Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. N. ir N. N. (N. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vyno namai“ ieškinį atsakovams V. N., N. N. (N. N.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo N. N. 29 285,17 Eur skolos, iš atsakovės V. N. – 6306,20 Eur skolos, iš abiejų atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-19 tarp ieškovės ir atsakovo N. N. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovui perdavė daiktų už 101 115,86 Lt sumą. Tą pačią dieną šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos-faktūros VN Nr. 42, jame buvo sutarta atlikti užskaitymą 101 115,86 Eur sumai. 2009-01-19 ir 2009-04-01 tarp ieškovės ir atsakovės V. N. buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė atsakovei perdavė daiktų už 5 626,03 Lt ir 16 148,05 Lt sumas. Tomis pačiomis dienomis šalys pasirašė priedus prie PVM sąskaitų-faktūrų VN Nr. 29 ir Nr. 47, juose buvo sutarta atlikti užskaitymus 5 626,03 Lt ir 16 148,05 Lt sumoms. Ieškovė nurodė, kad šių priedų pasirašymo metu nei vienos iš šalių valia nebuvo nukreipta į įskaitymo įvykdymą, todėl šie įskaitymai faktiškai atlikti nebuvo ir atsakovai yra skolingi ieškovei. Įskaitymai nebuvo užfiksuoti ieškovės finansinėje atskaitomybėje. Iš 2013-07-09 atsakovo N. N. pateikto prašymo bankroto administratoriui dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kuriame jis prašė patvirtinti 389 468,77 Lt jo finansinį reikalavimą, (277 329,87 Lt šio reikalavimo sudaro ieškovei suteiktos paskolos), matyti, kad pats atsakovas neišskaičiavo neva atlikto įskaitymo sumos. Iš 2013-07-11 atsakovės V. N. pateikto prašymo bankroto administratoriui dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kuriame ji prašė patvirtinti 277 329,87 Lt finansinį reikalavimą, matyti, kad atsakovė taip pat neišskaičiavo neva atlikto įskaitymo sumos. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-02 nutartimi yra konstatuota, jog įskaitymai atlikti nebuvo ir patvirtinti atsakovų kreditoriniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis pagal esamą medžiagą byloje.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-03-19 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 42 pagrindu atsakovas N. N. įsigijo iš ieškovės prekių už 101 115,86 Lt. 2009-03-19 šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos-faktūros Nr. 42, kuriuo atliko 101115,86 Lt sumos įskaitymą pagal 2007-12-04 ir 2008-01-21 paskolos sutartis Nr. 07.02 ir Nr. 08.01, po šio įskaitymo ieškovė N. N. turėjo likti skolinga 204,14 Lt. 2009-01-19 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 29 pagrindu atsakovė V. N. įsigijo iš ieškovės prekių už 5 626,03 Lt. 2009-01-19 šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos-faktūros Nr. 29, kuriuo atliko 5626,03 Lt sumos įskaitymą pagal 2007-11-26 ir 2007-12-17 paskolos sutartis Nr. 07/01 ir Nr. 07/03, po šio įskaitymo ieškovė V. N. turėjo likti skolinga 44 274,97 Lt. 2009-04-01 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 47 pagrindu atsakovė V. N. įsigijo iš ieškovės prekių už 16 148,05 Lt. 2009-04-01 šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos-faktūros Nr. 47, kuriuo atliko 16148,05 Lt sumos įskaitymą pagal 2007-11-26 ir 2007-12-17 paskolos sutartis Nr. 07/01 ir Nr. 07/03, po šio įskaitymo ieškovė V. N. turėjo likti skolinga 28126,92 Lt.Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo nesutarimas, ar nurodyti įskaitymai iš tiesų buvo atlikti.Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad po atlikto įskaitymo kilus šalių ginčui, jį nagrinėjant, nesutinkanti su įskaitymu šalis turi galimybę prašyti teismą sumažinti įskaitytas sumas arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB ,,Palink“, bylos Nr. 3K-3-611/2012).Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1192-163/2013 ieškovei UAB „Vyno namai“ iškelta bankroto byla. 2013-07-09 atsakovas N. N. pareiškė prašymą dėl 383 329,87 Lt (111020 Eur) finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Vyno namai“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad reikalavimą kildina iš darbo santykių bei 12 paskolos sutarčių, taip pat ir iš 2007-12-04 paskolos sutarties Nr. 07/02 bei 2008-01-21 paskolos sutarties Nr. 08/01. 2013-07-11 atsakovė V. N. pareiškė prašymą dėl 277 329,87 Lt (80 320,28 Eur) finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Vyno namai“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad reikalavimą kildina iš 10 paskolos sutarčių, taip pat ir iš 2007-11-26 paskolos sutarties Nr. 07/01 bei 2007-12-17 paskolos sutarties Nr. 07/04. Kaip matyti iš 2015-10-01 BUAB „Vyno namai“ bankroto administratoriaus pateiktų rašytinių paaiškinimų, bankroto administratorius pripažino tik dalį atsakovų pareikštų finansinių reikalavimų. Paaiškinimuose nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių atliktus įskaitymus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie buvo iš tikrųjų atlikti. Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-02 nutartimi patvirtinti atsakovų, kaip BUAB „Vyno namai“ kreditorių, finansiniai reikalavimai: N. N. – 70 968 Eur dydžio, V. N. – 20 435 Eur dydžio. Nutartyje konstatuota, jog pareiškėja V. N. ir pareiškėjų atstovė advokato padėjėja S. B. patvirtino, kad pareiškėjai sutinka su bankroto administratorės specialisto išvadoje nustatyta BUAB „Vyno namai“ skola jiems ir sutinka, kad būtų patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, kuriuos pripažįsta administratorius. 2015-06-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/50 „Dėl UAB „Vyno namai“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, jog UAB „Vyno namai“ apskaitos registruose užregistruota iš viso 70 558,00 Lt piniginių lėšų (paskolų) gavimas iš akcininkės V. N. (specialisto išvados 20 lapas); UAB „Vyno namai“ apskaitos registruose užregistruota iš viso 245 038,42 Lt piniginių lėšų (paskolų) gavimas iš akcininko N. N. (specialisto išvados 20 lapas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent tokios atsakovų finansinių reikalavimų sumos patvirtintos BUAB „Vyno namai“ bankroto byloje. Šių nurodytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktiškai tarp šalių 2009-03-19, 2009-01-19 ir 2009-04-01 pasirašyti įskaitymai nebuvo atlikti. Iš esmės pagrindinis argumentas, lemiantis tokią išvadą, yra tas, jog patys atsakovai pareiškė nurodyto dydžio reikalavimus bankroto byloje, sutiko su administratoriaus pozicija dėl šių reikalavimų pagrįstumo, taigi savo elgesiu paneigė įskaitymų atlikimo faktą. Atsakovė V. N. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu išreiškė poziciją, kad finansinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje reiškė jau su išskaičiuotais įskaitymais. Visgi iš teismo nutarties, kuria patvirtinti jų reikalavimai, matyti, jog patvirtintų atsakovų reikalavimų sumos atitinka specialisto išvadoje nustatytų atsakovų įmonei suteiktų ir finansiniais dokumentais pagrįstų paskolų sumas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai finansinius reikalavimus reiškė jau išskaičiuodami įskaitytas sumas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tai iš esmės yra gynybinė, faktiniais duomenimis nepagrįsta atsakovų pozicija. Teismo nutartis dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo jau yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotų aplinkybių ieškovė nebeturi įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Vyno namai“ ieškinį atsakovams V. N. ir N. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 2-2915-122/2015. Teismas šioje byloje 2015-11-27 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog 2009-01-15 V. N. iš UAB „Vyno namai“ įsigijo daiktų už 4 965,72 Lt. Priedas prie PVM sąskaitos-faktūros VN Nr. 28 numato, jog daiktais grąžinamos skolos pagal paskolos sutartis Nr. 07/01 ir 07/03. 2009-01-19, 2009-04-01, 2009-03-19 PVM sąskaitomis-faktūromis V. N. įsigijo iš įmonės daiktų 5 626,03 Lt, 16 148,05 Lt ir 101 115,86 Lt. Prieduose prie sąskaitų-faktūrų nurodyta, jog daiktai perleisti už skolas pagal paskolos sutartis Nr. 07/01 ir 07/03. Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-18 nutartimi UAB „Vyno namai“ bankroto byloje įmonės bankrotą pripažino tyčiniu. Konstatuota, jog 2009 m. sausio – kovo mėnesiais beveik visas įmonei priklausantis kilnojamasis turtas buvo perduotas akcininkams, atsiskaitant su jais pagal paskolos sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas šią apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas iš naujo atliko aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei įrodymų vertinimą. Byloje nebereikėjo iš naujo įrodinėti fakto, kad įskaitymai realiai buvo atlikti. Kolegija atmeta šį atsakovų argumentą kaip nepagrįstą, nes nurodytose bylose nebuvo sprendžiama dėl atliktų įskaitymų realumo. Byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo kvestionuojamas sandorių teisėtumas actio Pauliana instituto pagrindu, o tai, ką atsakovai nurodo, kaip teismo nustatytas aplinkybes, tėra teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš bylos medžiagos nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimas. Tas pats pasakytina ir apie Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-18 nutartį, kuria UAB „Vyno namai“ bankrotas paskelbtas tyčiniu. Priimant nutartį dėl bankroto paskelbimo tyčiniu, nebuvo revizuojama, kiek realiai įskaitymai buvo atlikti. Nurodytais motyvais sutiktina su administratoriaus pozicija, jog iš esmės prejudiciniais faktais šioje byloje laikytini tie faktai, kurie buvo nustatyti priimant nutartį dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo.Atsakovai teigia, jog, atliekant BUAB „Vyno namai“ dokumentų tyrimą ikiteisminio tyrimo metu specialistai nustatė, kad apskaitos registruose užfiksuotas 36 874,99 Eur grąžinimas, t. y. įskaitymas realiai buvo atliktas. Kolegija pažymi, jog šiuo atveju svarbi pačių atsakovų pozicija įskaitymų klausimu. Kaip jau konstatuota, pareikšdami visų įmonei suteiktų paskolų, neišskaičiuojant neva įskaitytų sumų, dydžio reikalavimus įmonės bankroto byloje, atsakovai iš esmės savo elgesiu patvirtino, kad šalių valia nebuvo nukreipta į įskaitymų įvykdymą, jie nebuvo realiai atlikti.Įrodymų, kad atsiskaitė su ieškove pagal 2009-03-19, 2009-01-19 ir 2009-04-01 PVM sąskaitas-faktūras Nr. 42, Nr. 29 ir Nr. 47 už parduotas prekes, atsakovai nepateikė. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų yra pagrįstas.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.