- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-144-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06647-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Kreditorius
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-13555-639/2024, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 iki bus galutinai išnagrinėtas skundas dėl antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės veiksmų.
2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 gavo antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 2024 m. spalio 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-75-28097 ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28125. Pareiškėja 2024 m. kovo mėnesį sandėlio, buvusio žemės sklype (duomenys neskelbtini), konstrukcijas pilnai demontavo, teritorija buvo sutvarkyta ir šiuo metu objekto, dėl kurio surašytas Privalomasis nurodymas, nėra. Inspekcija neturėjo teisėto pagrindo inicijuoti Privalomojo nurodymo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės veiksmų.
4. Teismas nurodė, kad šiuo atveju skunde suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas skundo teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, kuriai pagrįsti pateikti rašytiniai įrodymai. Nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje stadijoje leistų daryti išvadą, kad pareiškėjos pateiktas skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir skundo reikalavimo pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus procesinis sprendimas.
5. Iš pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikto skundo nustatyta, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su antstolio veiksmais, t. y. kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617, būtų nugriautos teisėtai įrengto statinio – aikštelės gelžbetonio plokščių konstrukcijos, pažeidžiant pareiškėjos, kaip aikštelių savininkės, teises, Inspekcijai ir antstolei vykdymo procese naikinant pareiškėjai teisėtai priklausantį turtą ir taip jai sukeliant didelę žalą. Be to, nesustabdžius vykdymo veiksmų ir griaunant aikšteles (jų dalis), pareiškėjai būtų sudaromos kliūtys naudotis įmonės teritorija krovos sandėliavimo veiklai, kas sukeltų didelius nuostolius dėl pareiškėjos veiklos vykdymo apsunkinimo.
6. Esant neišspręstam ginčui dėl antstolio veiksmų, įpareigojant pareiškėją (skolininkę) vykdyti reikalavimus, kurių (ne)teisėtumo klausimas neįvertintas, o pareiškėjai (skolininkei) šių reikalavimų nevykdant, pareiškėjai gali atsirasti neigiamų pasekmių, kurioms šalinti tektų imtis papildomų veiksmų, kas neatitiktų proceso tikslų ir paskirties. Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas pareiškėjai galimai palankaus procesinio sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja nurodė pakankamai reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesustabdžius vykdomosios bylos, bus nepagrįstai pažeisti šalių interesai, todėl nesiėmus šių priemonių galimai palankaus teismo sprendimo (prašymo dėl sprendimo atidėjimo tenkinimo) įvykdymas ar jo atgręžimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Inspekcija patikrinimo akte konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, jokios aplinkybės po patikrinimo akto surašymo nepasikeitė, todėl skolininkės skundas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra niekuo nepagrįsti ir vertintini tik kaip priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje vilkinimas. Skolininkė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės teismų įsiteisėjusiais sprendimais jau įvertintomis aplinkybėmis.
8.2. Jokio būsimo teismo sprendimo nebus, nes jis jau yra priimtas, t. y. skolininkės ieškinys dėl privalomojo nurodymo panaikinimo yra atmestas, kaip nepagrįstas. Skolininkė teigia, jog gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto sandėlio, o aikštelių dalis, nors ši aplinkybė įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikoma nepagrįsta. Privalomasis nurodymas turi vykdomojo dokumento galią ir turi būti kuo greičiau įvykdytas. Joks išieškojimas vykdomojoje byloje nėra vykdomas. Skolininkė tiesiog nevykdo privalomojo nurodymo ir siekia išvengti jo nevykdymo pasekmių, teismuose nustatytas aplinkybes kvestionuodama vykdymo proceso metu. Skolininkės nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ar vykdymo veiksmus. Vien tuo pagrindu, kad dar nėra išspręstas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimas, leidžiant. Atitinkamai, nėra ir grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas nutartimi, pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį ir esmę, taikė CPK 145 straipsnio 1 dalyje nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje yra priverstinai vykdomas Inspekcijos privalomasis nurodymas, kai tuo tarpu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas skolininkei surašytas teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
9.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad skunde suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas skundo teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, kuriai pagrįsti pateikti rašytiniai įrodymai. Laikinosios apsaugos priemonės teismo pritaikytos pagrįstai nustačius pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų preliminarų pagrįstumą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra niekaip susijusios su Privalomojo nurodymo teisėtumu, kurio pareiškėja neginčija ir yra išimtinai susijusios su pareiškėjos skundu dėl antstolės veiksmų Inspekcijos nepagrįstai inicijuotame vykdymo procese. Inspekcija įrodinėja aplinkybes, susijusias Privalomojo nurodymo vykdymo apimtimi, dėl kurių, teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra ir neturi būti sprendžiama, todėl šie Inspekcijos argumentai neturi būti vertinami. Pareiškėja ne vengia vykdyti Privalomąjį nurodymą, bet yra jį įvykdžiusi. Antstolė, priimdama jau įvykdytą Privalomąjį nurodymą vykdymui, nesiaiškino šių aplinkybių. Inspekcija savo svarstymus dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo grindžia ne faktiniais duomenimis, bet prielaidomis ir svarstymais.
9.2. Šioje byloje keliamas vykdomosios bylos iškėlimo teisėtumo klausimas, nes Privalomasis nurodymas, kurio teisėtumo Pareiškėja neginčija, jau yra įvykdytas – sandėlio nėra. Kaip teisingai pažymėjo teismas, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne tik užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, bet ir suteikti prevencinę laikinąją pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugą tol, kol bus nagrinėjama byla. Nesustabdžius vykdymo veiksmų ir griaunant aikšteles (jų dalis), pareiškėjai būtų sudaromos kliūtys naudotis įmonės teritorija krovos ir sandėliavimo veiklai, kas sukeltų didelius nuostolius dėl pareiškėjos veiklos vykdymo apsunkinimo (trikdymo), o tai neabejotinai patvirtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl neįvykdytų griovimo darbų formalumų neturi jokio ryšio su grėsmių, kad Inspekcija priverstinai nugriaus aikšteles, egzistavimu. Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vykdomojoje byloje bus tęsiami vykdymo veiksmai griaunant aikšteles ir sukeliant neigiamus padarinius pareiškėjai, o vėliau, priėmus pareiškėjai palankų sprendimą dėl pateikto skundo dėl antstolės veiksmų, toks sprendimas taptų beprasmis ir negalėtų būti įvykdomas dėl to, kad aikštelės ar jų dalys jau būtų nugriautos. Vykdomoji byla būtų baigta įvykdymu, nugriaunant ne tą statinį, dėl kurio surašytas Privalomasis nurodymas, bet kitą teisėtai pastatytą statinį.
9.3. Teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu. Teismo diskrecija, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neribojama – CPK nenumato baigtinio galimų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, todėl Inspekcijos argumentai dėl laikinosios apsaugos priemonės nenumatymo CPK neturi teisinės reikšmės. Inspekcija nepagrįstai painioja laikinųjų apsaugos priemonių institutą su vykdymo veiksmų vykdymo procese stabdymo institutu. Aplinkybė, kad antstolis turi teisę vykdomojoje byloje stabdyti vykdymo veiksmus, esant įstatyme numatytiems pagrindams, niekaip nepaneigia teismo teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už atskirojo skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 25 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00025, kuriuo pareiškėja (skolininkė) įpareigota iki 2020 m. sausio 25 d. nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį – sandėlį, pastatytą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00026, ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė 2024 m. spalio 2 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28125, kuriame nurodė, kad skolininkė Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025 neįvykdė.
13. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617, kuriame prašė panaikinti 2024 m. spalio 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-75-28097; panaikinti 2024 m. spalio 2 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28125 ir vykdomąją bylą Nr. 0075/24/01617 nutraukti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 iki bus galutinai išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad šiuo metu objekto, dėl kurio surašytas Privalomasis nurodymas, nėra, priverstinis vykdymas inicijuotas, nesant pagrindo.
14. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės veiksmų.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
16. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 34). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta galimybė taikyti kitas įstatymuose numatytas ar teismo taikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
17. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).
18. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas neleidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas taikė įstatymo nenumatytą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, plečiamai aiškino jų institutą, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimą.
20. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-467/2023). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas.
21. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, nustatyta svarbi aplinkybė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13829-639/2024 bylos dalį dėl antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės surašyto 2024 m. spalio 2 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-75-28125 panaikinimo nutraukė, kitą dalį pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 atmetė (CPK 179 str. 3 d.).
22. Nustačius, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi ginčą išsprendė iš esmės, nors minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi (CPK 279 str. 1 d.), tačiau ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas spręsti dėl preliminaraus pareiškėjos skundo nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – skundo dėl antstolės veiksmų tikėtino pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nėra galimas. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą pirmosios instancijos taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
23. Pažymėtina, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas.
24. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad pareiškėjui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundų pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju nustačius, kad nėra preliminaraus skundų pagrįstumo sąlygos, neegzistuoja ir grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje nėra teisinio pagrindo.
25. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, su kuo sutinka ir pati pareiškėja. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis teisme CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra inicijuotos civilinės bylos dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo, leidžiant Inspekcijai nugriauti statinį (CPK 179 str. 3 d.), nors Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas antstolės surašytas 2024 m. spalio 2 d. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, byloje nėra duomenų apie Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 įsakymu Nr. 1R-352 (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija), 42 punkte nustatytos privalomos procedūros įvykdymo. Nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina realios grėsmės būsimo galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymui neegzistavimą.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
27. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.