Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės atstovams bankroto administratoriaus įgaliotiems asmenims P. P., S. D., atsakovei V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Vyno namai“ ieškinį atsakovams V. N., N. N. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. N. 29 285,17 Eur skolos, iš atsakovės V. N. 6306,20 Eur skolos, iš abiejų atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-03-19 tarp ieškovės ir atsakovo N. N. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovui perdavė daiktų už 101115,86 Lt sumą. Tą pačią dieną šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos faktūros VN Nr. 42, kuriuo buvo sutarta atlikti užskaitymą 101115,86 Eur sumai. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2009-01-19 ir 2009-04-01 tarp ieškovės ir atsakovės V. N. buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė atitinkamai atsakovei perdavė daiktų už 5626,03 Lt ir 16148,05 Lt sumas. Tomis pačiomis dienomis šalys pasirašė priedus prie PVM sąskaitų faktūrų VN Nr. 29 ir Nr. 47, kuriais buvo sutarta atlikti užskaitymus atitinkamai 5626,03 Lt ir 16148,05 Lt sumoms. Ieškovė nurodė, kad šių priedų pasirašymo metu nei vienos iš šalių valia nebuvo nukreipta į įskaitymo įvykdymą, todėl šie įskaitymai faktiškai atlikti nebuvo ir atsakovai yra skolingi ieškovei. Pirmiausia, todėl, kad įskaitymai nebuvo atvaizduoti ieškovės finansinėje atskaitomybėje. Antra, iš 2013-07-09 atsakovo N. N. pateikto prašymo bankroto administratoriui dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo jis prašė patvirtinti 389468,77 Lt jo finansinį reikalavimą, iš kurio 277329,87 Lt sudaro ieškovei suteiktos paskolos, matyti, kad pats atsakovas neišskaičiavo neva tai atlikto įskaitymo sumos 101115,86 Lt. Iš 2013-07-11 atsakovės V. N. pateikto prašymo bankroto administratoriui dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo ji prašė patvirtinti 277329,87 Lt jos finansinį reikalavimą, matyti, kad atsakovė taip pat neišskaičiavo neva tai atlikto įskaitymo 21774,08 Lt sumos. Taip pat nurodė, kad įsiteisėjusia 2015-10-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra konstatuota, jog įskaitymai atlikti nebuvo ir patvirtinti atsakovų kreditoriniai reikalavimai.

Atsakovai N. N. ir V. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovai su UAB „Vyno namai“ sudarė 21 paskolos sutartį, kurių pagrindu paskolino bendrovei iš viso 182108,87 Eur. Atsakovai iš savo asmeninių lėšų ieškovės kreditoriams iš viso padengė 21860,99 Eur kreditorinių reikalavimų. Nurodo, jog šalių pasirašyti įskaitymai yra galiojantys. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad apskaitos registruose užfiksuotas 36874,99 Eur (127321,96 Lt) grąžinimas atsakovams yra ne įskaitymų pagrindu atliktas skolos sumažinimas, todėl ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Specialisto išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-05-31 apskaitos registruose užregistruotas 36874,99 Eur grąžinimas akcininkams N. N. ir V. N., kas, atsakovų nuomone, patvirtina, kad įskaitymai buvo atlikti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad įskaitymas faktiškai nebuvo atliktas, tai pripažino patys atsakovai, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai – atsakovų prašymai dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kurie 2015-10-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir buvo patvirtinti, tai yra be išskaičiuotos pirkimo – pardavimo kainos. Bankroto administratorius teikė prašymą tvirtinti kreditorinius reikalavimus neatlikus įskaitymų, atsakovai to neginčijo, tam neprieštaravo.

Atsakovas N. N. į teismo posėdį neatvyko apie įvyksiantį procesą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-03-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. 42 pagrindu atsakovas N. N. įsigijo iš ieškovės prekių už 101115,86 Lt. 2009-03-19 šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 42, kuriuo atliko įskaitymą pagal 2007-12-04 Nr. 07.02 ir 2008-01-21 Nr. 08.01 paskolos sutartis 101115,86 Lt sumai, po šio įskaitymo ieškovė N. N. turėjo likti skolinga 204,14 Lt.

2009-01-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. 29 pagrindu atsakovė V. N. įsigijo iš ieškovės prekių už 5626,03 Lt. 2009-01-19 šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 29, kuriuo atliko įskaitymą pagal 2007-11-26 Nr. 07/01 ir 2007-12-17 Nr. 07/03 paskolos sutartis 5626,03 Lt sumai, po šio įskaitymo ieškovė V. N. turėjo likti skolinga 44274,97 Lt.

2009-04-01 PVM sąskaitos faktūros Nr. 47 pagrindu atsakovė V. N. įsigijo iš ieškovės prekių už 16148,05 Lt. 2009-04-01 šalys pasirašė priedą prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 47, kuriuo atliko įskaitymą pagal 2007-11-26 Nr. 07/01 ir 2007-12-17 Nr. 07/03 paskolos sutartis 16148,05 Lt sumai, po šio įskaitymo ieškovė V. N. turėjo likti skolinga 28126,92 Lt.

Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad po atlikto įskaitymo kilus šalių ginčui, jį nagrinėjant, nesutinkanti su įskaitymu šalis turi galimybę prašyti teismą sumažinti įskaitytas sumas arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB ,,Palink“, bylos Nr. 3K-3-611/2012). Nagrinėjamu atveju byloje ir yra kilęs ginčas dėl to, ar tarp ieškovės ir atsakovų pasirašyti įskaitymai faktiškai buvo atlikti. Ieškovė laikosi pozicijos, kad šalių valia nebuvo nukreipta į įskaitymų įvykdymą, jie nebuvo realiai atlikti, todėl atsakovai yra likę skolingi ieškovei (N. N. pagal 2009-03-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 42 – 29285,17 Eur, o V. N. pagal 2009-01-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 29 ir 2009-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 47 – 6306,20 Eur). Atsakovai su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir teigia, jog įskaitymai realiai buvo atlikti, todėl jie nėra skolingi ieškovei.

Teismas pažymi, kad sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 2013-05-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1192-163/2013 ieškovei UAB „Vyno namai“ iškelta bankroto byla. Iš 2013-07-09 atsakovo N. N. prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nustatyta, kad pastarasis reiškė 383329,87 Lt (111020 Eur) finansinį reikalavimą BUAB „Vyno namai“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad reikalavimą kildina iš darbo santykių bei 12 paskolos sutarčių, tame tarpe ir iš 2007-12-04 paskolos sutarties Nr. 07/02 bei 2008-01-21 paskolos sutarties Nr. 08/01. Iš 2013-07-11 atsakovės V. N. prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nustatyta, kad pastaroji reiškė 277329,87 Lt (80320,28 Eur) finansinį reikalavimą BUAB „Vyno namai“ bankroto byloje, prašyme nurodė, kad reikalavimą kildina iš 10 paskolos sutarčių, tame tarpe ir iš 2007-11-26 paskolos sutarties Nr. 07/01 bei 2007-12-17 paskolos sutarties Nr. 07/04.

Iš 2015-10-01 BUAB „Vyno namai“ bankroto administratoriaus pateiktų rašytinių paaiškinimų Klaipėdos apygardos teismui nustatyta, kad bankroto administratorius sutiko su dalimi atsakovų pareikštų kreditorinių reikalavimų, paaiškinimuose taip pat nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių atliktus įskaitymus, todėl laikyti, kad jie buvo iš tikrųjų atlikti, nėra jokio pagrindo. 2015-10-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti atsakovų, kaip BUAB „Vyno namai“ kreditorių, finansiniai reikalavimai: N. N. – 70968 Eur, V. N. – 20435 Eur. Nutartyje konstatuota, jog „pareiškėja V. N. ir pareiškėjų atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė patvirtino, kad pareiškėjai sutinka su bankroto administratorės specialisto išvadoje nustatyta BUAB „Vyno namai“ skola jiems ir sutinka, kad būtų patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, su kuriais sutinka administratorius“. Taigi ištirtų rašytinių įrodymų turinys bei jų visuma paneigia atsakovės V. N. teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad kreditorinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje jie reiškė jau su minusuotais įskaitymais. Tokią atsakovų poziciją teismas laiko jų gynybine pozicija, bandymu išvengti finansinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu, kadangi tvirtinant kreditorinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje atsakovai neteikė paaiškinimų, įrodymų apie atliktus įskaitymus. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotų aplinkybių ieškovė nebeturi pareigos įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Be to, 2015-06-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 5-3/50 „Dėl UAB „Vyno namai“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, jog UAB „Vyno namai“ apskaitos registruose užregistruota iš viso 70558,00 Lt piniginių lėšų (paskolų) gavimas iš akcininkės V. N. (specialisto išvados 20 lapas); UAB „Vyno namai“ apskaitos registruose užregistruota iš viso 245038,42 Lt piniginių lėšų (paskolų) gavimas iš akcininko N. N. (specialisto išvados 20 lapas). Būtent tokios atsakovų kreditorinių reikalavimų sumos, kaip jau minėta, ir buvo patvirtintos BUAB „Vyno namai“ bankroto byloje, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog faktiškai tarp šalių pasirašyti 2009-03-19, 2009-01-19 ir 2009-04-01 įskaitymai nebuvo atlikti.

Įrodymų, kad atsiskaitė su ieškove pagal 2009-03-19 Nr. 42, 2009-01-19 Nr. 29 ir 2009-04-01 Nr. 47 PVM sąskaitas faktūras už parduotas prekes, atsakovai nepateikė.

Pažymėtina, kad atsakovų atsiliepime išdėstytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai apie jų, kaip akcininkų, veiklą bendrovės atžvilgiu – skolų apmokėjimą kitiems bendrovės kreditoriams, darbuotojams ir pan., šioje civilinėje byloje reikšmės neturi, todėl teismas jų nevertina. Byloje nėra ginčo dėl to, ar atsakovai padengė kitiems ieškovės kreditoriams 21860,99 Eur skolų, kaip nurodo savo atsiliepime į ieškinį, ieškovė to neginčija, byloje išimtinai yra kilęs ginčas tik dėl 2009-03-19, 2009-01-19 ir 2009-04-01 tarp šalių pasirašytų įskaitymų faktinio įvykdymo.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo N. N. priteistina 29285,17 Eur skolos, iš atsakovės V. N. priteistina 6306,20 Eur skolos.

Dėl 5 proc. palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Įvertinus kiekvienam atsakovui pareikšto reikalavimo dydį, iš atsakovo N. N. į valstybės biudžetą priteistina 656,00 Eur žyminio mokesčio suma, iš atsakovės V. N. – 142,00 Eur žyminio mokesčio suma.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2016-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. N. 29285,17 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 29285,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Vyno namai“.

Priteisti iš atsakovės V. N. 6306,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6306,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Vyno namai“.

Priteisti iš atsakovo N. N. 656,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės V. N. 142,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

2016-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.