Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. patikslintą prašymą dėl tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys V. R., V. K., A. J., C. C., notarė L. Š.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 Ginčo esmė

2. 2019 m. balandžio 3 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti mirusiojo E. K. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure pradėtą paveldėjimo bylą ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų iki tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, bei areštuoti E. K. turimą turtą.

4. Suinteresuotas asmuo notarė L. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Byloje nėra pateikti jokie rašytiniai duomenys, patvirtinantys, jog po palikėjo mirties yra likę atitinkamo turto, taip pat duomenys apie tai, jog apeliantas yra kreipęsis su prašymu dėl palikimo priėmimo. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos ir pirmosios instancijos teismo nurodoma paveldėjimo byla apskritai būtų užvesta ir būtų atliekamos paveldėjimo procedūros, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėja neįrodė, kad jos reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

10.2. Teismui priėmus galimai pareiškėjai palankų procesinį sprendimą ir pripažinus E. K. jos tėvu, toks teismo sprendimas priverstinio vykdymo nereikalautų, kadangi teismo sprendimas teisines pasekmes sukeltų be priverstinio vykdymo, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo atveju, yra visiškai nesusijęs su galimai šioje byloje. Apelianto teigimu, tokiu būdu šioje byloje nekyla jokios grėsmės jo galimam įvykdymui, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja ne tik, kad neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau net apskritai tokios grėsmės nėra, kadangi pareiškėjai galimai palankus teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo.

10.3. Pareiškėja nenurodė, kokiu būdu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas bei kokiu būdu būtų pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai. Tokių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nenurodė bei nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Apelianto vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie tai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji gali netekti galimybės įgyvendinti savo teises ne tik, kad nepagrindžia tokio prašymo būtinumo, tačiau yra visiškai formalios ir šabloniškos. Pareiškėja taip pat nenurodė, kokios aplinkybės realiai užkirs jai kelią pasinaudoti savo teisėmis. Tuo atveju, jeigu bus priimtas pareiškėjos atžvilgiu palankus sprendimas, jis kaip tik suteiktų pareiškėjai galimybes pasinaudoti atitinkamomis teisėmis bei jas įgyvendinti. Vien formalaus (deklaratyvaus) prašymo pareiškimas negali būti pagrindas tokį prašymą patenkinti. Nesant nė vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pareiškėjos prašymas, kaip visiškai nepagrįstas, turėjo pirmosios instancijos teismo būti atmestas.

12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjos reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, nes ji pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir juos pateikė. Teismo išvadai dėl tikėtino pareiškimo pagrįstumo byloje yra pakankamai įrodymų (krikšto pažymėjimas bei fotonuotraukos).

12.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nesustabdžius paveldėjimo bylos vykdymo iki prašymo išnagrinėjimo teisme, gali būti apsunkintas galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepagrįstai suvaržytos jos teisės bei pažeisti teisėti interesai. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nėra pagrindo nepritarti ir naikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi nesustabdžius paveldėjimo bylos vykdymo, gali būti pažeistos pareiškėjos turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą bei paveldėtojui įregistravus paveldėtą turtą savo vardu, apeliantas įgytų teisę visapusiškai paveldėtu turtu disponuoti, o turtą perleidus bei teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

14. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Aplinkybes, kad konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo – šiuo atveju pareiškėja. Toliau nutartyje pateikiami motyvai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų (privalomų) sąlygų visumos egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl preliminaraus pareiškimo pagrįstumo

17. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad ieškovui palankus teismo sprendimo priėmimo galimybė neatmestina, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Ir priešingai, teismui įvertinus ieškinio pagrįstumą preliminaraus vertinimo metodu ir padarius išvadą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų net būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste būtina pažymėti, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-497-464/2017). Vertinant aptariamąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

19. Apelianto teigimu, pareiškėjos A. R. pareiškimas nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ji nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad yra E. K. dukra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes, kaip minėta šios nutarties 15-16 punktuose, ieškinio pagrįstumo klausimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra analizuojamas, kadangi taikant laikinąsias pasaugos priemones yra sprendžiami tik procesinio pobūdžio teisės klausimai. Preliminarus pareiškėjos pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis neturi ir prejudicinės galios, nes pareiškimo pagrįstumas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

20. Nors šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas preliminariai įvertino pareikšto pareiškimo pagrįstumą, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks vertinimas nebuvo atliktas. Pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes ji pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir juos pateikė. Apelianto atskirajame skunde keliami klausimai dėl ginčo esmės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neanalizuotini laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, todėl nesutiktina su jo argumentais, kad šiuo pagrindu laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, remiantis vien tik šališkais ir deklaratyviais pareiškėjos teiginiais ar nukrypus nuo teismų suformuotos praktikos bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, viena, aptariamoji, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (preliminarus ieškinio pagrįstumas) nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

21. Laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo (nagrinėjamu atveju – suinteresuoto asmens) nesąžiningumą. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (apsunkinto įvykdymo) grėsmei – antrajai privalomai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo ir sutikti su apelianto argumentu, kad byloje nėra duomenų, kokiu būdu ir kuo gali pasireikšti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba jo neįmanomas įvykdymas.

23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad po E. K. mirties liko turto, todėl Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure notarės L. Š. yra užvesta paveldėjimo byla, šiuo metu dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi E. K. sūnus V. K.. Pareiškėja negali kreiptis dėl E. K. palikimo priėmimo, kadangi nėra oficialių duomenų apie tai, kad ji yra E. K. dukra. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja praleis terminą palikimui priimti po savo tėvo mirties ir jai reikės vėl kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą ir tik tuomet kreiptis į notarą, tačiau paveldėjimo byla jau bus baigta ir V. K. bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po E. K. mirties, gali būti pažeistos pareiškėjos turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, nes išdavus paveldėjimo teisės liudijimą bei paveldėtojui įregistravus paveldėtą turtą savo vardu, jis įgytų teisę visapusiškai paveldėtu turtu disponuoti, t. y. jį parduoti, padovanoti ir pan., ir turtą perleidus, o teismui priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą šioje byloje ir pareiškėjai tapus pirmos eilės įpėdine, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu, atsirastų nuostolių.

24. Taigi vadovaudamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nesustabdžius paveldėjimo bylos vykdymo iki prašymo išnagrinėjimo teisme, gali būti apsunkintas galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepagrįstai suvaržytos jos teisės bei pažeisti teisėti interesai. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nėra pagrindo nepritarti ir naikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nesustabdžius paveldėjimo bylos vykdymo, gali būti pažeistos pareiškėjos turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą bei paveldėtojui įregistravus paveldėtą turtą savo vardu, jis įgytų teisę visapusiškai paveldėtu turtu disponuoti, o turtą perleidus bei teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu, taip pat atsirastų nuostolių. Tokia situacija sudarytų pagrindą inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Būtent tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt pareiškėjai palankaus, teismo sprendimo realaus įgyvendinimo. Tuo tarpu pareiškėjos prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į pareiškimą pats suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis neprieštarauja DNR tyrimui byloje, o šiam pasitvirtinus neprieštaraus ir pareiškimo tenkinimui. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, esant tokiai apelianto pozicijai, nesuprantamas yra paties apelianto prieštaravimas dėl paveldėjimo bylos sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo vertinimu, toks apelianto elgesys įrodo jo siekį kuo greičiau gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir realizuoti turtą, kas sudaro pagrindą abejoti suinteresuoto asmens sąžiningumu.

26. Kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai, jog byloje nėra pateikti jokie rašytiniai duomenys, patvirtinantys, jog po palikėjo mirties yra likę atitinkamo turto, taip pat duomenys apie tai, jog apeliantas yra kreipęsis su prašymu dėl palikimo priėmimo, bei tai, jog pareiškėjos ir pirmosios instancijos teismo nurodoma paveldėjimo byla apskritai būtų užvesta ir būtų atliekamos paveldėjimo procedūros.

27. Kaip jau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pažymėtina, pareiškėja neturi galimybės gauti duomenų apie po palikėjo E. K. mirties likusio turto ir duomenų apie apelianto kreipimąsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi pagal dokumentus pareiškėja nėra susijusi su palikėju E. K. (dėl ko ir yra užvesta ši civilinė byla – giminystėms ryšiams nustatyti). Be kita ko, pats apeliantas savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad suinteresuotam asmeniui pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, jog suinteresuotas asmuo yra vienintelis E. K. vaikas ir pirmos eilės įpėdinis. Taigi akivaizdu, kad apeliantas neginčija, o atvirkščiai, pripažįsta, jog paveldėjimo byla po jo tėvo mirties yra užvesta ir kad jis yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis, todėl apelianto teiginiai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog paveldėjimo byla apskritai buvo užvesta ir būtų atliekamos paveldėjimo procedūros tik papildomai pagrindžia apelianto nesąžiningumą kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus, kad byloje neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog nesustabdžius mirusiojo E. K. Vilniaus rajono 1-ajme notarų biure pradėtos paveldėjimo bylos, pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai tapti neįmanomu, kadangi pareiškėja pateikė pagrįstus argumentus ir duomenis apie suinteresuoto asmens elgesį, kuris liudija tikėtiną apelianto nesąžiningumą.

29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pagrįstai nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą, skundžiama nutartimi pareiškėjos reikalavimams užtikrinti sustabdė mirusiojo E. K. Vilniaus rajono 1-ajme notarų biure pradėtą paveldėjimo bylą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.