Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui ir Audriui Ažukui, nukentėjusiai S. K., kaltinamajam A. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, specialistui Algirdui Jokšui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkas, neteistas, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. 2015-04-08 apie 20 val. A. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius S. K. į veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas S. K. odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, poodinę kraujosrūvą kairiame skruoste, dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimą, dešinio šonkaulio panirimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, – tokia kaltinamojo A. S. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sudėties požymius.

Liudytoja D. G. parodė, kad dirba gydytoja K. N. pirminės sveikatos priežiūros centre, S. K. pažįsta tik kaip pacientę ryšium su jos tuyrėtų dėl kojos traumos nedarbingumu. Ji pas gydytoją atvyko 2015 m. balandžio 15 d., dar iki stacionaraus gydymo. Liudytoja negali tiksliai pasakyti, bet ligos kortelėje parašyta, kad sugyventinis sumušė. Gydytoja, matyt, taip užrašiusi iš jos žodžių, dabar tų aplinkybių jau neatsimena. Liudytoja nežino, ar su kuo gyvena nukentėjusioji. Liudytoja negali paaiškinti, kodėl jos pačios ranka parašyta ligos istorijoje, kad S. K. pastūmė sugyventinis, – gydymui tai neturėjo jokios reikšmės. Gydytojai smulkiai nerašo apie tai ir tokios aplinkybės nesureikšminamos – kaip kad kas sumušė, svarbu gydymas. Galėjo būti ir taip, kad kai nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė „S.“, o gydytoja supratusi, kad tai jos sugyventinis ir padariusi atitinkamą įrašą. S. K. į gydytojos kabinetą įėjo viena, niekas jos nelydėjo. Veide sužalojimų nebuvo matyti. Buvo dešinės pėdos dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas, buvo hematoma apie kulkšnelį ir pėdoje. Hematoma visada atsiranda, kai būna trauma. Hematomos lokalizacija gali būti apie kulkšnelį arba pėdoje. Ši trauma gali atsirasti dėl visokių poveikių – ir dėl išorinio, kaip spyris, pvz., ir dėl nikstelėjimo (2 t., b. l. 4-5).

Nukentėjusi S. K. parodė, kad su A. S. nesipyksta. Tą vakarą grįžo namo iš draugų ir po kokių 30 minučių atėjo A. K., tai buvo apie apie 21.30 val., ir pasikvietė ją gerti alaus. Namie jis pasijuto, kad neturi namie cigarečių – abu norėjo parūkyti. Jis išėjo pas A. S. pasiimti cigarečių. A. K. buvo išgėręs, S. K. taip pat buvo išgėrusi – gėrė su draugais alaus. Kai grįžo A. K., gal po 5 minučių atėjo ir A. S., paskui labai greitai – E. T. ir S. K. sesuo A. J.. Ir iš karto prasidėjo aiškinimasis dėl pletkų. A. S. priėjo prie S. K. ir pasakė: „dabar klaupkis ir atsiprašyk E.“, – už tai, kad E. T. vadinusi visokiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji neigusi tuos gandus ir jam pasakiusi, kad ją vadino „pijoke“. Tuomet A. S. trenkė S. K. į kairę akį su delnu, ši pargriuvo, atsistojo ir vėl jis trenkė. Tada nukentėjusioji vėl parkrito ant žemės. Paskui tarp jų atsistojo E. T. ir liepė baigti. Tada priėjo S. K. sesuo ir atsiklaupusi prašė, kad A. S. daugiau nemuštų S. K.. Nukentėjusioji išėjo ir jau laiptais lipdama jautė skausmą bei girdėjo kaip E. T. sakė: „kokia sesuo – už seserį klaupiasi“. Gal ir buvo A. S. spyrimas, bet jis S. K. nepalietė. Kad nusilaužusi koją – nukentėjusioji nežinojusi. Jai mama skambino todėl, kad ji jau žinojo apie tokius jų planus. Išėjusi iš A. K. namų, ėjo tiesiai namo – parėjo gal po kokių 20 minučių, eidama jau šlubavavo. Išėjusi iš A. K., niekur daugiau nėjo. S. K. pradėjo tinti koja, bet galvojusi, kad praeis, todėl ir nesikreipė iš karto pas gydytojus. Kai nepraėjo, tada jau kreipėsi pagalbos. Prašo priteisti neturtinės žalos 1000 Eur už patirtus pergyvenimus, už skausmą – tyrėja patarė tiek prašyti. Buvo derybos apie taikymąsi, A. S. siūlė 150 eurų. Jis netgi sakė, kad baudą sumokės už ją, jeigu ji atsiimsi pareiškimą, bet kai sužinojo, kad 800 eurų bauda būtų, tada jis nesutiko. Nukentėjusioji nevaikščiojo apie du mėnesius, jai dar bus viena operacija, reikės išimti varžtus. Kai A. S. atėjo pas A. K., jau buvo truputį išgėręs, dar pas A. K. išgėrė vieną stiklinę alaus. Jis blaivus gal to būtų nedaręs. S. K. iš sesers sužinojo, kad žadama aiškintis su ja santykius. Iš anksto nežinojo apie tokį susitarimą tarp A. K. ir A. S.. Kambaryje du kartus buvo parkritusi, nesitikėjo, kad galėjo lūžti koja, todėl ir nesikreipė į gydytojus. Mėlynes ant veido iš karto pamačiusi – jai sudavė per veidą ir paskui sudavė į krūtinę. Visus tos dienos įvykius smulkiai gal ir neatsimenanti, bet pagrindinius – atsimena gerai (1 t., b. l. 114-115).

Nukentėjusi S. K., papildomai atsakydama į klausimus parodė, kad atvažiavo siuntimo pas gydytoją D. G., kuri paklausė kas sumušė, į tai ji atsakiusi, kad A. S. ir gavo siuntimą. Nuvažiavusi tą pačią dieną į Šakius pas traumatologą A. T. ir ten šis viską surašė. Po to ją Šakiuose operavo daktaras U. Tuo metu neturėjusi jokio sugyventinio, su M. ji tą vakarą nebuvo susitikusi, su juo negėrė, pas Z. V. nebuvo užėjusi. Su M. nedraugaujanti, jis nėra jos sugyventinis – tiesiog draugas, su kuriuo ji dirba atsitiktinius darbus, kai tokių atsiranda (2 t., b. l. 4-5).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 131/15(10), nustatyta, kad S. K. padaryta odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimas, dešinio šokikaulio panirimas. Sužalojimai skruoste, kakle padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais, kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., o kojoje – galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia trijų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės kojos išorinio kulkšnelio ir blauzdikaulio lūžimo, dešinio šokikaulio panirimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimas, šokikaulio panirimas galėjo būti padaryti ir nurodomo griuvimo, kritimo metu (b. l. 42-43).

Specialistas, medekspertas A. Jokšas, pagrįsdamas savo išvadą byloje bei atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad teismo medicinos tyrimui 2015-05-07 buvo pateikti viešosios Šakių ligoninės ligos istorijas Nr.15/1128 ir asmens sveikatos istorijos kopija. Pagal tuos dokumentus spręsta, jog įvykis įvykęs 2015-04-08, pagrindinę informaciją suteikia nurodytuose medicinos dokumentuose pateiktos žinios. Kada specialisto atliekamas tyrimas iš medicinos dokumentų, visada išvadose parašoma, kokie sužalojimai yra padaryti. Tai reiškia, kad specialistas remiasi tik įrašais ir vertinant tuos nustatytus sužalojimus duodama išvada. Jeigu atliekamas tyrimas, apžiūrimas nukentėjusysis – tai ir nurodoma akte. Jeigu būna medicininiuose dokumentuose netikslumų, tai specialistas juos perkelia į aktą, jeigu būna akivaizdūs nukrypimai, tai specialistai visada rekomenduoja teismui kviesti medikus, kurie galėtų paaiškinti dokumentus, kuriuos jie surašė. Susipažinus su šio įvykio aplinkybėmis, kurias pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėja 2015 m. gegužės 5 d. užduotyje, taip pat su medicinos dokumentais, ligos istorija – aplinkybės buvo identiškos, dėl to nekilo abejonių. Taip pat susipažinus su padarytais sužalojimais, ligos istorijoje gydytojas, kuris apžiūri nukentėjusį, jeigu rasti kokie tai sužalojimas, jis nurodo, aprašo juos ir jeigu nėra kito aprašymo, tai reiškia, kad sužalojimai vienodo senumo, tokia yra susidariusi praktika pas medikus. Susipažinus su išorinio tyrimo aprašymu, kai nukentėjusioji kreipėsi 2015-04-16, tai yra praėjus 7-8 paroms po traumos, yra nurodyta: kairėje veido dalyje skausmingas nubrozdinimas, skruosto srityje mėlynė, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio srityje poodinės kraujosruva, lokalus skausmingumas. Dėl poodinės kraujosruvos išorinio kulkšnelio srityje. Įvykus traumai, įvyksta čiurnos sąnario dislokacija, tai yra dėl čiurnos pėdos, kartu su čiurnos sąnario dislokacija pasisukimo į vidinę pusę, įvyko išorinio kulkšnelio lūžimas, gali būti raiščių pažeidimas ir užpakalinio blauzdikaulio lūžimas (specialistas parodė paveiksliuką-schemą ir detaliai jį paaiškino). Operacijos metu aprašoma, kad buvo patikrintas deltinis raištis, esantis čiurnos sąnario vidinėje pusėje, sudarytas iš keturių galų, jame pažeidimo jokio nebuvo. Buvo elementarus pėdos pasisukimas. Kad taip atsitiktų, tam didelio smūgio nereikia, pakanka nepatogiai pastatyti koją, tokią traumą gana lengva patirti. Dėl raiščių plyšimo, pačio išorinio kulkšnelio lūžimo, panirimo vyksta traumatizacija visų sričių, pažeidžiamos kraujagyslės, automatiškai išsilieja kraujas ir atsiranda poodinė kraujosruva. Jeigu įvyksta didžiulė dislokacija – netgi odos nubrozdinimas galėjo būti ir mėlynės veide. Medikai aprašinėja, kad tai įvyko vienu metu. Yra atlikti moksliniai tyrimai apie odos nubrozdinimus, jų padarymo laikas pagal jų lokalizaciją ir pobūdį, veide, rankose, kojose. Čia buvo kaklo nubrozdinimas ir praėjus 6-8 paroms po traumos odos nubrozdinimas būna, 6-9 parų matomi šašai tik pakilę. Odos nubrozdinimas matomas. Dėl poodinės kraujosruvos taip pat yra seniai žinomi dalykai, traumos pasekoje dėl poveikio į kraujo forminius elementus, kada suyra kraujo kūneliai ir išsiskiria jų dažo medžiagos. Šviežia poodinė kraujosruva gali būti raudona, melsva spalva ir ši spalva laikosi nuo vienos iki kelių parų. Ta spalva gali išnykti nuo keturių iki dešimties parų. Toliau kada methemoglobinas, turintis rausvą spalvą arba raudoną spalvą, verčiasi į biliverdiną, tai atsiranda žalsva spalva ir ši žalsva spalva gali atsirasti nuo trečios iki aštuntos dienos ir išnykti nuo aštuonių iki dvylikos parų. Ir kada jau būna mišri spalva, kada biliverdinas virsta į bilirubiną, kraujosruvos spalva virsta į gelsvą spalvą ir ji gali laikytis nuo dvylikos iki šešiolikos parų. Atsirasti gali nuo penkių iki devynių parų. Tad kraujosruvos buvimas pilnai pateisinamas, tik yra problema, kad viso to medikai neaprašinėja. Jeigu jie būtų parašę skruosto srityje gelsvai rausvos spalvos poodinė kraujosruva, tada galima dviejų trijų parų laikotarpyje atsakyti, kada buvo padaryti sužalojimai. Specialistas teikia išvadą iš gautos pilnos ligos istorijos. Iš epikrizių, su kuria šioje byloje susipažinęs kaltinamojo gynėjas, labai retais atvejais daromos išvados. Ligos istorijoje parašyta labai aiškiai ir tas yra fiksuota specialisto išvadoje. Yra padaryti įrašai ir specialistas jokių savo išsigalvojimų neturi. Įvykio vietos plano, fotografijų nebuvo pateikta, parodymų vietoje patikrinimo protokolas taip pat nebuvo pateiktas. Susipažinus su medicinos dokumentacija ir pirmine nurodyta situacija, nekilo jokių abejonių. Jei ikiteisminio tyrimo metu tie dalykai, klausimai būtų buvę keliami, būtų buvę viskas be vargo atlikta, patikrinta. Čiurnos sąnario pažeidimas yra vienu momentu padarytas sužeidimas. Tai yra pėdos čiurnos sąnario dislokacija į vidinę pusę. Nereikėtų visuose šituose veiksmuose viską vertinti statiškai. Viskas vyksta dinamiškai, jeigu yra žmogaus pastūmimas, iš karto žmogus bando kažkur atsiremti ir koją kažkur pastato, tokią traumą galima patirti ne tik pastumiant, bet ir ant laiptų, ir pėdai papuolus į duobę. Nebūtinai pėda turi būti fiksuota. Kas tai yra fiksacija? Tai nėra, kad pėda yra įkišta tarp tvoros ir kažkas veikiama. Ta fiksacija yra, kad tuo momentu pėda yra pastatyta, kažkur remiasi į kažkokį pagrindą ir tada įvyksta šitas trauminis poveikis. Gali įvykti ir tas pasisukimas. Žmogus yra sudarytas iš visos eilės sąnarių: čiurnos sąnarys, kelio sąnarys, klubo sąnarys, stuburas, rankos maskatuojasi, todėl reiktų ir į tai atsižvelgti. Gali taip atsitikti ir krintant iš aukščiau. Sakykim, pastumia ir krinta nuo laiptų pakopos ar nuo šaligatvio. Kaip matyti iš pateiktos išvados, tai yra labiau tikimybinė, kadangi išvadoje parašyta tikėtina, nėra kategoriškumo. Tyrimo metodai ir būdai. Nėra numatyta, kad tai būtina nurodyti. Specialisto išvadoje nurodyta ,kuo vadovavautasi. Įvykus tokiai traumai, skausmas pajuntamas tuoj pat, bet tai priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių ir kokia asmens būklė. Jeigu jis yra pavartojęs alkoholio, tai gali pajusti ir vėliau, jeigu būna šokinė situacija, vėlgi jis gali pajusti vėliau. Pačio įvykio ir pačios traumos tai nepaneigia. Vaikščioti gali, tik tai būna apsunkinta. Tam tikrą reikšmę turi pavėluotas kreipimąsis dėl tokios traumos gydymo, kadangi padidėja lūžgalio dislokacija, pačio panirimo dislokacija gali padidėti, tokie dalykai gali užtrukti gydyme. Paprastai tokios traumos gyja, tinkamai taikant gydymą, nuo keturių iki šešių savaičių. Šiuo atveju buvo pateikta rentgenogramos aprašymas. Nekilo jokių abejonių, kad galėjo būti kažkaip kitaip padaryta trauma. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodytos rentgenogramos, jos yra su tam tikrais numeriais ir nurodoma, kad yra išorinio kulkšnelio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas su dešiniu šokikaulio panirimu. Abejonių dėl to nekilo ir dar labiau nekilo, kad operacijos metu taip pat buvo rasti tokie patys sužalojimai, kurie buvo nurodyti ir rentgenogramose. Buvo manoma, kad čiurnos sąnarys ryškiai dislokuotas ir kad galėjo būti didesni pažeidimai, buvo realizuotas dešinės čiurnos deltinis raištis, tai yra iš vidinės pusės, ir sužeidimų nekonstatuota. Reiškia, kad ryškaus čiurnos sąnario pažeidimo nebuvo konstatuota. Buvo konstatuota tik panirimas, kuris buvo vertintas dėl to, kad buvo išorinio kulkšnelio lūžimas ir šokikaulio panirimas. Visada atsiranda hematoma po tokios traumos, visa pėda gali būti nuspalvinta visom vaivorykštės spalvom. Koja, jeigu į ją būtų įspirta, būtų aprašyta su odos nubrozdinimu ir ryškesne dislokacija. Ji aprašyta medicininiuose dokumentuose, „dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio srityje yra poodinė kraujosruva, lokalus skausmingumas“. Ši trauma dėl tos pačios kraujosruvos lokalizacijos ir sužalojimo, jeigu tai būtų smūgio pasekoje, turėjo būti didesnė, ryškesnė dislokacija ir ko gero vadinamieji kulkšnelio lūžimai, vadinami tipiniais ir atipiniais. Šis atvejis priklauso prie tipinių, smūgio pasekoje būtų šokikaulio ryškesnis išnirimas, deltinio raiščio plyšimas, vidinio kulkšnelio lūžimas, skersinė trauma. Autoįvykio metu netgi būna, kada smūgis būna lokalizuotas į blauzdos sritį, pėdą stato ant pagrindo, šoninis smūgis ir lūžimas čiurnos sąnario srityje per kulkšnelius, tokia būdinga trauma. Susipažinus su kaltinamojo advokato išsakytomis pastabom praeito posėdžio metu, kuomet remiamasi tam tikrų autoritetų vardais, galima tiek pasakyti, kad A. J. yra teismo medikas, VU ruošia teismo medikus, jis neatlikęs nė vieno mirusiojo tyrimo; profesorius A. Garmus dabar dirba privačioje konsultacinėje firmoje ir išvadas rašo penkiom ar šešiom spalvom, tame tarpe atliekamos ir užsakomosios ekspertizės; P. Petreikis yra teismo medikas, kuris yra galvos traumų specialistas, jis dirba privačioje konsultacinėje įstaigoje (1 t., b. l. 157-160).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų tarp nukentėjusios S. K. ir kaltinamojo A. S. pašalinti nepavyko – A. S. liko prie savo parodymų, kad jis S. K. smūgių nesudavė, o ją tik pastūmė petimi (1 t., b. l. 66-68).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų tarp liudytojos A. J. ir liudytojos E. T. pašalinti nepavyko – E. T. liko prie savo parodymų, kad A. S. S. K. petimi pastūmė vieną kartą, dėl ko ji parvirto į ant žemės buvusią bananinę dėžę. A. J. liko prie savo parodymų, teigdama, kad A. S. S. K. vieną kartą pastūmė petimi, dėl ko S. K. pargriuvo ant žemės, antrą kartą nestipriai trenkė kumštimi S. K. į veidą, dėl ko ji vėl parvirto bei A. S. vieną kartą spyrė S. K., dėl ko S. K. parvirto trečią kartą (1 t., b. l. 81-84).

Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2015-09-08 rašto Nr. D4-76 (1 t., b. l. 118) matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2015-04-08 gatvės apšvietimas nedegė – jis buvo išjungtas dar 2015-04-01.

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažįsta iš dalies – prisipažįsta A. K. namuose nurodomu laiku, A. K., E. T. ir A. J. akivaizdoje tik pastūmęs petimi S. K., nuo ko ši nugriuvusi – vienu atveju aiškino ant kėdės, kitu atveju – ant bananų dėžės. Kaltinamasis neigia daugiau sudavęs nukentėjusiajai, nurodo, kad dėl tokio, kad ir neteisėto jo veiksmo, dėl kurio jis gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios, S. K. sveikatai negalėjo atsirasti specialisto išvadoje nurodytos pasekmės, kurios kvalifikuotos kaip S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje nekyla ginčo dėl aplinkybių kas, kur ir kada buvo susirinkę. Ta niekieno nepaneigta aplinkybė, jog kaltinamasis faktiškai iš karto ėmė priekaištauti nukentėjusiajai dėl jos skleidžiamų apkalbų apie jo sugyventinę E. T. – dėl šios gyvenimo ir elgesio moralumo, ir reikalavo iš S. K. atsiprašymo, tik patvirtina S. J. iš A. K. dar prieš šį įvykį išgirstą versiją, jog šis susitikimas ir buvo tam specialiai suorganizuotas, kad išsiaiškinti dėl S. K. apie E. T. skleidžiamų apkalbų, priversti ją atsiprašyti už jas, o reikalui esant, – S. K. ir nubauti už tai. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. parodymai kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamajame posėdyje dėl suduotų S. K. smūgių – neinformatyvūs, netikslūs dėl jo paties nurodomo buvusio didelio girtumo, ir teismas iš esmės neturi galimybė jais remtis. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, ji pati tai pripažįsta. Tarp sugyventinių A. S. ir E. T. parodymų, bei seserų S. K. ir S. J. parodymų apie nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių, vietą, jos nugriuvimo pobūdį yra likę prieštaravimai, kurių pašalinti nepavyko nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad liko nepašalinti prieštaravimai ir tarp pačios E. J. teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų – apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja E. T. nurodė, kad A. S. nukentėjusiąją stumtelėjęs, o S. K. nuo to atsisėdo į dėžę nuo bananų (1 t., b. l. 112). Gi ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-17 apklausta E. T. parodė, kad A. S. atsistojo nuo kėdės ir alkūne stumtelėjo nuo kėdės atsistojusiai S. K. į šoną, nuo ko ji vėl atsisėdo ant tos pačios kėdės (1 t., b. l. 24). Tokie E. T. parodymai prieštaringi ne tik tarpusavyje, bet neatitinka ir kaltinamojo A. S. paaiškinimo, kad jis pastūmė S. K. savo petimi, dėl ko ji nukrito – vieną kartą nurodė kad ant kėdės, kitą – ant bananų dėžės (1 t., b. l. 110). Liudytojos E. T. kategoriškas tvirtinimas, kad balandžio mėnesį gatvėje šviesos tikrai degusios ir ji gerai mačiusi, kaip S. K., vedina sesers ėjo keliuku nešlubčiodama, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, – Šakių rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūno 2015-09-08 raštas Nr. D4-76 (1 t., b. l. 118) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), 2015-04-08 gatvės apšvietimas nedegė, – jis buvo išjungtas dar 2015-04-01.

Dėl galimo atitinkamai sugyventinių ir giminaičių šališkumo teikiant parodymus, teismas, nepasirėmęs kita bešališka bylos medžiaga, – pirmiausiai specialisto išvada, felčerės – liudytojos D. S. parodymais apie tai, kad jau kitą dieną nukentėjusiajai reikėję vaistų nuos skaumo, kad apie dukters sumušimą felčerei papasakojo S. K. mama, atėjusi vaistų dukrai, kad nukentėjusioji buvo aiškiai sumušta – mėlynės buvo ir veide, ir ant kojos, negalėtų išskirti ir vertinti nei vienų iš jų parodymų kaip patikimų. Todėl tik visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, teismas daro jais pagrįstą išvadą, jog teisingi yra nukentėjusios S. K. ir liudytojos S. J. parodymai. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad S. K. padaryta odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimas, dešinio šokikaulio panirimas; sužalojimai skruoste, kakle padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais, kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., o kojoje – galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku ir tie sužalojimai padaryti mažiausia trijų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje; dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimas, šokikaulio panirimas galėjo būti padaryti ir nurodomo griuvimo, kritimo metu. Akivaizdu, kad šioje išvadoje nustatyti S. K. padarytieji sužalojimai negalėjo atsirasti kaltinamojo A. S. ir liudytojos E. T. nurodomo nei vieno pastūmimo petimi ar alkūne, ir nukentėjusiosios nuo to švelnaus nugriuvimo ant bananų dėžės ar kėdės, pasekoje. Byloje nenustatyta, kad iki ar po šio įvykio nukentėjusioji būtų patyrusi kokias tai traumas, – kaltinamojo ir jo atstovo keliamos niekuo nepagrįstos ir neįrodytos versijos apie pernelyg ilgą S. K. ėjimą namo, apie S. K. galimai patirtus sužalojimus nuo jos sugyventinio, dėl kurio buvimo byloje apskritai nėra jokių įrodymų, apie jos galimą lankymąsi tuoj po įvykio pas liudytoją Z. V. alkoholinių gėrimų įsigijo tikslu, teismas atmeta kaip spėliojimus, nepagrįstas prielaidas, pateikiamas teismui vienu tikslu – siekiant kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir to pasekmėje civilinių ieškinių atlyginimo.

Teismo medekspertas A. Jokšas teisiamajame posėdyje teikdamas išsamius ir detalius paaiškinimus bei atsakydamas į klausimus dėl jo pateiktos specialisto išvados nurodė, kad susipažinus su šio įvykio aplinkybėmis, su medicinos dokumentais, nukentėjusiosios ligos istorija, nekilo jokių abejonių dėl įvykio metu nurodomomis aplinkybėmis, sąlygomis, poveikiais S. K. padarytų sužalojimų pobūdžio, jų atsiradimo laiko. Teismo vertinimu, specialisto išvados tikėtinumas, nurodomas pačioje išvadoje, kitų įrodymų kontekste nesumenkina jos įrodomosios reikšmės. Kaltinamojo gynėjo baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją specialisto išvados atžvilgiu, įvardintiną pasisakymu dėl dokumento, kuriuo iš esmės teismui nėra galimybės remtis, teismas vertina kaip nekompetentingą, grįstą spėliojimais, prielaidomis ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais duomenimis. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių visetu vertina, kad S. K. parėjimo namo iš A. K. namų laikotarpis, atsižvelgiant į jos būseną dėl neblaivumo ir sužalojimo, į tamsų paros metą, nėra neprotingai per ilgas. Taip pat teismas laiko, jog pagrįstas ir logiškas yra S. K. aiškinimas, jog tam tikrą laiką tikėdamasi savaiminio sveikatos pagerėjimo, nenorėdama kelti galimai bereikalingo triukšmo, ji ne iš karto kreipėsi į gydytojus dėl nuo A. S. sumušimo patirtų traumų gydymo, todėl toks jos elgesys nevertintinas aiškiu delsimu, aplaidžiu požiūriu į savo sveikatą, žymiai pabloginusiu jos sveikatos būklę ir apsunkinusių sveikimo procesą, į ką, kaltinamojo advokato nuomone, reikėtų atsižvelgti, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis A. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. laikinai sulaikytas nebuvo, jam baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 69-70). Teismas šios kardomosios priemonės nekeitė.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo 1162,57 Eur sumai (1 t., b. l. 10-11).

Nukentėjusi S. K. pareiškė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį (1 t., b. l. 7).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl kaltinamojo nesivaldymo, padidėjusio agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, šeiminę padėtį – teisiamasis yra pilnametis, neteistas, ūkininkas, gyvena su sugyventine; į tai, kad teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, kurie kaltinamojo nėra pripažįstami ir atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nukentėjusioji turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškia, turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų nepateikia. Nukentėjusi ir civilinė ieškovė S. K. byloje pareiškė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį, teisiamajame posėdyje paaiškindama, kad reiškia tokį ieškinį todėl, kad dėl sužalojimo patyrė pergyvenimus, skausmą, dar bus viena operacija, reikės išimti įsuktus varžtus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, į jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas šioje byloje pripažįsta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajai akivaizdžiai padaryta neturtinė žala – ji kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekoje patyrė traumą, sukėlusią jai fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta tyčia, kaltininkas nors formaliai prisipažįsta kaltu iš dalies, tačiau iš esmės nepripažįsta savo kaltės ir civilinių ieškinių; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo darbinę veiklą ir socialinį statusą; į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į tai, kad nukentėjusioji, jos pačios teigimu, įvykio metu nebuvo blaivi; į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur, – sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajai yra jos reikalaujami priteisti 1000 Eur.

Teismas vertina, kad Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl už nukentėjusios S. K. gydymą 1162,57 Eur atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė bei atitinkami įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1 p. ir 6 d. 1 p.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 m. (vieniems metams), įpareigoti paskirtos bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. S. 1000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo S. K. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusios S. K. gydymą 1162,57 Eur iš S. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.