Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š., 2024 m. gegužės 19 d. apie 08.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0370, nustatytas 2,90 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J. Š., 2024 m. gegužės 19 d. apie 08.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0370, nustatytas 2,90 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto netaikymo

Byloje buvo pateiktas R. B. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį J. Š. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

R. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis J. Š. yra jos tėtis. Kartu su tėčiu gyvena apie du metus, sutaria gerai, jis dažnai klausia jos nuomonės, ji stengiasi jam visą laiką padėti. Jei mato, kad tėtis daro kažką negerai, stengiasi sudrausminti. Namuose nepalaiko, kai būna alkoholio. Jei tėtis vartoja alkoholį, tai retai. Alkoholio jis nuvažiavęs į sodą išgeria, bet jis stengiasi atsižvelgti į jos nuomonę, kad jai nepatinka toks alkoholio vartojimas. Užstatą mokėtų, mano, kad tėtis tikrai nepadarys naujos nusikalstamos veikos ir užstatas grįš. Tačiau, jei teismas skirtų didelę užstato sumą, tai užstato nemokėtų.

Nors kaltinamasis J. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo elgesį vertina kritiškai, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, tačiau teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju negalima tvirtinta, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis J. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

Nors kaltinamasis J. Š. per 5 metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka (b. l. 61), tačiau pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 21 d. Didžiojoje Britanijoje jis buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 63–64). Taigi, Didžiojoje Britanijoje kaltinamajam paskirta baudos bausmė, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 24 mėnesiams, kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Taip pat iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, kaip nurodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, alkoholį vartoja savaitgaliais, kai nereikia dirbti, vartoja degtinę. Degtinę vartoja su kaimynu dažnai. Dukra jį bara, kad vartoja alkoholį gan dažnai savaitgaliais, tačiau ji dažnai ir nemato, nes pati išvažiuoja savaitgaliais. Potraukio alkoholiui neturi, dukra po šio įvykio rekomendavo kaltinamajam eiti gydytis, kad taip daugiau neįvyktų. Gali alkoholio nevartoti mėnesį, du. Būna, kad susinervina ir išgeria.

Apibendrinus aptartas aplinkybes, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad kaltinamasis pakartotinai nenusikals, kadangi jis praeityje jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jis nemano, kad turi alkoholio vartojimo problemą, teismo vertinimu, byloje nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tuo labiau, kad ir pačiam kaltinamajam, prieš sėdant už automobilio vairo, kilo įtarimų, jog jis vis dar gali būti neblaivus, tačiau nuo neteisėto poelgio jo tai nesustabdė. Pažymėtina, kad kaltinamojo neblaivumo laipsnis kilo, kadangi J. Š. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0370, 2024 m. gegužės 19 d., 08.33 val. nustatyta 2,90 promilių girtumas, 2024 m. gegužės 19 d., 08.49 val. nustatytas 3,08 promilių girtumas, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad alkoholį kaltinamasis vartojo ne tik vakare, tačiau galimai ir prieš sėdant už automobilio vairo. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė piktybiškai.

Be to, teismas mano, kad J. Š. pasirinkta laiduotoja neturės teigiamos įtakos kaltininkui. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

Iš galimos laiduotojos R. B. prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, teismui nėra aišku, kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį J. B. bei jo tolesniam elgesiui gali padaryti jo dukra, turinti mažesnę gyvenimo patirtį už savo tėvą. Teismo vertinimu, R. B. nėra objektyviai pajėgi imtis priemonių, kad tėvui darytų teigiamą įtaką ir būtų jam autoritetas. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie gyvena kartu, nesudaro pagrindo teigti, kad R. B. savo tėvui J. Š. gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas kaltinamojo elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, nors R. B., žinodama ir matydama, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, jokių realių veiksmų tam sustabdyti nesiėmė, žinojo, kad jis nuvažiavęs į sodą vartoja alkoholį, tad galėjo suvokti, kad ir kitą dieną, važiuodamas namo, jis dar gali būti neblaivus. Be to, R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jei teismas paskirtų didelį užstatą, ji jo nemokėtų, o tai suponuoja išvadą, kad ji nėra tvirtai apsisprendusi būti laiduotoja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. B. nedaro ir negali daryti teigiamos įtakos J. Š., todėl ji nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo yra susiformavęs. Todėl, teismo nuomone, tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcijos autoriteto turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra BK 40 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016) ir laiko, kad laiduotojo paskyrimas šiuo atveju būtų net netikslingas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra galimybės J. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis J. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas (b. l. 63–64), nebaustas administracine tvarka (b. l. 61), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (b. l. 58), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 54), dirba (b. l. 59).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Matyti, kad kaltinamasis dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Teismas sprendžia, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad J. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, praeityje neteistas (tačiau teistas užsienyje už analogiškos veikos padarymą), tačiau pažymėtina, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas didesnis nei minimalus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. Š. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Taigi, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, yra neišvengiamas teisinis padarinys. Nusikalstamos veikos padarymo metu J. Š. kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Todėl J. Š. privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 38). Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Taip pat ir BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, transporto priemonė – automobilis „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurią J. Š. teikė advokatė A. F., valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 166,67 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelės, todėl iš kaltinamojo J. Š. valstybės naudai priteistina 166,67 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

2024 m. gegužės 22 d. prokurorės Laimos Bereikaitės nutarimu automobiliui „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 45–46). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo visiško įvykdymo, konfiskavus automobilį – panaikintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– Automobilis „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir užvedimo spynelės raktas, saugomi UAB „Augenas“, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuotini;

– Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 86), perduotinas Valstybinei įmonei „Regitra“;

– Automobilio „Opel Astra“ registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 85), perduotinas automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Š. galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti J. Š. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 24 d.;

– konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Informuoti Valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. Š. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Astra-G-CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Iš kaltinamojo J. Š. priteisti 166,67 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 67 centus) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– Automobilį „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir užvedimo spynelės raktą, saugomus UAB „Augenas“, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuoti;

– Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 86), perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“;

– Automobilio „Opel Astra“ registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 85), perduoti automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.