popierinės bylos , b.l.94 ).
Tenkinant pateiktą ieškovės ieškinį priteistina iš atsakovo E. B. 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 117 Eur (pusė sumos, nes ieškovė atleista tik nuo 50 procentų išlaidų sumokėjimo) bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą bei 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str.1d.6 p., 88 str.1d.3 p.,96 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 406, 496 straipsniais , teismas
nusprendžia:
ieškovės I. B. ieškinį tenkinti .
Laikinai apriboti tėvo valdžią E. B., a.k(duomenys neskelbtini) jo vaikų E. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. B., gim(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti, kad atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui.
Priteisti iš atsakovo E. B. 197,70 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) sąskaitą (pasirinktinai, esančią įvairiuose bankuose) , dėl 117 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5630, dėl 80,70 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5660.
Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai, tačiau per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.