Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko, teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad santuokoje su atsakovu nesutarė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui. Teismo prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą palikti su ieškove. Nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ieškovė skiria 430,00 Eur sumą, kurią sudaro: 200,00 Eur maisto produktams, 30,00 Eur higienos reikmenims, 90,00 Eur drabužiams, 50,00 Eur poilsiui ir laisvalaikiui, 20,00 Eur vaistams, 20,00 Eur vitaminams, 20,00 Eur buto komunaliniams mokesčiams. Kreditorių be į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų - neturi. Ieškovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ naudai. Atsakovas su vaiku bendrauja per šventes ir atostogas. Atsakovas šiuo metu gyvena Vokietijoje. Ieškovė su atsakovu yra susitarę dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Santuokos metu įsigytas butas yra bendras ieškovės ir atsakovo, butas, kuris turėtų būti padalintas lygiomis dalimis, tačiau butas priteistinas asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o atsakovo naudai iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija. Nuo 2016 metų atsakovas bute negyvena ir butu nesinaudoja. Ieškovė savarankiškai, be atsakovo pagalbos mokėjo kreditą, dėl ko atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovės apmokėtas sumas. Pažymėjo, kad iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų būti priteistina vienkartinė 5 590,00 Eur išlaikymo, skiriamo nepilnamečiui sūnui, suma. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui „Swedbank“, AB bankas skolą dengtų savo jėgomis, pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, jog skolą dengs ieškovė, nors teisiškai prievolė nebus modifikuota.

5. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas G. D. ieškovės ieškinį palaiko pilna apimtimi, teismo prašo ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad nors atsakovas nuo 2016 m. ir nesinaudojo butu, bet jam kaip buto savininkui kilo pareiga mokėti būsto kreditą. Pažymėjo, kad visi sutuoktinių kreditoriai yra įtraukti trečiaisiais asmenimis byloje.

6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė A. Š. su ieškovės ieškiniu sutiko pilna apimtimi. Pažymėjo, kad geriausius vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove A. S.. Sutinka su ieškovės prašomu nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu.

7. A. V. S. atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdžiuose atsakovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės A. S. ir atsakovo V. S. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje) buvo sudaryta santuoka (įrašo Nr.) (t. 1, e. b. l. 9). Ieškovė ir atsakovas augina vieną nepilnametį vaiką – J. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 10). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 11-13). Santuokos metu ieškovė su atsakovu įgijo transporto priemonę – VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (t. 1, e. b. l. 16). Ieškovės ir atsakovo kreditoriais yra „Swedbank“, AB bankas, kuriam pagal 2003 m. vasario 24 d. sutartį Nr. 03-004033-FA/06-063403-FA/10-019659-FA ieškovė ir atsakovas 2018 m. liepos 25 dienai buvo skolingi 23 182,88 Eur sumą ir AB „Šiaulių bankas“ (t. 1, e. b. l. 22, 129-130).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

9. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi bylos šalių santuokinis gyvenimas tapo formaliu, sutuoktinių jau kuris laikas nesieja šilti emociniai ryšiai, atsakovas su ieškove nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda jau nuo 2016 metų, atsižvelgiant į tai, ieškovė pripažįstą, kad sutuoktiniai nededa pastangų santuokos išsaugojimui ir nebemato galimybių kurti bendrą ateitį. Ieškovė teismo prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pirminis ir patikslintas ieškiniai atsakovui buvo įteikti. Atsakovas elektroniniu paštu siųstais pranešimais patvirtino procesinių dokumentų gavimą, bet atsiliepimo nei į pirminį, nei į patikslintą ieškovės ieškinį teismui nepateikė. Atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus, į tai, kad atsakovas ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių neneigė ir į tai, kad sutuoktiniai jau nuo 2016 metų santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 1997 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje) (įrašo Nr. 250) iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymu sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

11. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. paliktina santuokinė pavardė – „S.“, atsakovui V. S. paliktina pavardė – „S.“.

12. Bylos šalims neprašius išlaikymo, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

13. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų J. S., gimusį 2012 m. gegužės 13 d., kuris šiuo metu gyvena su ieškove A. S.. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė su nepilnamečiu sūnumi J. S. gyvena ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų jo interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnametis šalių vaikas nuo pat gimimo gyveno su ieškove, po ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių nutraukimo įvykusio 2016 metais, nepilnametis vaikas gyveno ir tebegyvena su ieškove. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove A. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, o atsakovas tik retkarčiais aplanko sūnų, konstatuotina, kad ieškovę ir jos nepilnametį sūnų J. S. sieja glaudus motinos ir vaiko ryšys, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos, padarytų žalą vaiko vystymuisi, ko pagrindu nepilnamečio vaiko J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove A. S..

15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

17. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti 2 000,00 Eur išlaikymo, skirto nepilnamečiui vaikui J. S., įsiskolinimą, susidariusi už laikotarpi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Teismas byloje konstatavo, kad tiek ieškovei, tiek ir atsakovui kyla vienodos apimties pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų J. S., atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, iš atsakovo priteistinas 2 000,00 Eur įsiskolinimas, skirtas nepilnamečio sūnaus J. S. išlaikymui.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

19. Paskolos sutartis gali būti priskirta prie bendrųjų sutuoktinių prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 2003 m. kovo 25 d. butui įregistruota hipoteka už turimą įsiskolinimą, ko pagrindu darytina išvada, kad 2003 m. vasario 24 d. sudaryta paskolos sutartis, sudaryta šeimos interesų pagrindu – siekiu įsigyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko prievolė pagal sutartį laikytina bendrąja ieškovės ir atsakovo prievole.

20. Į bylą teismui pateikti ieškovės duomenys – ieškovės tėvo R. Z. banko sąskaitos, į kurią pervedamas ieškovės darbo užmokestis, išrašai patvirtina, kad kreditas su palūkanomis buvo išskaitomas išskirtinai tik iš ieškovės gaunamų pajamų – darbo užmokesčio arba iš ieškovės į minėtą banko sąskaitą įnešamų piniginių lėšų (t 2, e. b. l. 8-44). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas finansiškai prisidėjo prie prieš tai paminėtų įmokų pagal kredito sutartį dengimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. nebemokėjo kredito su palūkanomis, atsakovui kyla pareiga kompensuoti ieškovei dalį trečiajam asmeniui pagal kredito sutartį sumokėtos sumos – 3 893,50 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl 3 893,50 Eur kompensacijos priteisimo, kaip pagrįstas tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 893,50 Eur piniginės kompensacijos suma.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

21. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

22. Šiuo atveju, ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 47 400,00 Eur, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris, kurios vertė 1 000,00 Eur ir atsakovo naudai iš ieškovės priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nustatant dviejų metų kompensacijos išmokėjimo laikotarpį.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2016 metų, ieškovė, duodama teismui žodinius paaiškinimus patvirtino, kad atsakovas daug laiko praleidžia Vokietijoje. Pažymėtina tai, kad prieš tai paminėtame bute ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi J. S., kuris šiame bute gyvena visą savo gyvenimą. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išraše yra nurodyta, kad buto, esančio adresu Reikjaviko g. 9-4, Klaipėda, vidutinė rinkos vertė siekia 47 400,00 Eur sumą. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, atsižvelgiant į ieškovės išreikštą valią dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, į tai, kad ieškovė bute gyvena su nepilnamečiu sūnumi, ir tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės pozicijos, ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas, ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas - (duomenys neskelbtini).

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas - (duomenys neskelbtini), ieškovei kyla pareiga atsakovo naudai sumokėti kompensaciją, sudarančią pusę buto vertės, t. y. 23 700,00 Eur. Pažymėtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovė išreiškė poziciją savarankiškai dengti pagal kredito sutartį gautą paskolą su palūkanomis trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB bankas, paskolos likutis 2018 m. liepos 25 d. yra 23 188,88 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3 893,50 Eur kompensacija už ieškovės mokėtą paskolą su palūkanomis pagal kredito sutartį „Swedbank“, AB bankui už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Teismas konstatavo, kad prievolė pagal kredito sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė, ko pagrindu atsakovui kyla pareiga sumokėti pusę paminėtos kredito sumos – 9 939,72 Eur (į 11 591,44 Eur sumą (aktualią 2018 m. liepos 25 d.) įskaičius dalį ieškovės naudai iš atsakovo priteistos kompensacijos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. – 1 651,72 Eur, galutinė atsakovui tenkanti mokėti kredito dalis siekia 9 939,72 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išreiškė norą savarankiškai dengti sutuoktinių turimą įsiskolinimą pagal kredito sutartį, atsakovo naudai priteistina kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę buto dalį mažintina atsakovo mokėtinai kredito dalies sumai, likusi kompensacijos suma – 13 760,28 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad santuokos metu ieškovė su atsakovu įgijo transporto priemonę – VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris, kurios vertė – 1 000,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo šią transporto priemonę priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovės reikalavimą tenkinus, atsakovui mokėtina kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį mažintina pusei transporto priemonės vertės – 500,00 Eur, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina kompensacijos suma yra lygi 13 260,28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos yra vidutinės, į tai, kad ieškovė gyvena viena ir augina nepilnametį sūnų, ieškovės prašymas dėl priteistos kompensacijos išmokėjimo per dviejų metų laikotarpį tenkintinas, konstatuojant, kad ieškovė per dviejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti atsakovui teismo priteistą kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

25. Dėl santuokos metu įgytų neregistruotų kilnojamųjų daiktų ginčo tarp ieškovės ir atsakovo nėra, atsižvelgiant į tai, teismas dėl neregistruoto bylos šalių turto toliau nepasisako.

Dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo.

26. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1-2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

27. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė teismo prašo atlikti tarpusavio turimų skolinių įsipareigojimų įskaitymą – priteistą iš atsakovo 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, 3 893,50 Eur piniginę kompensaciją už pagal kredito sutartį sumokėtą kreditą su palūkanomis „Swedbank“, AB bankui ir iš atsakovo priteistiną vienkartinę 5 590,00 Eur išlaikymo sumą įskaityti į atsakovui mokėtiną kompensaciją – 13 260,28 Eur, priteistiną iš ieškovės už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė konkretų reikalavimą dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo, atsakovas ieškovės suformuluoto reikalavimo neginčijo. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovo priteistina vienkartinė 5 590,00 Eur išmoka, skirta nepilnamečio sūnaus J. S. išlaikymui, turėtų būti įskaityta į ieškovės atsakovui mokėtiną kompensacijos sumą, kadangi ieškovė jau nuo 2018 m. sausio 1 d. savarankiškai išlaiko nepilnametį sūnų, atsakovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo finansiškai neprisideda. Taip pat, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė be gaunamo 721,81 Eur darbo užmokesčio, iš valstybės kiekvieną mėnesį gauna ir neįgalumo išmoką, kuri siekia 191,00 Eur, bei 50,16 Eur išmoką, mokamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Byloje esantys duomenys – ieškovės į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovės mėnesines pajamas sudaro: 721,81 Eur darbo užmokestis, 191,00 Eur neįgalumo išmoka, 50,16 Eur išmoka vaikui, viso 962,97 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2018 m. sausio 1 d. savo jėgomis išlaiko nepilnametį sūnų, į tai, kad ieškovės gaunama 962,97 Eur mėnesinė pajamų suma yra pakankama vaiko išlaikymui ir į tai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių atsakovo finansinę būklę, egzistuojančius darbo teisinius santykius, gebėjimą mokėti priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui, pripažintina, kad be kitų ieškovės naudai iš atsakovo priteistų įsiskolinimų, yra pagrindas vienkartinę nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą įskaityti į ieškovės atsakovui mokamą kompensaciją. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kitam turi abipusių priešpriešinių finansinių įsipareigojimų. Ieškovė turi pareigą atsakovui sumokėti 13 260,28 Eur kompensaciją, atsakovas turi pareigą ieškovei sumokėti galutinę 11 483,50 Eur sumą. Ieškovę ir atsakovą siejantys priešpriešiniai finansiniai įsipareigojimai yra konkretūs, galiojantys ir apibrėžti. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo finansinių įsipareigojimų atžvilgiu įskaitymo instituto taikymas yra galimas. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis nustatytu teisniu reglamentavimu atlikus ieškovės ir atsakovo tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą ir į ieškovės turimą 13 260,28 Eur įsiskolinimą atsakovui įskaičius ieškovės naudai iš atsakovo priteistą 3 893,50 Eur kompensaciją, 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 5 590,00 Eur vienkartinę sumą, skirtą nepilnamečio vaiko išlaikymui, galutinė ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos, už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį suma – 1 776,78 Eur.

Dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.

28. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

29. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo kreditoriai yra „Swedbank“, AB bankas ir AB „Šiaulių bankas“. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo pagal 2003 m. vasario 24 d. kredito sutartį Nr. 03-004033-FA/06-063403-FA/10-019659-FA, kurios likutis 2018 m. liepos 25 d. - 23 182,88 Eur, prievolė grąžinti „Swedbank“, AB bankui likusį kreditą su palūkanomis yra solidari A. S. ir V. S. prievolė. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu yra sudariusi žodinį susitarimą, kurio pagrindu kreditą su palūkanomis pagal sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti savarankiškai, atsižvelgiant į tai, atsakovui mokėtina kompensacijos suma už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį yra mažesnė. Pažymėtina tai, kad ieškovė jau nuo 2017 metų savarankiškai dengia kreditą suma palūkanomis, tai patvirtina ieškovės į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo) išduotą teismo įsakymą ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ 4 296,10 Eur sumą, kuri išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/04621, ieškovė teismo prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skola išieškoma AB „Šiaulių bankas“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/04621, yra asmeninė ieškovės prievolė. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo yra ir atsakovo kreditorius, atsakovo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0154/09/00125 (vykdoma antstolio G. K. kontoroje) ir Nr. 0065/09/04735 (vykdoma antstolės L. N. kontoroje), kurios yra asmeninės atsakovo prievolės, ieškovė teismo prašo šias prievoles nustatyti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, laikytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2003 m. vasario 24 d. kredito sutartį Nr. 03-004033-FA/06-063403-FA/10-019659-FA „Swedbank“, AB bankui yra solidari A. S. ir V. S. prievolė, ieškovės prievolė AB „Šiaulių bankas“ vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/04621 yra asmenine ieškovės A. S. prievolė, o prievolės vykdomosiose bylose Nr. 0154/09/00125 ir Nr. 0065/09/04735 yra asmeninės atsakovo V. S. prievolės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu kreipdamasi į teismą sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio sumą, o 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusio 508,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir tai, kad ieškovė sumokėjusi dalį žyminio mokesčio patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, dėl ko ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi ieškovė atleista nuo 508,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo, tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 508,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką sudarytą tarp ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje) įrašo Nr., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti pavardę – „S.“, atsakovui V. S. palikti pavardę – „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., nuolatinę gyvenamąją vietą su nepilnamečio vaiko motina – ieškove A. S..

Priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei A. S..

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris.

Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovui V. S. 1 776,78 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt šešių Eur 78 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant per dviejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2003 m. vasario 24 d. kredito sutartį Nr. 03-004033-FA/06-063403-FA/10-019659-FA, „Swedbank“, AB bankui grąžinti kreditą su palūkanomis yra solidari ieškovės A. S. ir atsakovo V. S. prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė grąžinti skolą AB „Šiaulių bankas“ vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/04621, yra asmeninė ieškovės A. S. prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė grąžinti skolas AB „Šiaulių bankas“ vykdomosiose bylose Nr. 0154/09/00125 (vykdoma antstolio G. K. kontoroje) ir Nr. 0065/09/04735 (vykdoma antstolės L. N. kontoroje), yra asmeninės atsakovo V. S. prievolės.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei A. S. 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą 508,00 Eur (penkis šimtus aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio sumą, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.