Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo R. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: R. P. ir Z. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė L. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašas apie tai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruotas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties pareiškėjas į notarą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, nes butas, nors ir įgytas po (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, pagal (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr. 1 yra registruotas pareiškėjo nuosavybe. Šiame bute pareiškėjas gyveno ir iki žmonos mirties, ir po to. Dabar, norėdamas sutvarkyti su turtu susijusius reikalus, pareiškėjas kreipėsi pas notarą ir sužinojo, kad yra teisinės kliūtys, kurių be teismo pagalbos išspręsti neįmanoma. Notaras, tvarkantis paveldėjimo bylą, pareiškėjui išaiškino, kad po sutuoktinės mirties liko nepaveldėtas bendras sutuoktinių turtas, kurį pareiškėjas su sutuoktine buvo įsigiję santuokoje. Ir nors nekilnojamas turtas ir buvo registruotas sutuoktinio, t. y. pareiškėjo vardu, tačiau buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir vienam iš jų mirus ir niekam nesikreipus dėl paveldėjimo jo dalis be teisinio dokumento nepereina kitam iš sutuoktinių. Niekas dėl turto dalies paveldėjimo į notarus nesikreipė. Pagal įstatymus tai buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir iki L. M. P. mirties priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis. Dalys nuosavybėje nebuvo nustatytos, tačiau pagal SŠK 21 ir 23 straipsnius (CK 3.87 ir 3.87 straipsniai) turtas įgytas santuokoje yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117 straipsnis preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas naudojo visą bendrą turtą, jį išlaikė, mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius. Šiam faktui patvirtinti pareiškėjas pridėjo rašytinius įrodymus. Pareiškėjas su sutuoktine susilaukė vaikų R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. a. k. (duomenys neskelbtini) kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Vaikai dėl motinos turto paveldėjimo po jos mirties pretenzijų nereiškė ir į jokias institucijas dėl jo paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėjas, kaip įstatyminis turto paveldėtojas, dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipė. Pagal 2000 m. redakcijos CK 5.50 straipsnį palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, o tai prilyginama pareiškimo padavimui. Šį juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nustato teismas. Tik nustačius šį faktą pareiškėjas galės sutvarkyti su turto disponavimu susijusius formalumus.

Teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija pareiškimą, patikslintą 2019 m. rugsėjo 26 d., priėmė ir nustatė suinteresuotiems 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti. Pareiškimo, jo priedų ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti, kopijos 2019 m. rugsėjo 30 d. išsiųstos suinteresuotiems asmenims pareiškime nurodytais adresais. Procesiniai dokumentai R. P. įteikti 2019 m. spalio 2 d., per žmoną S. P., Z. A. – 2019 m. spalio 2 d. per dukrą D. A..

2019 m. spalio 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Z. A. atsiliepimas (b. l. 32), kuriame prašoma pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir Z. A., kaip duktės, paveldėjimo teisę į dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalį perleisti pareiškėjui. Atsiliepime nurodoma, kad ji po mamos mirties (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo pagal įstatymą į notarų biurą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia ir butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena ir gyveno iki mano mamos mirties pareiškėjas, priklauso jam, kaip bendra sutuoktinių nuosavybė, ir paveldi pareiškėjas, kuris naudojasi visu bendru turtu, jį išlaikė, mokėjo visus mokesčius, faktiškai išlaikydamas jį.

2019 m. spalio 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens R. P. atsiliepimas (b. l. 39), kuriame prašoma pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir R. P., kaip sūnaus, paveldėjimo teisę į dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalį perleisti pareiškėjui. Atsiliepime nurodoma, kad jis po mamos mirties (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo pagal įstatymą į notarų biurą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia ir butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena ir gyveno iki mano mamos mirties pareiškėjas, priklauso jam, kaip bendra sutuoktinių nuosavybė, ir paveldi pareiškėjas, kuris naudojasi visu bendru turtu, jį išlaikė, mokėjo visus mokesčius, faktiškai išlaikydamas jį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2019 m. birželio 6 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. pranešimo Nr. S-71/2019 (b. l. 16) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17) matyti, kad po L. M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta. Iš 2019 m. liepos 22 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-7567 (b. l. 9) matyti, kad L. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3212 matyti, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su L. M. S., kurios pavardė po santuokos – P.

Iš 2019 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. P. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 1). Kadangi R. P. santuoka su L. M. P. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog šis nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, nors ir registruotas R. P. vardu, laikytinas bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Iš UAB „Lietuvos Energijos tiekimas“ (dabartinis pavadinimas – Ignitis, UAB)2019 m. birželio 6 d. pranešimo dėl informacijos apie apmokėtą elektros energiją (b. l. 6) matyti, kad pareiškėjas yra atsiskaitęs už elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2019 m. birželio 6 d., nuo 243 kilovatvalandžių iki 782 kilovatvalandžių. Iš 2019 m. birželio 6 d. pranešimo dėl informacijos apie apmokėtas gamtines dujas (b. l. 7) matyti, kad pareiškėjas yra atsiskaitęs (skolos likutį sutaro 0,56 Eur) už gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017 m birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 5 d., nuo 16 074 m³ iki 16 080 m³.

Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodyti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai ir tai, jog suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl jų neišsakė, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)) likdamas toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis bendrąja jungtine nuosavybe jam priklausančiu butu, jame likusiais baldais, namų apyvokos ir kitais kilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius už visą butą (o ne tik už jam priklausančią dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog pareiškėjas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, nors CPK yra nustatyta, kad už bylas, nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, savo iniciatyva pareiškėjui grąžina 50 Eur žyminio mokesčio permoką. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog teismas turėjo 6,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo, padarius priteistinų ir grąžintinų sumų įskaitymą, pareiškėjui grąžintina tik 43,4 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po L. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) grąžinti pareiškėjui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,4 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 40 cnt) žyminio mokesčio permoką.

Išaiškinti pareiškėjui R. P., kad po sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas gali pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo kopiją dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo ir susigrąžinti 43,4 Eur žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.