Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nukentėjusiesiems padavusiems skundą privataus kaltinimo tvarka, privatiems kaltintojams, civiliniams ieškovams N. Š., O. L., jų atstovui advokatui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

O. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. ir O. L. skundu privataus kaltinimo tvarka kaltina O. L., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., t.y. tuo, kad ji internetinėje svetainėje www.15min.lt straipsnio „Ignalinos komisaro pavaldiniai savo vadovo sūnų iš „įtariamojo“ pavertė „liudytoju“ komentarų skiltyje, pasinaudojant pseudonimu „pamiršot“ viešai visuomenės informavimo priemonėje 2016 m. sausio 12 d. 22 val. 07 min. publikavus šį komentarą: „visi pykstat ant "komisaro sunaus"....bet nusikaltėliai yra dar ir kiti...pvz. kaip N. Š. "senasis nusikaltėlis, kuris ne tik sėdėjo", bet ir savo Motina išvarė iš savo namu, bet Ignalinos policija ir teismai nieko čia blogo nemato o jis tyčiojasi per teismus prieš savo Motina....antžmogis, išsigimėlis...atėjo atpildas ir jam galu gale ir ta jo kalė O.....visu vyrų "mazgotė, paleistuvė, ištvirkėlė" taip pat kartu reikia sodinti ir ji nuo lavonu gėles vagia ir neša iš naujo i savo geliu parduotuve pardavinėti...vargšai žmones per seimos skausma nemato....bet jie ir nuo savo tėvo karsto vogė gėles ir nešė į parduotuvę....Saugokitės ignaliniečiai tai baisus zmmonės.... būkite budrūs per laidotuves šiuose laidojimo namuose arba neikte pas juos šių paslaugų....''. Taip pat privatūs kaltintojai prašo priteisti iš O. L. po 1500 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis N. Š. parodė, kad O. L. yra motinos sesuo. Straipsnyje nėra paminėtas jo vardas ar pavardė, tik komentaruose buvo spėlionės , kad jis dalyvavo nusikaltime. Perskaitęs šį komentarą jis buvo labai sukrėstas, buvo didelis šokas, nes O. L. prikišinėjo jo senus teistumus, kurie yra seniai išnykę. Jis prieš visuomenę ir prieš įstatymą savo kaltę atliko. Tai, kad jis savo motiną išvarė iš namų yra nesąmonė. Visi kaimynai gali patvirtinti, kad jis jos niekur nevarė, jie patys sukėlinėjo konfliktines situacijas, nes nori užvaldyti visą namą. Jį labai įskaudino tai, kad O. L. parašė: „ ir ta jo kalė O., visų vyrų mazgotė, paleistuvė, ištvirkėlė“. Jis su O. L. gyvena jau 13 metų, turi bendrą verslą ir bendrą vaiką. O. L. nėra nei paleistuvė, nei mazgotė. Jį labai įžeidė tai, kad O. L. parašė: „nuo lavonų vagiame gėles ir nešame parduoti į parduotuvę pardavinėti“. Tai yra šmeižtas ir nesąmonė. Laidojimo verslu užsiėminėja per 10 metų ir jei būtų paėmę ir pavogę nors 1 gėlytę, jiems būtų atimta licencija ir iškelta baudžiamoji byla. Tai nežmoniška ir neetiška. O. L. kaltina, kad jie vagia ir pardavinėja, o ypač, kad nuo tėvo karsto. Tai visiškas absurdas. Jis vienas palaidojo tėvą, pastatė antkapį. Tokių komentarų nereikia rašyti, tai yra didžiausias šmeižtas. Kiekvienas žmogus už savo padarytus darbus ir pasakytus, parašytus žodžius turi atsakyti. Su O. L. nebendrauja. Su motina vyksta konfliktai, nes ji nori parduoti namą, tas kas liko jai po tėvo mirties, o jis to nenori. O. L. labai stengiasi pripiršti savo nuomonę jo motinai. Nori, kad O. L. jam atlygintų 1500 Eur neturtinę žalą, nes po tokių komentarų, kad neva jie vagia gėles ir jas pardavinėja, neigiamai atsiliepia verslui, nes mažiau kreipiasi žmonių dėl paslaugų suteikimo.

Nukentėjusioji O. L. parodė, kad O. L. parašytame komentare teisybės nėra, tai yra įžeidžiantys žodžiai apie N., kad jis yra senas nusikaltėlis. N. per tėvelio laidotuves labai pergyveno, ji kiek galėjo jam padėjo. Gėles buvo išneštos ir perduotos duobkasiams papuošti duobei. Karsto dangtis buvo papuoštas lelijomis. Apie ją O. L. parašė šlykščius žodžius, juos skaitė visi: jos mama, N. nepilnametės dukros, Sodros darbuotojai, pažįstami, o taip pat skambino ir iš mokesčių. Ji su N. gyvena 13 metų ir su juo sutaria, augina bendrą sūnelį. Žmonės jiems rašo padėkas, o po tų komentarų žmonės įtariai pradėjo žiūrėti į juos, šarvoja žmones pas konkurentus. Jie nėra gėlių pardavėjai, o yra paslaugų teikėjai. Per jų darbo praktiką dėl įmonės veiklos skundų, pradėtų tyrimų policijoje, teisminėse institucijose, nėra.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji O. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji tokį komentarą parašė, nes norėjo, kad žmonės sužinotų, kokie yra O. L. ir N. Š.. Ji niekada nebūtų rašiusi komentarų, bet teko dalyvauti keliuose teismuose liudytoja ir tada pamatė, kaip N. Š. elgiasi su savo motina, kurią išgyvendino iš savo namų, pas kurią namuose daužė langus, laužė duris, nupjovė vamzdžius katilinėje, dėl ko pastaroji buvo priversta išeiti ir nuomotis butą. Jis ją žemino telefonu, šaukdavo, tuo sukeldamas emocinę įtampą, tikėdamasis, kad tas namas jiems liks pilnai. Kai jie gėrė kavą, per A. Š., t.y. N. tėvo laidotuves, O. L. pasakė: „ko jūs čia verkiat, mums chata liks“. Tai per laidotuves buvo jiems šokas. Komentarą parašė todėl, kad kai po laidotuvių pamatė kas buvo, ji visą laiką norėjo parašyti straipsnį į rajono laikraštį, kad žmonės žinotų apie juos, tačiau nenorėjo skriausti sesers. Kadangi buvo parašytas straipsnis apie naujas muštynes, pagalvojo nejaugi N. Š. nepasimokė iš savo praeities ir vėl kažką sumušė, sudaužė, nuskriaudė. Jai trūko kantrybė ir ji parašė komentarą. Komentaras yra visiškai teisingas, nes tai yra teisybė. Mano, kad tai ką žmogus daro savo motinai, tėvams yra amoralu, nepriimtina visuomenėje ir to neturėtų būti. Jei būtų normalus elgesys su motina, giminėmis, savo seserimi, to komentaro niekada nerašytų. Kai ji buvo pas Š. svečiuose, O. L. visiškai nesidrovėdama užkišus A. Š. už nugaros koją, į kelnes, vedžiojo palei nugarą savo koją. Per laidotuves, eidama pro duris, ji sutiko N. Š. ir O. L. nešančius didelį glėbį gėlių. Klausė jų kur neša gėles, jie atsakė, kad karstui papuošti. Kai laidojimo dieną atėjo iš bažnyčios, gėlių nebuvo visiškai, buvo tik keli žiedeliai vazose. Šokas buvo ne jai vienai, visi matė ir visi stebėjosi kur dingo gėlės. Dėl to, tas komentaras ir atsirado. Tai, kad O. L. yra vulgari, nemandagi, išgerianti yra tiesa. Jie niekada negyveno doro gyvenimo būdo, nes kai jie susipyksta, susimuša. Parašytame komentare „senasis nusikaltėlis, kuris ne tik sėdėjo, bet ir savo motiną iš namų išvarė“, tai yra tikra teisybė. N. Š. jau sėdėjo už muštynes. Jis sėdėjo kalėjime, plėšė senutes, mušė gatvėje žmones, tai yra amoralu ir žmogus nederamai elgiasi. Kai ji pamatė laikraštyje „15 min.“ straipsnį, iškarto pagalvojo, kodėl jis nepasimokė ir vėl vos ne mirtinai sumušė žmogų. Parašyti komentarą jai reikėjo, nes norėjo, kad žmonės apie tai sužinotų, nes tai yra baisu ką jie daro. Ji norėjo, kad šią paskleistą informaciją perskaitytų žmonės. Tai ką daro O. yra baisu ir šlykštu: ji apgaudinėjo Sodrą ir išsimokėjo didžiulius pinigus, bei tas pats nešimas gėlių nuo karsto, kojų kaišiojimas uošviui už nugaros, kelnių, persėmė jos kantrybę. Komentare, „kad nuo lavonų gėles vagia ir neša iš naujo į savo gėlių parduotuvę pardavinėti“, tą ir turėjo omenyje, nes kai atėjo iš bažnyčios nebuvo nei vienos gėlės, o parduotuvė yra šalia. Ji jų neapšmeižė, jie savo elgesiu patys save apšmeižė, nes nepadarė išvadų dėl savo gyvenimo būdo. Dėl išlaužtų durų, išdaužytų langų yra jos sesers kreiptasi į policiją. Sesuo jau treti metai gyvena išnuomotame bute, N. ateidavo girtas ir puldinėjo motiną. Yra mušta motina ir sesuo. Komentare rašydama „Saugokitės, ignaliniečiai, tai baisūs žmonės, būkite budrūs per laidotuves šiuose laidojimo namuose arba neikite pas juos šių paslaugų“ tą ir turėjo omenyje, kad žmonės būtų atsargūs, nes ką jie darė yra baisu. Konkrečiai rašant komentarą jai buvo baisiausia, kad jie vėl padarė nusikaltimą ir, kad jie toliau daro nusikaltimus. Tą straipsnį atrado netyčia ir kai rašė komentarą, jau buvo aibės komentarų. Ji tik išsakė savo nuomonę, kuriuos faktus žino ji. Ji išdėstė savo nuomonę, žodžiai nėra įžeidžiantys. Komentaru ji nesiekė tikslo apšmeižti, tik norėjo, kad visuomenė sužinotų kas tai per žmogus.

Liudytojas D. P. parodė, kad per N. Š. tėvo laidotuvės jis padėjo iškasti duobę. Duobę puošė gėlėmis, kurias atvežė vairuotojas, tai buvo ne viena ir ne dvi gėlės.

Liudytoja K. B. parodė, kad netiesa jog gėlės buvo vagiamos, nes ji tuo laiku dirbo ir buvo jos pamaina. N. Š. tėvo laidotuvėse buvo puošiamas kapas. Jos darbo metu nebuvo gauta jokių nusiskundimų iš klientų, institucijų dėl gėlių ar kitų ritualinių reikmenų vagysčių. O. L. ar N. Š. niekada nėra nurodę ar prašę, kad nurinkti gėles nuo karsto ir jas parduotų. Be to, ji taip nedarytų. D. P. atėjo pasiimti gėlių, kurias jam atnešė N..

Liudytoja D. Č. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie N. Š. santykius su motina, O. L. moralės aspektus, gėlių vagystes nuo karsto ir pardavinėjimą ji nieko nežino. Jai tai pat nežinoma apie tai, kad būtų išnešamos gėlės glėbiais iš šarvojimo salės ir pardavinėjamos. Klientui norint duobkasiai neša gėles ir puošia duobę.

Liudytoja O. M. parodė, kad sutinka su tuo, kad buvo vykdoma N. Š. neteisėta veikla ir jis vagia nuo karsto gėles bei neišrašo čekių. Kai buvo jos dieduko laidotuvės, jie buvo pasilikę atsisveikinti su juo. Visi išėjo į bažnyčią, buvo daug merkiamų gėlių. Ji su savo broliu I. M. atnešė 2 lelijas, jomis buvo papuoštas karstas, o visos kitos pamerktos gėlės dingo. Nuvažiavo į kapines, ten nei vienos gėlės nebuvo išskyrus tas dvi. Merkiamų gėlių buvo 5-6 vazos ir kibiras. Kapo duobė nebuvo puošta gėlėmis ir ant supilto smėlio nebuvo tų gėlių, jos dingo. N. Š. buvo atsakingas už laidotuves. O. L. yra nepadori. N. santykiai su jo motina yra labai blogi. Namas buvo jam užrašytas, kai atėjo iš kalėjimo, nes jo buvo gaila. Kai susipažino su O. L. jai buvo 10 metų. O. L. būdama visiškai nuoga, prisidengus antklode, atėjo į antrą aukštą ir elgėsi netinkamai. Matė, kai N. Š. mušė močiutę, dėl smurto kvietė policiją, rašė pareiškimą. Komentarą palaiko.

Liudytoja S. R. parodė, kad O. L. yra jos sesuo, o N. Š. yra sesers sūnus. Ji laikraštyje skaitė komentarą ir jam pritaria. Dalyvavo A. Š. laidotuvėse nuo pat pradžių. Jie buvo labai nustebę, kad N. Š. nešė gėles. Kilo šurmulys kur neša gėles, sakė kad puoš karsto dangtį. Laidojimo dieną nuėjus į mišias, salėje liko budėti prie velionio N. ir O.. Kai grįžo iš bažnyčios, buvo labai nustebę, kad vazose nebuvo gėlių. Iš karto neklausė kur dingo gėlės. Sekančią dieną ji skambino sesei ir klausė kur dingo tos gėlės. Išsiaiškino, kad tos gėlės nukeliavo į parduotuvę ir šias spėlionės patvirtino, kai su tuo susidūrė liepos mėnesį kitose laidotuvėse, ten irgi dingo gėlės. Gėlių nebuvo nei ant kapų, niekur ir nemano, kad jie jas išmetė. Sprendžia, kad pardavė, nes tų gėlių nebuvo. Duobė buvo papuošta tik keliomis gėlėmis. N. Š. išvarė motiną iš namų, išlauždavo duris, dūždavo langai, buvo nupjauti šildymo vamzdžiai. Tai buvo tyčia daroma, kad ji išsikeltų iš namų. O. L. yra pagarsėjusi savo elgesiu. Ji dirbo pas ją parduotuvėje UAB „Jusenta“ ir išdirbo tik vieną savaitę, nes žmonės pradėjo skųstis, kad ji apskaičiuoja žmones, ją atleido dėl sukčiavimo.

Liudytoja J. S. parodė, kad yra N. Š. sesuo. Jis yra nesąžiningas verslininkas. Kai mirė tėtis, jie visi ėjo į bažnyčią, o kai grįžo gėlių nebuvo. Gėles iš svečių ji imdavo ir padėdavo pati į vazas. Gėlių buvo labai daug. N. jai pasakė, kad jai padarytas vainikas ir reikia už jį susimokėti, bet ji jo neužsakinėjo. Vainikas buvo padarytas be jos žinios. Ji sumokėjo 110 Lt, pinigus paėmė O. L. ir čekio jai nedavė. Kai išėjo į bažnyčią buvo labai daug gėlių, o kai grįžo, jų nebuvo. Kai atvažiavo ant kapų, gėlių taip pat nebuvo. Anksčiau su broliu santykiai buvo labai geri. Kai jis sėdo į kalėjimą, nuolatos rašė laiškus. Vieną kartą O. L. atsisėdo tėčiui ant pilvo, tėtis jau gulėjo ant čiužinio ir buvo pasiruošęs miegoti. Šalia stovėjo jos vaikai, o O. L. elgėsi nepadoriai. Pusė namo priklauso N. Š. ir pusė mamai, bet mama ten gyventi negali, nes nupjauti šildymo vamzdžiai. Jis nuolat padavinėja mamą į teismus. Sakė, kai mama sumokės skolą už stogą, tai paduos į teismą dėl pamatų, dėl įvažiavimo, kad jis padarė jį labai gražų, dar duos į teismą dėl to, kad laiku nesumoka skolos dėl procentų.

Liudytoja S. Š. parodė, kad pirmieji konfliktai prasidėjo, kai O. atėjo į jų šeimą. Komentarą skaitė ir jam pritaria, ten yra gryna tiesa. Kai mirė jos vyras, jis buvo pašarvotas pas sūnų N. Š.. Jie laidojo tėvą ir kartu nešė visą atsakomybę už laidotuves. Pradžioje buvo viskas tvarkoj, bet paskutinę dieną, kai jie nuėjo į bažnyčią, jis vis nešė ir nešė gėles. Tačiau, kai grįžo iš mišių, palaidų merkiamų gėlių ir puokščių neberado. Kitą dieną jai paskambino sesuo, tai ji net nuėjo į kapines patikrinti, bet tų gėlių nebuvo. Tos gėlės nebuvo ir į duobę sumestos, nei duobė buvo išpuošta. Buvo papuoštas tik karsto viršus dviem lelijom ir palmės šakele. Sūnaus bandė klausti dėl gėlių, jis sakė, kad neša padėti į mašiną. Ant kapo šių gėlių nebuvo padėta. Po vyro laidotuvių su ja buvo pradėta susidoroti. Sūnus sugadino centrinį šildymą, yra priversta nuomotis butą Ignalinoje. Stengiasi nuolat būti tarp žmonių, kad jaustų saugumą. Po vyro laidotuvių buvo kviesta policija gal bent 15 kartų. Sūnus atsitvėrė uždara zona, neleidžia naudotis bendru įvažiavimu, nepaiso teismo sprendimo nurodymo, ką nori tą daro. Sūnus yra grubus ne tik jai bet ir seserims, anūkams.

Liudytojas I. M. parodė, kad komentare išsakyti žodžiai atitinka tikrovę. Kiek žino O. L. yra teista už tai, kad prieš išeidama į dekretines atostogas pasididino atlyginimą, daugiau nei kasoje buvo pinigų. Nebūtų kilę įtarimų dėl gėlių, jei nebūtų buvo didžiulio kontrasto. Kadangi buvo daug gėlių, t.y. 5-6 vazos ir daugiau, o kai grįžo po bažnyčios, buvo likę tik keli krepšeliai ir vainikai, o ant kapinių nebuvo jokių gėlių nei metamų į duobę, nei prismaigstyta ant duobės žemių. Jie su sese atnešė dvi lelijas, kurios buvo uždėtos ant karsto dangčio, o daugiau jokių gėlių nepamena. Kai N. Š. atsivežė O. L. namus, jam buvo 12-13 m. Visi sėdėjo prie stalo ir vakare nuėjo miegoti. Jo kambaryje buvo paklotas čiužinys seneliams, ant čiužinio gulėjo senelis ir O. L. atėjo į jo kambarį užsidengus iki pusės antklode, užlipo seneliui ant pilvo ir kišo rankas prie lytinių organų. Tą pamačiusi jo mama jį su sese išvedė iš patalpos. O. L. kalbėdavo visokias nesąmones jo sesei ir pusseserei. Visi šie dalykai leidžia dalyti prielaidą, kad ji ne kokios reputacijos.

Liudytojas G. S. parodė, kad N. Š. yra jo žmonos brolis. Tai , kad N. Š. pavogė gėles, nežino, tačiau tenka bendrauti su žmonėmis po laidotuvių ir jie sako, kad dingsta gėlės. Teko bendrauti su Ignalinos meru ir jis sakė, kad yra skundai. Su juo nesutaria, nes jis yra išvaręs iš namų mamą.

Liudytojai A. J. parodė, kad teko naudotis N. Š. įmonės paslaugomis ir dėl to neturi jokių pretenzijų. Po laidotuvių buvo išduotas kvitas. Gėlių laidotuvėse buvo mažai ir niekas jų nepavogė. Liudytojas J. R. parodė, kad N. Š. ir jo motiną pažįsta. Apie gėles nieko nežino. Nežino ar yra sumažėję darbų apimtis pas Š. įmonėje ir nežino, kad žmonės kalbėtų, jog neis pas Š. paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad internetinėje svetainėje www.15min.lt po 2016-01-12 publikuotu straipsniu „Ignalinos komisaro pavaldiniai savo vadovo sūnų iš „įtariamojo“ pavertė „liudytoju“ buvo prašytas O. L. komentaras, t.y. dėl kurio jį yra kaltinama šioje byloje (b.l. 5).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-004250-16 nustatyta, kad 2016-01-18 N. Š. ir O. L. kreipėsi su skundu į Utenos apskrities VPK dėl interneto tinklapyje www.15min.lt publikuotu straipsniu „Ignalinos komisaro pavaldiniai savo vadovo sūnų iš „įtariamojo“ pavertė „liudytoju“ parašyto komentaro (dėl komentatoriaus, pasivadinusio „pamiršot“, juos šmeižiant ir taip įžeidė jų garbe bei orumą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2016-01-12 22:07:11 val. komentaras buvo parašytas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra O. L. (b.l. 14-15). O. L. neginčija to, kad komentarą parašė jį.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, ir nagrinėjamu atveju, kad privačių kaltintojų aprašytą veiką (veikas), kurios padarymu kaltinama O. L., galima būtų pripažinti šmeižimu BK prasme, būtina nustatyti nurodytų požymių visumą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apšmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą svarbu nustatyti ir tai, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Kadangi nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinama O. L., yra susijusi su saviraiškos laisvės ir laisvės reikšti įsitikinimus bei skelbti informaciją realizavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.), būtina pažymėti, kad Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Skirtingai, nei faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, nors šiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir kt.).

Kaip nustatyta iš N. Š. ir O. L. teismui pateikto skundo privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminėje įstaigoje paduoto pareiškimo, taip pat kaltinamosios ir liudytojų parodymų teisme, ši nagrinėjama baudžiamoji byla iš esmės yra apie giminėje esančius nesutarimus. Šiuo atveju yra N. Š. ir O. L. bei jų atstovo pareiga įrodyti kaltinamosios kaltę. Galiojant nekaltumo prezumpcijai kaltinamajai nereikia įrodinėti savo nekaltumo. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad būtent kaltinamoji ją padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant O. L. parašyto komentaro turinį, negalima apsiriboti vien tik teisiniais kriterijais. Informacijos apie asmenį pobūdis žmogaus garbės ir orumo gynimo aspektu gali būti įvertintas tik aplinkybių, kuriomis ji buvo išsakyta, visumoje, t.y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinimas O. L. privataus kaltintojų yra iš esmės grindžiamas tik parašyto komentaro tekstu, atskirai vertinant tam tikras jo dalis, todėl būtina išanalizuoti, kiek pateiktos mintys komentare atitinka šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., požymius, taip pat ir tokio komentaro atsiradimo priežastis.

Kaltinamoji O. L. pripažįsta parašiusi kaltinime nurodytą komentarą. Vertinant, ar O. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. požymių, pažymėtina tai, kad šmeižimo turinį sudaro paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šiame kaltinamosios O. L. komentare pateikta informacija buvo susijusi su aplinkybėmis bei faktais, iš esmės egzistavusiais objektyvioje tikrovėje, tačiau skirtingai jos ir privačių kaltintojų yra vertinami, interpretuojami.

Iš to matyti, kad kaltinamosios O. L. komentare pateikdama informaciją, papasakojo ne kokius nors prasimanytus, melagingus faktus, o tik pateikė tam tikrų objektyvioje tikrovėje egzistavusių faktų savo vertinimą, supratimą, požiūrį dėl tam tikrų dalykų, kas rodo, kad ji tokiu būdu išsakė tik savo nuomonę apie šiuos faktus. Taip veikdama kaltinamoji nesiekė pažeminti privačių kaltintojų N. Š. ir O. L. asmeniškai, nes nesiekė paskleisti apie juos jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę, įvertinimą ir supratimą.

Faktą, kad N. Š. anksčiau buvo teistas ir realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, teismo pasėdžio metu patvirtino liudytoja, N. Š. sesuo, J. S., be to, to neneigė ir pas nukentėjusysis. Esant tokiai aplinkybei, O. L. komentare parašyti žodžiai: „visi pykstat ant "komisaro sunaus"....bet nusikaltėliai yra dar ir kiti...pvz. kaip N. Š. "senasis nusikaltėlis, kuris ne tik sėdėjo", negali būti vertinami kaip paskleista informacija, kuri neatitinka tikrovės. Taip pat, O. L. komentare parašyti žodžiai: jog N. Š. motiną išvarė iš savo namų, taip pat negali būti vertinami kaip neatitinkantys tikrovės. Tarp N. Š. ir jo motinos S. Š. yra susiklostę labai neigiami tarpusavio santykiai, vyrauja nesibaigiantys konfliktai, yra nuolat kviečiama policija. Nors S. Š. kartu su N. Š. priklauso gyvenamais namas, esatis Ignalinos mieste, tačiau pastarasis sugadino centrinį šildymą, neleidžia naudotis bendru įvažiavimu ir motina yra priversta nuomotis butą Ignalinoje. Tokias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai O. M., S. R., J. S. ir G. S., o taip pat patvirtina byloje esantys nutarimai nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 100-102). Šios informacijos paskleidimas, teismo vertinimu, nesusijęs su galimu asmens paniekinimu ar pažeminimu.

O. L. komentare parašė, jog N. Š. ir O. L. „nuo lavonu gėles vagia ir neša iš naujo i savo geliu parduotuve pardavinėti“. Vykstant N. Š. tėvo laidotuvėms ir atėjus iš bažnyčios O. L. pastebėjo, jog vazose buvo likusios tik kelios gėlės, o prieš tai ji eidama pro sutiko N. Š. ir O. L. nešantį didelį glėbį gėlių. Jai kilo įtarimas, kad gėles pasiėmė savo reikmėms N. Š. ir O. L., nes jų parduotuvė yra šalia. Tą pastebėjo ne ji viena. Tai, kad dingo dalis gėlių, teismo posėdyje patvirtino liudytojai O. M., S. R., J. S., S. Š. ir I. M.. Nors nustatyti ar tai yra objektyvios tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau teismo nuomone, rašydama minėtą komentarą O. L. perpasakojo jos nuomone galimai egzistavusių faktų savo vertinimą, t. y. tokiu būdu išsakė tik savo nuomonę apie šį faktą.

Teismas pažymi, kad komentare nebuvo pavartota jokių necenzūrinių žodžių. Kai kurie jų tik turi tam tikrą neigiamą reikšmę, kaip pavyzdžiui antžmogis, išsigimėlis, mazgotė, paleistuvė, ištvirkėlė ir galėtų būti vertinami kaip įžeidžiančio pobūdžio, tačiau įžeidimas, kaip nusikalstama veika( BK 155 str.), yra dekriminalizuota nuo 2015-07-10 ir baudžiamoji atsakomybė už tai negalima.

Analizuojant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius būtina pažymėti, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.), tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad O. L. pateikta informacija minėtame komentare yra objektyviai tikrovės neatitinkanti , galinti paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai dar nesudarytų šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad neįsitikinimas informacijos tikrumu prieš ją skleidžiant, savaime nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Pažymėtina, kad ne bet koks netikslios, kito asmens garbę ir orumą galbūt žeminančios informacijos paskelbimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458-507/2015).

Teismas sprendžia, kad susidariusioje situacijoje O. L. tik pasinaudojo galimybe internete (teise parašyti komentarą) tam, kad galėtų išsakyti savo nuomonę, kad būtų atkreiptas dėmesys į, jos manymu, nevisiškai tinkamą N. Š. ir O. L. elgesį.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje nėra įrodytas ir pagrindinis nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės požymis – kaltė (tyčia).

Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius O. L. veikoje būtinųjų šmeižimo (BK 154 str. 2 d.) objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių – pavojingos veikos, padarinių bei kaltės (tyčios) – O. L. dėl parašyto komentaro išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. Š. ir O. L. pareiškė kaltinamiesiems O. L. civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

Nukentėjusieji N. Š. ir O. L. teismui nepateikė įrodymų apie padarytą neturtinę žalą, kuo ji pasireiškė. Nukentėjusieji nurodė, jog po kaltinamosios parašyto komentaro, jie daug pergyvena, patyrė pažeminimą, prarado daug klientų ir taip nukentėjo jų - UAB „Stiliaus namai“ vykdomas verslas, t.y. įmonėje buvo perpus mažesnė apyvartą, lyginant su ta, kokia buvo iki O. L. parašyto komentaro, tačiau kokius konkrečiai nuostolius nukentėjusieji dėl to patyrė, tokių įrodymų byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju O. L. pagal BK 154 str. 2 d. išteisinus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), civilinių ieškovų N. Š. ir O. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Baudžiamąją bylą nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų N. Š. ir O. L. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Medžiagą Nr. 01-1-04250-16, kurioje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.