Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį paskirtos bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šiuo nuosprendžiu iš A. S. priteista 1000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo S. K. ir 1162,57 Eur Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusios S. K. gydymą. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.Antstolio Arūno Balčiūno kontoroje pagal Šakių rajono apylinkės teismo 206 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000 Eur žalos atlyginimo iš skolininko A. S. išieškotojos S. K. naudai.2016 m. rugsėjo 21 d. Šakių rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. S. pareiškimas, kuriuo prašoma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, prievolių bankui vykdymą, mažas šių metų pajamas ir blogėjančią sveikatą, sprendimo dėl 1000 Eur žalos atlyginimo vykdymą atidėti iki 2016 m. lapkričio 1 d. ir išdėstyti mokėtinos sumos išieškojimą 18 mėnesių laikotarpiui, tai yra iki 2018 m. balandžio 1 d. nustatyti kas mėnesį mokamos sumos dydį – 62,50 Eur.Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistojo A. S. prašymas dėl vykdymo pagal vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-443/2016 atidėjimo ir išieškotinos sumos išdėstymo atmestas, konstatavus, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuosprendžio vykdymą reikėtų atidėti ar išdėstyti iš nuteistojo išieškotinos sumos mokėjimą dalimis.Skunde apygardos teismui nuteistasis A. S. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir prašo iš jo išieškotiną 1000 Eur žalos atlyginimą išdėstyti dalimis per 18 mėnesių laikotarpį.Skundo autorius nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, kad jis augina nepilnametę našlaitę dukrą, rūpinasi ir išlaiko savo sugyventinę ir jos nepilnametę dukrą, yra finansiškai nemokus, nes moka paskolą Lietuvos Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, be to, yra neatsiskaitęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paimtas trąšas (pagal sutartį turėjo atsiskaityti iki rugsėjo 31 d.). Didėjant delspinigiams už šios sutarties nevykdymą, nuteistojo finansinė padėtis tik blogėja. Todėl iš karto sumokėjus nukentėjusiajai visą sumą (1000 Eur), tai labai finansiškai pakenktų visai jo šeimai.

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundu ir įvertinęs bylos duomenis, reikšmingus šio klausimo sprendimui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų normas ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atmesti nuteistojo prašymą atidėti arba išdėstyti nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo įvykdymą pagal jo prašymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo skundo argumentus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos išieškojimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Nors nuteistasis skunde sunkią finansinę padėtį įrodinėja duomenimis apie turimus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai, taip pat dėl prasto derliaus sumažėjusiomis pajamomis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės neatskleidžia realios A. S. finansinės padėties.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis, deklaratyviai teigdamas, kad uždirba nedaug ir iš karto negali įvykdyti sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir įpareigotas teismo, nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą, taip pat negalėjo nurodyti savo ir šeimos (sugyventinės) mėnesinių pajamų ir turimų išlaidų, taip pat nenurodė, ar šeima negauna kitų pajamų. Taigi bylos duomenimis nėra jokio pagrindo konstatuoti sunkios nuteistojo finansinės būklės.

Priešingai, apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams, jog įvertinus tai, kad A. S. yra jaunas ir darbingas, turi darbą – vykdo individualią veiklą savo ūkyje ir gauna pastovias pajamas, be to, nuosavybės teise turi nekilnojamo turto – daugiau nei 30 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto, iš jo nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma (1000 Eur) nelaikytina didele. Tai, kad A. S. kartu su sugyventine augina ir išlaiko dvi nepilnametes dukras, taip pat nelaikytinomis išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Akcentuotina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o A. S. prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe, visiškai neatsižvelgiant į nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino, kad nuosprendžio vykdymo išdėstymas iš esmės pažeis nukentėjusiosios interesus (nukentėjusioji yra bedarbė, registruota darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, kuri nesiekia 100 Eur per mėnesį, jokio nekilnojamo turto neturi) ir neleis pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Nuteistojo skunde išdėstytas prašymas, įvertinus beveik pusės metų trukmės nuteistojo delsimą vykdyti teismo nuosprendį dėl žalos išieškojimo, ne tik nerodo siekio užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka teisingumo bei protingumo principų, bet reiškia kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiosios interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, kuri neabejotinai neatitinka nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. S. prašymas atidėti ar išdėstyti sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo vykdymą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.