- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- 1-916-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08092-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- V. L., mažamečio E
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. L., tyčia šeimos nariui – sutuoktinei, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2022 m. kovo 8 d. apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktine V. L. metu, rankomis sudavė nemažiau 5 kartus V. L. į galvą, šiai dėl to nukritus ant žemės, dar kojomis spyrė ne mažiau 5 kartus V. L. į galvą ir nugarą, taip jis nukentėjusiajai V. L. padarė veido dešinio skruosto – paakio srities sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą,
tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
be to, jis tyčia sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:?
jis, 2022 m. kovo 8 d. apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktine V. L. metu, mažamečiui sūnui E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, kurį ant rankų tuo metu laikė V. L., tyčia rankomis sudavė du smūgius į galvą, taip jis nukentėjusiajam mažamečiui E. L. sukėlė fizinį skausmą,
tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
G. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. 2022 m. kovo 14 d. įtariamuoju apklaustas parodė, kad 2022 m. kovo 8 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), su žmona ir vaiku bei sutuoktinės mama T. T. Namuose su sutuoktine V. ir jos mama gėrė sidrą. Jis pradėjo gerti nuo 11.00 val. iki vakaro nepamena kiek tiksliai išgėrė, tačiau apie 20 butelių, 1 litro talpos, sidro ir alaus. Būdamas girtas visuomet pamena visus įvykius ir aplinkybes. Jis V. pasakė, kad daugiau nebegertų ir nedavė jai nei alkoholio, nei cigarečių. Ji supyko ir sviedė puodelį į jį, tačiau nepataikė, vėliau metė į jį lėkštę, tačiau nepataikė, vėliau buvo virtuvėje ir konflikto metu apsistumdė. Viena savo kairiąją ranka pastūmė V. į krūtinės ląstą, po ko ji nukrito ant grindų, nematė, kad ji kur nors atsitrenktų. Tuo metu ant jos rankų vaiko nebuvo. Tuo metu vaikas buvo vienas lovytėje, kambaryje. Daugiau veiksmų prieš V. neatliko, nespardė. Ji buvo neblaivi, tad nežino, kaip pas ją ant veido atsirado sužalojimai. Jis jos nemušė. Vaiko taip pat nemušė. Po konflikto su V. iš karto 20.40 val. iškvietė taksi ir išvažiavo. Anksčiau smurto tarp jų nebuvo, tačiau neretai barasi. Įvykio metu jam jau buvo sulaužyta dešinioji ranka, ją susilaužė kovo mėnesio pirmosiomis dienomis pas draugą trenkdamas į sieną. Daugiau papildymų neturi (1 tomas, b. l. 150-152). 2022 m. kovo 14 d. įtariamuoju apklaustas papildomai G. L. parodė, kad nori papildyti, kad jam šiandienai paskirtas vizitas pas gydytoją chirurgą R. T. 16.30 val. dėl sulaužytos dešinės rankos. Ranka stipriai patinusi, skausminga. Pasižada tyrimui pateikti dokumentus patvirtinančius vizitą pas gydytoją (1 tomas, b. l. 153-154). 2022 m. gegužės 13 d. apklaustas parodė, kad nori pasakyti, kad savo kaltę jis iš dalies pripažįsta, jis pasilieka prie pirmų duotų parodymų, bet papildo, kad V. iš dešinės rankos delnu sudavė į veidą, kur tiksliai nepasakys, ir po to su kairės rankos delnu irgi sudavė į veidą ir ją nuo savęs atstūmė, kiek pamena, kad buvo nukritus ant žemės, ar kur nors buvo atsitrenkusi jis nežino. Jis kaip ir minėjo, V. nespardė ir pasiėmęs daiktus išvažiavo su taksi, pas pažįstamą. Taip pat jis savo sūnaus E. nemušė, vaikas tuo metu gulėjo manieže, jis nebuvo pas V. ant rankų. Kodėl V. taip pasakė, dėl to, kad nenori būti su juo, ir taip pat pas vaiką būtų sužalojimas, jis vaiko visai nelietė (1 tomas, b. l. 168-170).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltu neprisipažįsta. Dėl žmonos iš dalies pripažįsta, o dėl vaiko nepripažįsta, kadangi yra ekspertų išvados, kad vaikas nebuvo paliestas. Sutinka teismui duoti parodymus. Tą vakarą ji (teismo pastaba – V. L.) vartojo alkoholinius gėrimus kartu su juo. Jie susikivirčijo, ji paleido į jį lėkštę ir puoduką. Jos mama, tai matė, bet kaip žinoma ji liudijo prieš jį. Ji šoko su peiliu, tai jis davė kelis smūgius į veido sritį, tikrai ne taip, kad ten spardė ir visa kita. Vaikas buvo kambaryje, visą kitą jos mama tegu pasako, kuri liudijo. Jis atsimena kiek smūgių maždaug davė, gal trys smūgiai buvo į veidą ir keli spyriai. Vaiko tikrai nebuvo, po įvykio jis iškarto įsėdo ir išvažiavo. Ką ji veikė girta, jis neįsivaizduoja. Jai irgi buvo teismas dėl šeimyninio konflikto, smurto artimoje aplinkoje ir jos charakterį turėtų puikiai visi žinoti. Buvo kivirčas viršuje prasidėjęs, tiksliai neprisimina, nes buvo išgėręs ir tai pripažįsta. Ji gavo kelis smūgius į veido sritį ir kelis kartus jai spyrė, taksi jau buvo iškviesta. Ji čiupo nedidelį peiliuką ir jis padarė kelis smūgius į veido sritį, ir iš kojos. Smūgį sudavė ranka į veido sritį ir vieną ar du kartus iš kojos. Ji stovėjo prie durų. Po smūgių ji liko stovėti, nenugriuvo. Vaikas buvo kambaryje (manieže), o viskas vyko tarp virtuvės ir koridoriuko. Nieko neminės apie peilį, tegu ji gyvena kaip nori. Taip, viena ranka buvo sulaužyta, dešinioji sulaužyta, kaire ranka davė smūgį. Tiksliai nepasakys, nes nepamena ar dar buvo gipsas pas jį. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Po smūgio į veidą spyrė. Į šono sritį, gal 2-3 kartus spyrė. Vaikas buvo kitam kambaryje, kai spyrė. Galėjo įvykį matyti jos motina (teismo pastaba – T. T.). Susipyko girti, todėl sudavė smūgius. Viršuj buvo susipykę, o po to apačioj paleido lėkštę ir puoduką. Kai metė puoduką, tai dar smūgio nesudavė. Tik apačioje vyko smūgių sudavimas ir spardymas. Galima sakyti savigyna, nes su peiliuku nedideliu ji (teismo pastaba – V. L.) šoko. Pripažįsta kaltę, kad negražiai pasielgė. Su jos mama kažkada bendravo, o su nukentėjusiąja absoliučiai nebendrauja. Anksčiau viskas normaliai būdavo ir su uošviene jis bendravo (2 tomas, b. l. 61-65). Jis tikrai nemušė vaiko. Mama liudija už dukrą. Jis nebuvo girtas, jo girto nepagavo, jis nemato teisybės. Prieštaravimų neturi. Nenori nieko pasakyti (b. l. 85-91) .
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors G. L. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2022 m. kovo 9 d. apie 19.30 val., būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su vyru G. L. Jos vyras pradėjo jai priekaištauti dėl perkepto maisto. G. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ir be jokios priežasties abiejų rankų kumščiais pradėjo jai trankyti į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Nuo smūgių į veido sritį ji nukrito ant žemės, jai gulint ant žemės jos vyras G. pradėjo ją spardyti, į galvos sritį ir į nugarą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet ji prarado sąmonę, jai atsibudus jos vyras G. išsikvietė taksi, kad išvažiuotų. Atvažiavus taksi automobiliui, G. išvažiavo, nepasakęs kur. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus. Kur šiuo metu yra G. ji nežino, jis nebuvo su ja susisiekęs. Po šio įvykio ji su greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) buvo pristatyta į Vilniuje esančią Žalgirio kliniką, kur jai nustatytas patinimas skruosto ir paakio srityse, dešinėje pusėje, lūžių nebuvo nustatyta. Nori paminėti, kad su G. yra santykiuose apie (duomenys neskelbtini) metų, o yra vedę apie (duomenys neskelbtini) mėnesius, turi (duomenys neskelbtini) mėnesių sūnų, kurį prižiūri viena, be vyro pagalbos. Tai buvo pirmas smurto atvejis. (1 tomas, b. l. 51-53). 2022 m. kovo 9 d. nukentėjusioji papildomai buvo apklausta ir parodė, kad nori papildyti apklausą, jog 2022 m. kovo 9 d. apie 19.30 val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su vyru G. L. Vykstant žodiniam konfliktui su vyru ji laikė jų sūnų E. L., gimusį (duomenys neskelbtini) ant rankų, ruošėsi jį migdyti, tuo tarpu jos vyras G. L. sukėlė ne tik jai fizinį skausmą, trenkamas jai ne mažiau 5 smūgius, į veido sritį, ir kojomis spardydamas jai į galvos į nugaros sritį, ne mažiau 5 smūgių. Tačiau ir jų mažamečiui sūnui E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) sudavė du smūgius į veidą. Ar tai buvo specialiai suduoti smūgiai sūnui nežino, tačiau po suduotų smūgių mažametis vaikas pradėjo verkti. Dėl šios priežasties jos sūnus taip pat pajuto fizinį skausmą, kaip ir ji (1 tomas, b. l. 54-56).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad sutinka duoti parodymus. Grįžo kovo 8 dieną namo, mama su vaiku tada buvo. Ji truputį išgėrė, gal 2-3, net promilės nepripūtė. Jis paprašė jos iškepti blynus, ji perkepė tuos blynus ir su vaiku ant rankų jis jai sudavė. Vaikas verkė ir netyčia sudavė E., tai yra sūnui. Dabar jam (duomenys neskelbtini) mėnesių, o įvykio metu neprisimena kiek buvo. Rankomis buvo suduota, paskui išvežė ją į Žalgirio kliniką. Kiek smūgių suduota - ji neprisimena, daugiau nei vieną, tai yra į veido sritį ir nugaros sritį. Pirma sudavė į veido sritį, ranka. Neprisimena, kuria ranka, bet ne su ta gipsuota, o su sveika. Vaikas buvo ant rankų. Ji pabėgo į lauką, bet grįžo atgal namo. Vaiką paliko savo mamai. Jis ir vėl „kipišuoti“ pradėjo ir virtuvėje mušti. Pirmi smūgiai buvo viršuje, pas mamą kambaryje. Mama tuo metu buvo. Tada pradėjo virtuvėje mušti su koja ir su ranka. Sudavė į veidą ir į nugarą. Į nugarą sudavė su koja. Nelabai viską ji prisimena. Vaikas buvo su mama, paskui močiutė atėjo pasiėmė. Mama buvo, kai smūgiai buvo suduoti, o vaikas manieže buvo. Vaikas buvo kambary. Mama buvo iš karto su vaiku, ji nuėjo į apačią ir padėjo mažąjį, tada skambino mano močiutei. Mama buvo, kai smūgiai suduoti viršuje ir virtuvėje, kai močiutė atėjo. Močiutė atėjo po to, kai jau buvo suduoti smūgiai. Mama matė ir paskui paskambino močiutei, kad ateitų ir vaiką paimtų, nes jis labai verkė. Vaikui smūgiai buvo suduoti viršui, tie kur pirmi smūgiai ir kambary paskui, kai jie užsidarė pradėjo truputį dusinti. Po smūgių virtuvėje nuėjo pas vaiką į kambarį, kaltinamasis atėjo iš paskos. Paskui jam neleido išvažiuoti, uždarė duris ir jis pasakė, jei ji nepaleis jo, tai jis pridusins vaiką ir pradėjo truputį smaugti E. Mylėjo, todėl neleido išvažiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu ji visai parodymų nedavė. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 51-53). Ji parodė, kad ji sakė, jog buvo pirmas kartas, bet iš tiesų ne pirmas smurto atvejis. Jis ir anksčiau ją mušė. Tiksliai nežino, kodėl apie tai nepasakė policijai. Buvo išbėgusi į lauką, atgal grįžo po to jis jai trenkė ir tada sąmonę prarado. Visko neprisimena jau. Ne visos aplinkybės nuosekliai aprašytos, pas ją šokas buvo labai. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 54-55), ji parodė, jog su vaiku buvo, kai ji jau sugrįžo. Tiksliau negali papasakoti, o gali tiksliau papasakoti jos mama, nes ji prisimena. Dėl buvusio vyro ją tampo probacija, turi problemų su vyru ir taip. Nelabai prisimena tos dienos. Ji tris mėnesius negalėjo nuo to atsigauti. Jie pradėjo kivirčytis žodžiais ir jis jai trenkė bei netyčia trenkė vaikui. Norėjo jai trenkti ir trenkė vaikui. Jis kliudė vaiką ranka. Kliudė (rodo prie smilkinio), vaikas verkė labai, nes jis mažas. Vaikui du kartus jis netyčia trenkė. O kitą kartą kur trenkė - neatsimena. Kai kliudė vaiką, smūgis buvo jai, tai buvo antram aukšte. Antram aukšte nebuvo nukritusi, tai yra nukritusi buvo, bet sąmonės neprarado. Mama pasiėmė greitai vaiką. Mama buvo viršuje ir viską matė. Mama po įvykio sakė, kur ji buvo. Nugriuvo ji apačioje, o ne viršuje. Antrame aukšte ji nugriuvo, bet sąmonės neprarado. Po smūgio mama suspėjo vaiką pačiupti. Ji padavė skyrybom, jau ilgai kartu negyvena, gal apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Po įvykio buvo susitikimas, bet paskui jis pradėjo draugauti su jos drauge ir ji pradėjo gyventi su kitu. Neapkalba, sako tiesą, nes ne vieni žmonės matė kaip jis ją mušė. Prie veido buvo sužalojimas, ištinimas. Paskui greitoji atvažiavo ir ją išvežė. Labai skaudėjo, nes negalėjo net burnos praverti ir nugarą labai, mėlynės ten buvo. Pas vaiką žymių neliko, nes nesmarkiai trenkė. Greitoji apžiūrėjo, bet pasakė, kad neliko žymių (2 tomas, b. l. 61-65);
- 2022 m. kovo 14 d. gautu V. L. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08092-22 parodymus ir patikslinimus duoti atsisako. Dalyvauti asmens apžiūroje atsisako, prieštarauja, kad būtų filmuojama ir fotografuojama (1 tomas, b. l. 66);
- ikiteisminio tyrimo metu liudytojos T. T. duotais parodymais, kad nori paaiškinti, jog 2022 m. kovo 8 d. visos dienos metu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), su anūku E., jam bus (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Apie 15.30 val. žentas G. L. su jos dukra V. L. išėjo pas draugus į pirtį. Apie 19.00 val. jie grįžo namo. G. buvo girtas, V. taip pat buvo šiek tiek išgėrusi. Atmosfera namuose buvo rami. G. paprašė V. pašildyti maisto ir ji tai padarė, tačiau netyčia perkepė. G. tai labai nepatiko ir jis pradėjo rėkti ant V.: ,,pati tu valgyk!“ ir žodžiais ją vertė suvalgyti apdegusį maistą. Ji nenorėjo to daryti ir būnant namo antrajame aukšte, kambaryje, V. laikė ant rankų vaiką, o G. iš pykčio vieną kartą rankos delnu (kurios tiksliai nepamenu) sudavė smūgį į V. veido kairiąją pusę arčiau ausies ir tai padaręs užkabino vaikelio galvytę (tiksliai į kurią galvytės vietą nepamena) po ko vaikelis pradėjo verkti. Po to kartu nuėjo į pirmąjį namo aukštą, V. paguldė vaiką kambaryje į lovytę ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje jie pradėjo konfliktuoti toliau, ji išgirdusi konfliktą nusileido į pirmąjį aukštą ir nuėjo į virtuvę, užėjusi matė, kad V. guli ant grindų, o G. ją spardė. Jai matant spyrė ne mažiau negu 5 kartus į veidą. Po to, kai nustojo spardyti, V. atsistojo ir nuėjo į kambarį, kur gulėjo vaikas. Kol jie konfliktavo virtuvėje, vaikas neverkė, jai einant į kambarį iš paskos nuėjo G. V. nenorėdama jo išleisti užrakino kambario duris. Kambaryje buvo V., G. ir vaikas. Kas ten vyko nematė, tik girdėjo riksmus ir stiprų vaiko verksmą. Kambaryje jie buvo apie 10 minučių, po ko V. atrakino duris ir išleido G. G. iš namų išvažiavo su taksi, link kur nuvažiavo nežino. V. ant veido (iš kurios pusės nepamenu) buvo guzas, patinimas, mėlynė po kairiąja akimi, kraujo nebuvo. Po įvykio V. pasakojo, kad G. ją smaugė, mušė rankomis, tampė už plaukų (vėliau kambaryje buvo radusi kuokštą V. plaukų). Dėl vaiko V. nieko nepasakojo, nesakė ar mušė ar ne. Bet jis visą laiką verkė. Policiją iškvietė V. Daugiau apie įvykį nieko negali paaiškinti (1 tomas, b. l. 107-109).
Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas, o nukentėjusioji jos dukra. Su žentu anksčiau gyveno vienuose namuose. Jie buvo pirtyje, tada atėjo iš pirties. G. paprašė dukters pašildyti jam žemaičių blynų, ji peršildė. Jam nepatiko ir jis privertė ją pačią suvalgyti. Paskui jis sudavė ir netyčia gavo mažasis. Po to prasidėjo muštynės. G. mušė V. Tempė už plaukų, paskui virtuvėje. Ji su mažuoju sėdėjo, paskui nusileido ir jis kojomis ją mušė į veidą. Kambaryje užsirakino, todėl paskui girdėjo tik riksmus, nematė. Namuose, kai viršuje buvo sudavė smūgį. Virtuvė apačioje, o sudavė viršuje, jos miegamajame. Iš karto mušė delnu per veidą. Viršuje sudavė vieną kartą per veidą, o apačioje kiek ir kaip mušė - nežino. Vėliau jis ištempė ją už plaukų į apačią. Apačioje toliau viskas vyko virtuvėje, o paskui jie užsidarė kambaryje. Virtuvėje, kai ji nusileido, tai jis jau ją mušė kojomis. Nukentėjusioji V. tuo metu gulėjo ant grindų. Jis jai spardė į veidą. Kiek kartų – neatsimena. Tuo metu ji laikė vaiką ant rankų. Paskui jie užsidarė apačioje, savo miegamajame. Ir vaikas tuo metu ten buvo. Ji ten į lovytę paguldė vaiką. Kai jie užsidarė, ji jau nieko nebematė. Tuo metu kai viršuje G. sudavė ranka V. per veidą ir kliudė vaiką, jis buvo pas V. ant rankų. Tas smūgis buvo skirtas V. G. netyčia kliudė vaiką. Ji sakė jam žiūrėti ką daro. Vaikas verkė, kai jį užkliudė. Apačioje kai jie atsidarė kambario duris V. sakė, kad G. vaiką smaugė. Ji to nematė, bet dukra jai apie tai pasakė. Jos dukra išėjusi iš kambario atrodė sumušta, matėsi iš veido. Buvo mėlynė, guzas. Teismui pagarsinus dalį liudytojos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad V. sakė jai apie vaiką, jog jis verkė. Kodėl apklausoje parašyta, kad išėjusi iš kambario V. nieko nesakė apie vaiką ji nežino, neatsimena. Ji tiesiog nepasakė apklausos metu, kad jis smaugė vaiką, bet nežino kodėl. G. sudavė vaikui į veidą, mažas buvo, tai pataikė. Jis sėdėjo prie šaldytuvo ir va taip (pastaba: liudytoja rankos judesiu parodo, kaip buvo suduotas smūgis). Vaikas buvo ant rankų ir taip pataikė. Kai antrame aukšte kaltinamasis smurtavo, tai ji buvo viršuje, tame pačiame kambaryje ir viską matė. Ji nemeluoja (b. l. 85-91);
- ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. K. duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečios kuopos ketvirtojo būrio vyriausiąją patrule. Dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečios kuopos ketvirto būrio vyriausiuoju patruliu Šarūnu Mockumi. 2022 m. kovo 8 d. apie 21.23 val., patruliuojant iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, apie tai kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras sumušė pranešėją. Atvykus minėtu adresu lauke jas pasitiko pranešėja V. L., kuri paaiškino, kad susikonfliktavo su vyru G. L. ir jis ją kojomis ir rankomis mušė, kad smūgių buvo daug, kad jos vyras yra neblaivus, taip pat ji irgi yra išgėrusi. V. L. veidas buvo patinęs, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, V. paaiškino, kad jos vyras G. L., bandė smaugti jų bendrą sūnų E. L., visą tai matė V. L. motina T. T. Taip pat įvykio metu namuose buvo mažametis vaikas E. L., kuris iki jų atvykimo buvo išneštas pas senelę L. P., adresu (duomenys neskelbtini), iki jų atvyko G. L. buvo pasišalinęs, kaip minėjo V. L. su taksi galimai išvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko GMP brigada, su kuria buvo nueita pas V. L. senelę – L. P., GMP brigada apžiūrėjo vaiką, smurto žymių nenustatė. Po to medikai apžiūrėjo V. L., kuriai galimai sulaužytas žandikaulis. V. L. įvykio metu buvo neblaivi alkotesterio pagalba buvo nustatytas 0,84 promilių girtumas. V. L. kartu su medikais išvyko į Žalgirio kliniką. Taip pat buvo nuvažiavę adresu (duomenys neskelbtini), namo duris atidarė moteris ir vaikinas, kurie pasakė, kad G. L. buvo atvažiavęs, bet moteris ji neįleido į namus, kadangi jis buvo neblaivus, kur šiuo metu galėtų būti G. L., ji nežino. Daugiau neturi ką pasakyti (1 tomas, b. l. 111-113). Teisiamajame posėdyje liudytoja paaiškino, kad tai buvo kovo 8 d., vakare. Buvo gautas pranešimas, kad yra smurtaujama prieš moterį ir yra mažametis vaikas. Atvykus šio vyriškio nebuvo namuose. Kiek pamena, jog moteris paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, jog moteris netinkamai pagamino maistą. Dėl to supyko ir trenkė jai per veidą. Nepamena į kurį žandą. Rodė kitus senesnius sužalojimus, ant šono, nugaros, kojas, tai buvo senos mėlynės. Jiems atvykus vaiko tuose namuose nebuvo, jis buvo pas močiutę, ten buvo sąlygos tinkamos. Nuvyko pas močiutę pažiūrėti kaip vaikas laikosi. Ji sakė, kad kažkada prieš vaiką buvo smurtaujama, kad jis pakratė vaiką, tiksliai nepamena. Nuvyko pas močiutę, medikai apžiūrėjo vaiką. Jis buvo sveikas, be sužalojimų. Po to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas iš jos žodžių dėl smurto. Ji yra tikra, kad moteris sakė, kad anksčiau buvo prieš vaiką smurtauta, jis buvo papurtytas. Tą pačią dieną dėl smurto prieš vaiką negali pasakyti ar ji pasakojo, nepamena. Nukentėjusiosios buvo stipriai patinęs, berods, kairės pusės žandas ir jai buvo sunku šnekėti. Buvo iškviesti medikai, ji buvo vežama į medicinos įstaigą. Su močiute beveik nebendravo, nenorėjo senyvo amžiaus moters šokiruoti. Labiausiai bendravo su nukentėjusiąja, ji buvo neblaivi, tikrino, nustatytas neblaivumas. Daugiau nieko papasakoti negali. Teismui pagarsinus liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 111-113) parodė, kad parodymai teisingi. Dabar neatsimena ar nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis bandė smaugti vaiką. Gali būti, jog nelabai atsimena. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 85-91);
- ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. M. duotais parodymais, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste, tai yra važinėja į iškvietimus. 2022 m. kovo 8 d. dirbant su vairuotojo – paramediku P. P. (P. P.) gavo iškvietimą, kad sumušta moteris ir reikia medicininės pagalbos. Jau buvo vakaras, tamsu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą pamatė, kad tai nuosavas namas, lauke buvo policijos pareigūnai, ir mergina vardu V. Ant V. veido matėsi patinimas, kuri pasakė, kad ją sumušė jos vyras, dėl to, kad ji blogai iškepė žemaičių blynus. Policijos pareigūnai pasakė, kad nukentėjo ir vaikas tai ji paklausė kur šiuo metu vaikas, jai atsakė, kad pas močiutę, ji kartu su pareigūnais ir V., pėsčiomis nuėjo iki močiutės, tikslaus adreso nežino. Užėjus į namus, namai buvo tvarkingi, šilti, namuose buvo močiutė ir ant sofos gulėjo vaikas, ji priėjusi prie vaiko paėmusi ji ant ranka apžiūrėjo jį, bet ant vaiko jokių sužalojimų nebuvo, apžiūrėjus vaiką jos ji paliko su močiutę, o kartu su pareigūnais ir V. grįžo į įvykio vietą. Namuose apžiūrėjo V., matėsi smaugimo žymės ant kaklo, dešinės pusės skruostas buvo patinęs ir raudonas, skundėsi, kad jai skaudą ir negalėjo pilnai išsižiot ir taip pat ant kūno matėsi senos kraujosruvos, ji pasakė, kad tos kraujosruvos yra senos, ir ne vyras tai padarė, bet paminėjo, kad jos vyras ją smaugė ir sudavė į veidą, kaip mušė V. nepasakojo. V. pasakė, kad reikės su jais kartu važiuoti iki ligonines, bet ji nenorėjo važiuoti, bet ji jai paaiškino, kad gali būti lūžis, kad negalės po to valgyti, jei nebus lūžių galės važiuoti namo, ji sutiko. V. buvo nuvežta į Žalgirio kliniką. Daugiau neturi ką pasakyti (1 tomas, b. l. 120-123). Teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ne pirmą kartą buvo kviesta greitoji šiuo adresu. Buvo kvietimas, kad sumušta moteris su vaiku, tiksliai nepamena. Atvykus pagal adresą juos sutiko policijos pareigūnai ir V., lauke. Buvo iškart pasakyta, kad nukentėjo vaikas. Akivaizdžiai matėsi, kad moteriai skubi pagalba labai skubiai nereikalinga, todėl paprašė parodyti vaiką. V. pasakė, kad vaikas yra pas močiutę, todėl reikėjo paeiti apie 500 metrų. Kartu su policijos pareigūnais nuėjo pas vaiką. Vaikas buvo pas močiutę, ramus, neverkė. Nurengus ir apžiūrėjus vaiką nepastebėta jokių požymių, kad vaikas buvo muštas. Paskui su mašina nuvažiavo pas V. į namus ir namuose ją apžiūrėjo. Pakėlė visus drabužius, pamatė senas mėlynes. Hematomos tokios, kad jau buvo mėlynos. Kai ką tik sumušta, būna paraudimai. Paraudimų irgi lyg buvo, bet nelabai pamena. Buvo sutinęs kairės pusės skruostas, negalėjo išsižioti. Sakė, kad labai skauda ir verkė, sakė, kad sumušė vyras. Pamena, kad vis dėlto matėsi kaip smaugimo žymės ant kaklo. Pati nukentėjusioji nesakė, kad ją smaugė. Labai reikėjo įkalbinėti V. nuvažiuoti į ligoninę, nelabai ji norėjo, bet nuvažiavo. Paprastai šiuo adresu buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, kad smurtaujama šeimoje, bet ne dėl vaiko. Galėjo būti šis įvykis kovo 8 d. Šeima pažįstama pagal kvietimus. Vyras jau gyveno pas kitą moterį. Paklausius V., kodėl jis atėjo pas ją ir ji pasakė, kad pasveikinti su moters diena. Kai jiems pasakė, kad buvo smurtauta prieš vaiką tiesiog pasakė, kad užkliuvo. Trenkė V. ir atrodo, kad kliuvo vaikui. V. taip sakė (b. l. 85-91);
- ikiteisminio tyrimo metu liudytojos K. B. duotais parodymais, kad tikslios datos ir laiko nepamena, pamena, kad tai buvo kovo mėnesį, gavo pranešimą iš jų koordinatorės, kad smurtas artimoje aplinkoje, kur nukentėjo vaikas. Ji kartu su kolege nuvyko, adreso nepamena, kur tuo metu buvo vaikas, vaikas buvo pas močiutę, vardo ir pavardės nepamena. Atvažiavę į vietą, taip pat buvo ir policijos pareigūnai ir vyresnio amžiaus moteris, vaiko močiutė. Užėjus į namus, namai buvo tvarkingi, namuose buvo šilta, vaikas jau miegojo, pati iki vaiko ji nuėjusi nebuvo. Jos kolegė buvo nuėjusi, bet vaiko nežadino, vaiko motinos nebuvo ji buvo išvežta į ligoninę. Joms trumpai močiutė pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja prieš jos anūkę, kodėl vyras smurtavo prieš vaiką ji nežino, taip pat įvykio pačio nematė. Jos įvertinę situaciją, kad vaikui aplinka saugi jį paliko močiutei, nei su vaiko motina nei su vaiko tėvu jos nebendrauja (1 tomas, b. l. 115-117);
- 2022 m. kovo 28 d. specialisto Jono Mindaugo Paliulio pateiktais paaiškinimais į užduotus klausimas: specialistui pateikiama V. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, GMP kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas), ambulatorinė gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 lapai) ir VšĮ Vilniaus universitetinės Žalgirio klinika Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybės: 2022 m. kovo 8 d., apie 21.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), G. L. žodinio konflikto metu nenustatytą smūgių skaičių sudavė žmonai V. T. – L. į nenustatytas kūno vietas (galimai veido sritį). Išvada: V. L. (T.) 2022 m. kovo 28 d. VUL Žalgirio klinikoje nustatyta, veido dešinio skruosto – paakio srities sumušimas ir GMP konstatuota smaugimo žymės kakle, tačiau jos neįvardintos. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sutrikdymą. Veido sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto, buko riboto traumuojančio paviršiaus daikto poveikio. Kuo ir keliais poveikiais padarytos smaugimo žymės kakle pagal esamus duomenis nustatyti negalima. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Daugiau šviežių kūno sužalojimų nekonstatuota. GMP kvietimo kortelėje nurodyta senos mėlynės (kraujosruvos) pilve (1 tomas, b. l. 79-80);
- 2022 m. kovo 9 d. apžiūrėtos įvykio vietos protokolu, kuriame apžiūrima įvykio vieta yra gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas į 2 dalis, ant durų numeracijos nėra. Patekimas į įvykio vietą galimas pro medines duris, kurios matomos iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Įėjus yra matomas prieškambaris, kuriame kairėje pusėje yra spinta, tiesiai virtuvė, dešinėje pusėje laiptai į antrą aukštą, dar dešiniau kambarys Nr. 1. Kambaryje Nr. 1 kairėje matoma lova, dešiniau sekcija ir vaiko lova, dar dešiniau prie lango lova, stalas ir dar viena lova. Virtuvėje yra matoma kairėje pusėje sofa – lova, per vidurį valgomasis stalas, už jo viryklė, įėjus dešinėje šaldytuvas ir skalbimo mašina. Antram aukšte yra 2 kambariai dešinėje – kambarys Nr. 2, kuriame yra šaldytuvas, už jo televizorius, dešinėje lova ir kitas šaldytuvas. Priešais yra kambarys Nr. 3, kuriame yra šaldytuvas, kairėje pusėje lova ir stalas. Name bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų nesimato. Įvykio vietoje nieko reikšmingo tyrimui nėra, nieko nepaimta (1 tomas, b. l. 18-24);
- 2022 m. kovo 9 d. apžiūrėtu bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašu ir aprašymu. BPC skambučio ID 91546216969, skambučio pradžia 2022 m. kovo 8 d. 21:20:48, trukmė 01:28 minutės. Pokalbio metu su BPC operatore, moteris prisistačiusi V. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), sutuoktinis smurtavo prieš ją. Namuose yra vienas nepilnametis vaikas. Išsiųstas policijos ekipažas patikrinimui (1 tomas, b. l. 36-38).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Teisme nagrinėjant bylą kaltinamasis nurodė, jog dėl to, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai prisipažįsta, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl vaikui suduoto smūgio. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nespardė nukentėjusiosios ir nežino, kur ji galėjo apsvaigusi nuo alkoholio susižaloti, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog atsimena kiek smūgių maždaug sudavė, gal tris ir jie buvo į veidą, taip pat prisipažino, jog buvo ir keli spyriai nukentėjusiajai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji, duodama parodymus nurodė, kad buvo sumušta savo vyro G. L., viskas vyko namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur jie grįžę iš pirties pradėjo konfliktuoti. Nukentėjusioji paaiškino ir priežastį dėl ko kilo konfliktas, o būtent dėl netinkamai paruošto maisto. Taip pat V. L. nurodė, kad jai buvo suduoti ne du smūgiai kaip tvirtina kaltinamasis, o ne mažiau dešimt smūgių. Rankomis suduota ne mažiau penki smūgiai. Kojomis nukentėjusiajai gulinti suduoti ne mažiau penki smūgiai į galvą ir į nugarą. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios mama, liudytoja T. T., kuri buvo įvykio vietoje ir matė konfliktą. Liudytoja T. T. posėdžio metu paaiškino, kad matė, kai smūgiai jos dukrai buvo suduoti ne tik stovint, bet ir tuomet, kai ji buvo nukritusi ant žemės. Teismo vertimu, išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog fizinis smurtas prieš nuketėjusiąją buvo panaudotas ir tai taip pat patvirtina byloje apklaustos liudytojos E. K. ir A. M., kurios atvykusios į įvykio vietą matė akivaizdžiai sumuštą nukentėjusiąją, matė sužalojimus ant veido. Nukentėjusioji liudytojoms pasakė kaip nukentėjo, kad ją sumušė kaltinamasis G. L. Be to skambinant į bendrąjį pagalvos centrą nurodė, kad sutuoktinis smurtavo prieš ją. Kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimų protokolas, kuriame įvertinus visus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus pateikta išvada.
Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).
Nors nukentėjusioji duodama teisme parodymus negalėjo tiksliai prisiminti, kiek smūgių jai buvo suduota, į kokias kūno dalis ir kurioje vietoje, tačiau esminės aplinkybės buvo nustatytos, todėl netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju įvertinus specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimų protokolą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, užfiksuoto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai į galvą ir spyriai į nugarą bei galvą, bei sukeltos kaltinime nurodytos pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas. Pažymima, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, jog smurtavo prieš nukentėjusiąją. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes G. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, tai yra sūnui E. L. Be to bylą nagrinėjant teisme nurodė, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo likę nors kokie sužalojimai ant mažamečio kūno bei paaiškina, kad gydytojams patikrinus vaiką jokių smurto žymių nebuvo pastebėta. Šią kaltinamojo versiją paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos T. T. duoti parodymai. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai V. L., tačiau kliudė vaiką, kuris iš karto pradėjo stipriai verkti. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis jai ketino suduoti smūgį į veidą, ji laikė savo mažametį sūnų ant rankų ir užsimojus G. L. suduoti nukentėjusiajai, jis smūgį pataikė mažamečiui sūnui E. L. Po smūgio ji vaiką perdavė savo mamai, kadangi jis verkė. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad mažametis vaikas jautė fizinį skausmą, po jam suduoto smūgio, jis pradėjo verkti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog, nors ir vizualinių smurto naudojimo požymių nefiksuota, medikai nenustatė jokių smurto žymių, tačiau, byloje pagrįstai nustatyta, jog mažamečiui, kuriam įvykio metu buvo tik (duomenys neskelbtini) mėnesiai, buvo sukeltas fizinis skausmas. Suprantama, kad (duomenys neskelbtini) mėnesių vaikas negali išreikšti savo pojūčių, tačiau įvykio metu dalyvavusios, tai yra nukentėjusioji ir liudytoja patvirtino, jog suvokė, kad vaikas verkia, kadangi pajuto fizinį skausmą dėl kaltinamojo veiksmų. Mažamečio atstovė advokatė Laureta Ulbienė, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors ant vaiko kūno nebuvo jokių sužalojimų žymių, tačiau tai nepaneigia, kad jo atžvilgiu buvo smurtauta, nes ne visi smurtiniai kontaktai su žmogaus kūnu palieka žymes. Teismo vertinimu, kaltinamasis siekdamas suduoti nukentėjusiajai smūgį ranka į galvą, kai ji ant rankų laikė vaiką, turėjo žinoti, kad smūgis neišvengiamai bus suduotas ir vaikui. Teismas pažymi, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, nes būdama suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad toks veiksmas sukels pasekmes – nukentėjusysis mažametis asmuo mažiausiai patirs fizinį skausmą, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į G. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta – tiesiogine tyčia, o BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaryta – netiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas septynis kartus, iš jų penkis kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už nusikaltinus nuosavybei, baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis. Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei dviejų sunkinančių atsakomybę aplinkybių nustatymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro baigiamojoje kalboje teismui siūlomą bausmę – areštą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina už nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 2, 3 dalyje viena iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 155-156) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 21,32 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 126-128). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota V. T. (L.) ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 21,32 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2022 m. kovo 18 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokia paslauga buvo suteikta nukentėjusiajai ir jos kaina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir G. L. paskirti galutinę subendrintą – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. L. 21,32 (dvidešimt vieną eurą trisdešimt du centus) eurų turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.