Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-165-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
1-165-780/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44166-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
V. P., J. G.
Advokatai
Kazimieras Jukna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-165-780/2017;Proceso Nr. 1-01-1-44166-2016-3;Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,kaltinamajam J. S. ir gynėjui advokatui Kazimierui Juknai,

nukentėjusiajam V. P. ir jo bei nukentėjusiųjų J. G. ir K. P. atstovui advokato padėjėjui D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (alkotesteriu nustatytas 1,82 promilių girtumas), 2016 m. rugsėjo 16 d. apie 20 val. 54 min., (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Veisiejai - Kapčiamiestis penktame kilometre, vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 119 punkto reikalavimus, t. y. buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo sudarė netikėtą kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui „Nissan Qashqai“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio metu priklausiusiam UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ 2011-12-21 sutarties Nr. 20117699, sudarytos tarp UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir J. G., pagrindu, vairuojamam V. P., dėl ko įvyko eismo įvykis, automobiliai susidūrė, automobilis „Nissan Qashqai“ nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl to nukentėjusiajai J. G., dėl automobilio „Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, buvo padaryta didelė - 10 481 Eur (dešimt tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, 58 ct), turtinė žala, nukentėjusiajam V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų, paviršinės, muštinės žaizdos kairiame dilbyje, galvos sumušimo, o mažametei nukentėjusiajai K. P. dėl krūtinės ląstos sumušimo sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. S. kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad neatsimena kaip įvyko eismo įvykis, tačiau patvirtino, kad tą dieną, ryte jis nuarė bulves pažįstamam A. Ž., pas kurį buvo nuvažiavęs su arkliu, ir su juo išgėrė alkoholio. Jo automobilis VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo jo namuose, todėl tą dieną su automobiliu jis išvažiavo iš savo namų. Sprendžiant iš įvykio vietos jis tikriausiai važiavo į savo tėviškę. Po įvykio nieko neprisimena apie patį eismo įvykį, tačiau kaltę pripažįsta, sutinka, kad nukentėjusiesiems padarė žalos, bet nesutinka su ieškinių dydžiais, nes neturi galimybių iš savo pensijos juos atlyginti.

Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, ir jų vertinimas

Nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad įvykio dieną jo dukra norėjo nuvažiuoti pas pusseserę, kuri gyvena netoli (duomenys neskelbtini), todėl jie abu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jis važiavo savo kelio puse, dešiniu kraštu, o kaltinamasis – savo kelio puse. Tačiau likus 50-30 metrų kaltinamasis staiga pasuko į jo pusę. Buvo labai staigus manevras, atrodė, kad kaltinamasis važiavo ir specialiai pasuko į jo pusę. Jis bandė važiuoti nuo kelio į dešinę šalikelę, kad išvengti susidūrimo, tačiau nesuspėjo, nes kaltinamasis atsitrenkė į kairę jo automobilio pusę. Susidūrimas įvyko beveik dešiniame kelkraštyje. Jo automobilis apvirto ir vertėsi tris kartus. Po susidūrimo dukra labai verkė, buvo labai išsigandusi. Jis pats nuėjo pas kaltinamąjį, paklausė, ar jis važiavo vienas ir kaltinamasis atsakė, kad važiavo vienas. Nuo kaltinamojo smirdėjo degtine, jis buvo girtas. Po to atvažiavo policija, ugniagesiai, greitoji pagalba ir išlaisvino kaltinamąjį, kuris buvo prispaustas savo automobilyje. Jį su dukra atvežė į Lazdijų ligoninę. Dukrą paleido, o jam įtarė, kad lūžo kaklas, todėl nuvežė į Vilnių papildomai ištirti. Vilniuje nustatė tik sutrenkimą, lūžių nerado. Po įvykio jis turėjo nedarbingumą dvi savaites, o galvą, kaklą skaudėjo apie pusę metų. Per tą laikė gėrė vaistus, blogai miegojo, patyrė neigiamus išgyvenimus. Dukra irgi negalėjo eiti į mokyklą, nes visas kūnas buvo labai sumuštas, buvo sumušta krūtinė, ją vežiojo pas gydytojus kol nustatė, kad sumuštas klajojantis nervas, todėl skaudėdavo visą kūną, įvairiose vietose. Po to dukra gėrė vaistus ir skausmai praėjo, bet psichologinė trauma liko. Dėl įvykio dukra negalėjo miegoti, iki šiol bijo važiuoti automobiliu. Draudimas jam ir dukrai atlygino po 250 Eur neturtinė žalos ir šia suma jie mažina savo ieškinius, tačiau likusią neturtinę žalą iš 3 000 Eur, nurodytų ieškiniuose, prašo priteisti. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad draudimas yra atlyginęs 30 Eur už automobilio saugojimą ir 189,49 Eur už automobilio priverstinio nuvežimo paslaugą, todėl šios ieškinyje nurodytos turtinės žalos atlyginti neprašo. Už sugadintą mobilų telefoną ir už planšetinį kompiuterį žalos atlyginimo nukentėjusysis atsisako, nes draudimas 400 Eur atlygino iki teismo posėdžio. Prašo priteisti jam 100 Eur turtinės žalos už sugadintus jo asmeninius daiktus, buvusius automobilyje, ir 400 Eur už sugadintus dukters daiktus. Nukentėjusysis negalėjo įvardinti kokie konkrečiai jo asmeniniai daiktai buvo sugadinti, o dukra vežėsi drabužius lagamine, nes su pussesere ruošėsi eiti į mokyklos šventę, norėjo pasipuošti. Drabužius įvertino 400 eurų suma tik apytikriai. Visi jų daiktai buvo išsimėtę prie automobilio įvykio vietoje, o kai automobilį atsiėmė iš saugojimo aikštelės, jie buvo sumesti į automobilio vidų. Tačiau jie buvo šlapi, purvini, su stiklais, todėl juos išmetė.

2017-05-27 nukentėjusiojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti jo parodymai įvykio vietoje, iš kurių matyti kurioje vietoje jis pamatė priešais atvažiuojantį automobilį VW Golf, ir kur susidūrė transporto priemonės (2 t., b. l. 121-129).

Liudytojas J. Č., kuris dirba Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu, patvirtino, kad buvo pirmasis, kuris atvyko į įvykio vietą, ir kelkraštyje rado stovintį automobilį VW Golf, o griovyje buvo Nissan Qashqai. Jis atvažiavo nuo Veisiejų pusės ir abu minėtus automobilius rado dešinėje kelio pusėje – vieną kelkraštyje, kitą griovyje. VW Golf stovėjo arčiau, žiūrint nuo Veisiejų pusės, o Nissan Qashqai toliau, labiau link Kapčiamiesčio pusės. Automobilyje VW Golf sėdėjo prispaustas vairuotojas, kuris nieko nekalbėjo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Kitas vairuotojas pasakė, kad važiavo kitu automobiliu, o automobilis VW Golf pasuko į jo kelio pusę, kliudė ji, todėl jis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Automobilių smulkios detalės ant kelio buvo išsibarstę labai dideliu spinduliu, o dešiniame kelkraštyje ir griovyje, žiūrint nuo Veisiejų, buvo stambesnių detalių, buvo lyg tai priekinis ratas su šakėmis išmuštas. Jis braižė įvykio schemą ir viską, ką rado užfiksavo. Eismo įvykį tirti atvyko operatyvinė grupė iš Druskininkų. Jis nepamena, kad būtų matęs ant kelio, prie automobilių ar griovyje išsimėčiusių drabužių, lagaminų ar kitų daiktų. Jeigu jie būtų buvę, būtų užfiksavęs juos schemoje. Kai automobiliai buvo išvežami iš įvykio vietos jis dalyvavo. Bet kokiame eismo įvykyje išsimėtę daiktai būna sudedami į automobilį kai jis išvežamas ir įvykio vietoje nelieka. Šiuo atveju visi daiktai, kurie mėtėsi, buvo sukrauti į eismo dalyvių automobilius ir išvežti į saugojimo aikštelę.

Liudytojas R. L., kuris dirba Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato tyrėju, patvirtino, kad buvo atvykęs į įvykio vietą ir surašė eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Jis atvyko nuo Veisiejų pusės ir kiek pamena arčiau stovėjo automobilis VW Golf, o toliau link Kapčiamiesčio, dešinėje kelio pusėje, stovėjo Nissan Qashqai. Vienas automobilis buvo griovyje. Kažkurio automobilio ratas buvo išmuštas ir gulėjo atskirai. Įvykio vietos perimetras buvo ilgas, mėtėsi daug detalių, buvo sunku suprasti kur įvyko susidūrimas. Viską, ką rado įvykio vietoje, užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Jokių lagaminų, krepšių, drabužių ant kelio tikrai nebuvo, o kelkraštyje ir griovyje taip pat nepamena, kad būtų matęs. Jei būtų matęs drabužius, lagaminą, visa tai būtų atsispindėję surašytame apžiūros protokole, būtų juos paėmęs. Sukraunant daiktus į automobilius įvykio vietoje jis jau nebuvo ir nedalyvavo.

Liudytojas O. Š., kuris dirba Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėju, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apžiūrėjo automobilį Nissan Qashqai saugojimo aikštelėje ir po apžiūros grąžino jį nukentėjusiajam. Pastarasis apžiūroje taip pat dalyvavo. Apžiūrėjus automobilį jis surašė apžiūros protokolą. Apžiūros metu automobilio viduje jokių lagaminų, krepšių ar drabužių nematė. Jeigu juos būtų matęs, tikrai būtų įrašęs į apžiūros protokolą. Nukentėjusysis jokių pastabų dėl apžiūros neturėjo ir nieko neprašė užfiksuoti.

2016-09-16 įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir nurodyta: važiuojamosios kelio dalies plotis - 5.0 m.; kelkraščių plotis - 1.5 m; automobilis "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu stovi link Kapčiamiesčio pusės priekine dalimi link dešiniojo kelkraščio; nuo kairio kelio krašto iki automobilio "VW Golf" priekinio kairės pusės rato ašies yra 5,40 m. atstumas; nuo kairio kelio krašto iki automobilio "VW Golf" galinės kairės pusės rato ašies yra 4,20 m. atstumas; nuo automobilio "VW Golf" kairės pusės rato ašies 18,5 m. atstumu į priekį šalikelėje guli automobilio amortizatorius; nuo automobilio "VW Golf" priekio link Kapčiamiesčio pusės šalikelėje yra kelio ženklas su užrašu "Veisiejų pl." ir 239,7 m. atstumu į priekį yra kilometrus žymintis ženklas "5.7"; nuo automobilio "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į priekį 59,7 m. atstumu pasisukęs priekiu į kairį kelkraštį yra automobilis "Nissan Qashgai", vals. Nr.(duomenys neskelbtini); nuo kairio kelio krašto iki automobilio "Nissan Qashqai" priekinio dešinės pusės rato ašies yra 5,0 m. atstumas; nuo kairio kelio krašto iki automobilio "Nissan Qashqai" galinės dešinės pusės rato ašies yra 7,25 m. atstumas; nuo automobilio "Nissan Qashqai" kairės pusės link Veisėjų 12 m. atstumu šalikelėje yra automobilio ratas; dešinėje kelio pusėje yra išbėgę skysčiai, detalių nuolaužos pasklidę visame kelio ruože tarp stovinčių automobilių; abu automobiliai yra deformuoti; pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą - išbėgę skysčiai, detalių nuolaužos, yra dešinėje kelio pusėje (1 t., b. l. 61-73, paketas Nr.1 su CD laikmena).

2016-09-21 apžiūros protokole su priedais aprašytas automobilis „Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jo apgadinimai (t.1, b. l. 76-82, paketas Nr.2 su CD laikmena).

2016-10-12 apžiūros protokole su priedais aprašytas automobilis „VW Golf" valst Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti jo apgadinimai (1 t., b. l. 83-90, paketas Nr.2 su CD laikmena).

Asmens blaivumo testas 2016-09-16, 22.17 val. patikrinimo metu užfiksavo 1,82 promilių J. S. girtumą (1 t., b. l. 96).

Asmens blaivumo testas 2016-09-16, 21.48 val. V. P. užfiksavo 0,00 promilių. (1 t., b. l. 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1234/2016(06) V. P. konstatuoti odos nubrozdinimai bei paviršinė muštinė žaizda kairiame dilbyje, galvos sumušimas, nurodyta, kad jie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai eismo įvykio metu, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jie padaryti vienmomentiškai (1 t., b. l. 153-154).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 507/2017(06) nurodyta, kad išanalizavus papildomai pateiktus medicinos dokumentus V. P. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis (1 t., b. l. 163).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1236/2016(06) konstatuota, kad K. P. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas, tiriamojoje dalyje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nustatyta diagnozė - krūtinės ląstos skausmai po sumušimo (2 t., b. l. 9).

K. P. medicinos kortelės išrašai patvirtina, kad 2016-09-19, 2016-09-20, 2016-09-21, 2016-09-26 ji lankėsi gydymo įstaigoje dėl galvos ir krūtinės ląstos skausmų po sumušimo eismo įvykio metu (2 t., b. l. 4-6).

Traumą patyrusio paciento apžiūros lapas patvirtina, kad 2016-09-21 K. P. 19.10 val. buvo suteikta skubi pagalba dėl krūtinės ląstos skausmų (4 t., b. l. 87).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilis "VW Golf" valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas laikotarpiu nuo 2016-07-12 iki 2017-07-11, draudikas - AAS "BTA Baltic Insurance Company" (1 t., b. l. 99, paketas Nr.4).

2017-05-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis V. P. pateikė eismo įvykio metu sugadintus daiktus - planšetinį telefoną "SamsungTab4" ir mobilaus ryšio telefono aparatą "Huawei SCL-L01" (2 t., b. l. 15-18).

2017-05-27 apžiūros protokole aprašyti sugadinti daiktai - planšetinis telefonas "SamsungTab4" ir mobilaus ryšio telefono aparatas "Huawei SCL-L01", aprašyti jų sugadinimo požymiai. Atlikus apžiūrą daiktai grąžinti V. P. (2 t., b. l. 19-24, 25-27).

2016-10-26 AB "Lietuvos draudimas" pranešimas ir išvada apie transporto priemonės likutinę vertę patvirtina, kad eismo įvykio metu sugadinto automobilio „Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 9134 eurų, o likutinė vertė po eismo įvykio – 516 Eur (2 t., b. l. 39-40).

2017-03-02 UAB "Nordea finance Lithuania" pranešimas ir sutartis patvirtina, kad UAB "Nordea finance Lithuania" vykdydama įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20117699, yra perdavusi automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdyti ir naudotis J. G. (2 t., b. l. 43, 47-70).

2017-06-05 UAB "Nordea finance Lithuania" pranešimas patvirtina, kad po eismo įvykio J. G. pagal automobilio „Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo 2016-10-05 - 581,58 eurų dydžio įmoką, o 2016-10-07 - 250 eurų dydžio įmoką (2 t., b. l. 73).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pranešimas ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad po bylos perdavimo į teismą civilinis atsakovas atlygino 400 Eur turtinės žalos ir 250 Eur neturinės žalos V. P. bei 250 Eur neturinės žalos K. P. (4 t., b. l. 32-33).

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienam iš jų keliami reikalavimai laikytis KET reikalavimų, todėl sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, eismo įvykio kilimo priežasčiai nustatyti, privalo būti vertinami ne tik jo, bet ir kito eismo dalyvio, t. y. nukentėjusiojo, veiksmai. Tai reiškia, kad byloje būtina nustatyti ar KET reikalavimus pažeidė kaltinamasis, ar juos pažeidė nukentėjusysis, ar tą padarė abu vairuotojai, ir dėl kurio veiksmų kilo pasekmės. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus pirmiausiai būtina nustatyti kur įvyko automobilių susidūrimas ir dėl kokios priežasties jie susidūrė.

Nors kaltinamasis eismo įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau nukentėjusiojo parodymai ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose užfiksuoti objektyvūs eismo įvykio pasekmių duomenys leidžia visiškai patikimai konstatuoti, kad automobilių susidūrimas įvyko dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Veisiejų pusės link Kapčiamiesčio pusės, kuria važiavo nukentėjusysis V. P., kadangi nukentėjusiojo automobilis po eismo įvykio liko stovėti dešiniajame kelkraštyje, o kaltinamojo automobilis pusiau dešinėje važiuojamojoje dalyje, pusiau dešiniajame kelkraštyje. Be to, nukentėjusiojo automobilio amortizatorius ir priekinis kairysis ratas rasti taip pat dešiniajame kelkraštyje ir dešinėje kelio pusėje esančiame griovyje. Tokie įvykio vietoje konstatuoti automobilių ir jų detalių išsidėstymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie automobilių susidūrimą beveik dešiniajame kelkraštyje pagal nukentėjusiojo judėjimo kryptį, nes stambios jo automobilio detalės ir abu automobiliai yra būtent dešinėje kelio pusėje, žiūrint pagal nukentėjusiojo važiavimo kryptį nuo Veisiejų pusės link Kapčiamiesčio. Automobilių susidūrimas negalėjo įvykti kairėje kelio pusėje ar jo viduryje, nes nukentėjusiojo automobilio kairysis amortizatorius ir kairysis priekinis ratas negalėjo atsidurti dešinėje kelio pusėje pagal nukentėjusiojo judėjimo kryptį, jeigu automobiliai būtų susidūrę kairėje kelio pusėje. Be to, nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis trenkėsi į jo automobilio priekinę kairę pusę beveik dešiniame kelkraštyje patvirtina būtent šioje vietoje rastas nukentėjusiojo automobilio "Nissan Qashqai" amortizatorius, kuris nuo smūgio ir buvo išlaužtas, bei nukentėjusiojo automobilio didžiausios deformacijos būtent priekinėje kairėje pusėje.

Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis KET reikalavimų nepažeidė ir važiavo dešine kelio puse, o kaltinamasis pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, nes jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o išvažiavo į priešingą kelio pusę, taip pat pažeidė ir KET 101 punkto reikalavimus, nes keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio nukentėjusiajam ir atsitrenkė į jo automobilį. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes visa kaltė dėl automobilių susidūrimo tenka tik kaltinamajam, nes KET reikalavimus pažeidė tik jis ir tai patvirtina aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamojo veiksmai neabejotinai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, nes automobiliai nebūtų susidūrę, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų ir važiavęs dešine kelio puse. Tokiu atveju jie būtų saugiai prasilenkę ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Todėl kaltinamojo išvažiavimas į priešingą kelio pusę buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis, nes dėl to kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobiliai susidūrė.

Dėl veikos kvalifikacijos

Po eismo įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, o šio eismo įvykio metu padaryta 10 481 Eur dydžio turtinė žala, nepataisomai sugadinus nukentėjusiajai J. G. priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, yra didelė, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į nukentėjusiojo turtinę padėtį. Šiuo atveju nukentėjusiosios J. G. vidutinis darbo užmokestis yra 1553,20 Eur (3 t., b. l . 12), tačiau ji su nukentėjusiuoju V. P. turi nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti, turi finansinių įsipareigojimų dėl įsigyto būsto, nepataisomai sugadintą automobilį taip pat buvo nusipirkusi išperkamosios nuomos būdu, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajai 10 481 Eur žala, praradus automobilį ir atsiradus poreikiui įsigyti naują, yra didelė, nes ji negali tokios sumos skirti naujo automobilio įsigijimui be kredito įstaigų finansinės pagalbos. Pažymėtina, kad vertinant ar turtinė žala yra didelė būtina atsižvelgti ir į baudžiamajame įstatyme apibrėžiamas sąvokas, susijusias su turto vertinimu baudžiamojoje teisėje. Štai BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šiuo metu 250 MGL sudaro 9 415 Eur dydžio sumą, todėl 10 481 Eur žala, kuri atitinka baudžiamajame įstatyme apibrėžiamą didelę turto vertę, iš tiesų yra didelė ir BK 281 straipsnio 2 dalies prasme.

Pažymėtina, kad bylose dėl BK 281 straipsnyje numatytų veikų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama ir tai, kad tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje būtina įvardyti ne tik veiką kvalifikuojančius, bet ir visus eismo įvykio padarinius, nes tai turi reikšmės bausmės individualizavimui bei žalos atlyginimo klausimams spręsti. Pažeidus KET, be padarinių, numatytų BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse, dažnai sukeliami ir kiti, pavyzdžiui, nežymus sveikatos sutrikdymas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, kurie savaime užtrauktų tik administracinę atsakomybę. Tokiais atvejais kvalifikuojant veiką teismų praktikoje vadovaujamasi taisykle, kad sunkiausi padariniai, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, apima lengvesnius, nepaisant to, kad pastarieji patys savaime užtrauktų tik administracinę atsakomybę. Padariniai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, ne tik turi būti nurodyti tiek kaltinamajame akte, tiek aprašomojoje nuosprendžio dalyje, bet ir turi būti įvertinti sprendžiant žalos atlyginimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-120/2006). Todėl kaltinime kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas ir nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam V. P., ir fizinio skausmo sukėlimas dėl krūtinės ląstos sumušimo nukentėjusiajai K. P..

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra.

Kaltinamasis J. S. padarė neatsargų nusikaltimą, nėra teistas (3 t., b. l . 84), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l . 85-86), yra senatvės pensininkas, pensijos dydis – 166,83 Eur (3 t., b. l . 80, 100), gyvena tik su žmona, charakterizuojamas kaip mėgstantis vartoti alkoholinius gėrimus (3 t., b. l. 95-96). Vienintelis turtas, kurį nuosavybės teise turi kaltinamasis, yra 1/3 dalis 7,6600 ha žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen., Mėčiūnų k., tačiau nuosavybės teisės į šį turtą yra laikinai apribotos siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius (3 t., b. l. 102, 4 t. b. l. 57-58, 60).

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam neskirtina BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, nes jo turtinė padėtis yra sunki, o išsprendus eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimus dar labiau pasunkės. Tai reiškia, kad įvykdyti paskirtą baudą pensinio amžiaus kaltinamajam, kuris neturi galimybės savo turtinę padėtį pagerinti iš esmės, būtų neįmanoma, o neįvykdoma bausmė neturi prasmės ir negali pasiekti bausmės tikslų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.

Kitos dvi bausmės, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje, yra areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Nors pirmą kartą teisiamam kaltinamajam svarstytinas ir švelnesnės arešto bausmės skyrimas, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ir jo sveikatos būklę, kuriai neigiamos įtakos taip pat turėjo šio eismo įvykio metu patirti rimti sužalojimai (1 t., b. l. 120-128), svarbu įvertinti ar bausmės tikslams pasiekti būtinas ir ar būtų proporcingas realus laisvės atėmimas. Kaltinamasis dėl savo senyvo amžiaus ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų net ir į kelius teismo posėdžius negalėjo atvykti dėl sveiktos, todėl realus bausmės atlikimas, nors ir trumpalaikis, būtų sunkiai suderinamas su jo sveikata. Pažymėtina, kad arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas, nes to nenumato įstatymas, todėl tokios bausmės, nors formaliai ir švelnesnės, skyrimas faktiškai sukeltų kaltinamajam daug daugiau nepatogumų ir dvasinių bei fizinių išgyvenimų nei sveikam ir jaunesniam žmogui. Tuo tarpu terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei tam yra įstatyme numatytos sąlygos, todėl ši bausmės rūšis leidžia labiau ir tinkamiau individualizuoti bausmės rūšį šioje konkrečioje situacijoje ir bausmės paskyrimu nesukelti kaltinamajam perteklinių ir bausmei nebūdingų išgyvenimų, susijusių su sunkia sveikata. Kadangi kaltinamasis pirmą kartą nusikalto, o jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis savo kaltę pripažįsta, yra senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą J. S. bus suinteresuotas laikytis įstatymų, elgtis teisėtai ir įstatymų nepažeidinėti, nes suvokdamas gresiančios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jeigu jis nesilaikytų probacijos sąlygų ar padarytų naują nusikalstamą veiką, jis turės maksimalias paskatas susilaikyti nuo bet kokių neteisėtų veiksmų. Bausmės tikslus pirmą kartą nuteistiems asmenims geriausiai leidžia pasiekti probacijos institutas, kuris leidžia koreguoti ir kontroliuoti nuteistojo elgesį realiai neatimant jam laisvės ir nenutraukiant jo socialinių ryšių, tačiau leidžiant suvokti baudžiamosios atsakomybės prasmę ir neišvengiamumą. J. S. savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, yra senyvo amžiaus, jo sveikata nėra stipri, todėl jis turi suinteresuotumą nepatekti į laisvės atėmimo vietą, o toliau gyventi nepažeidinėdamas įstatymų. Tai leidžia spręsti, kad suvokdamas jam gresiančias pasekmes jeigu padarytų pakartotines nusikalstamas veikas, ateityje jis laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidėjus. Todėl atsižvelgiant į padarytą neatsargią nusikalstamą veiką bei įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo amžių, sveikatos būklę ir jo socialinius ryšius, J. S. skirtina mažesnio nei vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes tai efektyviausiai leidžia pasiekti bausmės tikslus pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą nuteisiamam kaltinamajam. (BK 75 straipsnis).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo bausmės atlikimo Baudžiamojo kodekso X skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir atidėjus bausmės vykdymą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnyje, gali būti skiriama, nes KET reikalavimų pažeidimas vairuojant automobilį ir yra padaromas naudojantis tokia specialia teise.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė vairuodamas neblaivus, o jo charakteristikoje seniūnas nurodė, jog J. S. mėgsta vartoti alkoholį, taip pat atsižvelgiant į valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų terminui.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civiliniais atsakovais šioje byloje pagrįstai patrauktas ne tik kaltinamasis J. S., bet ir jo vairuoto automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (1 t., b. l. 100, 2 t., b. l. 86). Sprendžiant dėl kaltinamojo ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad 2016-02-29 nutartyje išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė, pakeisti šiuo klausimu pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą buvo laikoma solidaria. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPD Įstatymas) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, atlyginti nukentėjusiesiems eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi kaltinamojo J. S. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje neviršijant TPVCAPD Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi nukentėjusysis V. P., paskutinio teismo posėdžio metu patikslinęs savo reikalavimą, reikalauja priteisti likusią pagal jo ieškinį neatlygintą 500 Eur turtinę žalą, o nukentėjusioji J. G. reikalauja priteisti 1 347,58 Eur turtinę žalą, tai akivaizdu, kad toks turtinės žalos dydis neviršija TPVCAPD Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų turtinei žalai atlyginti. Todėl turtinė žala nukentėjusiesiems, jeigu ji bus pripažinta pagrįsta, turi būti priteisiama ne iš kaltinamojo, taip pat ne solidariai ar subsidiariai iš kaltinamojo ir draudiko, o vien tik iš draudiko - AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Vėliau draudikas turės teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti grąžinti draudimo išmokas iš kaltinamojo, nes žalą jis padarė vairuodamas girtas, tačiau tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesudaro pagrindo eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą nukentėjusiesiems priteisti iš kaltinamojo. Tuo tarpu visų trijų nukentėjusiųjų reikalavimų priteisti neturtinę žalą suma šioje byloje sudaro 9 000 Eur (po 3 000 E. V. P., J. G. ir K. P.), todėl šios žalos priteisimas iš kaltinamojo priklauso nuo to, ar bendras neturtinės žalos dydis, kurį nustatys teismas, viršys TPVCAPD Įstatymo 11 straipsnyje nurodytą maksimalią iš draudiko galimą priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos sumą, nes tik šią sumą viršijanti neturtinė žala nukentėjusiesiems turi būti priteisiama iš paties kaltinamojo, o ne iš draudiko.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje visiškai nesutinka su nukentėjusiosios J. G. civiliniu ieškiniu. Atsakovas nurodo, kad reikalavimas atlyginti 518,58 Eur ir 250 Eur lizingo įmokas nepagrįstas, nes nėra priežastinio ryšio tarp šių įmokų ir eismo įvykio, o reikalavimas atlyginti 516 Eur automobilio likučių vertę nepagrįstas, nes tai yra likutinė automobilio detalių vertė, kuri liko nukentėjusiajai atlyginus automobilio vertę, o priimti automobilio likučių ir juos realizuoti draudiko neįpareigoja joks teisės aktas. Nukentėjusiosios reikalavimą atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą atsakovas laiko nepagrįstu, nes ji eismo įvykyje nedalyvavo ir jo metu jokių sužalojimų nepatyrė.

Teismas pripažįsta, kad civilinio atsakovo nurodyti argumentai dėl nukentėjusiosios J. G. civilinio ieškinio nepagrįstumo yra teisingi, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodomos 518,58 Eur ir 250 Eur lizingo įmokos už sugadintą automobilį, padarytos po eismo įvykio, negali būti traktuojamos kaip eismo įvykiu padaryta turtinė žala, nes šių įmokų mokėjimo pagrindas yra sutartiniai nukentėjusiosios santykiai su lizingo davėju, kuriuos ji privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykis būtų įvykęs, ar ne. Tai reiškia, kad tarp nukentėjusiosios pareigos mokėti šias įmokas ir eismo įvykio nėra jokio priežastinio ryšio, kuris būtinas žalos atlyginimo atveju. Tai, kad nukentėjusioji mokėjo šias įmokas pagal lizingo sutartyje numatytą grafiką, nors automobiliu po eismo įvykio jau negalėjo naudotis, nereiškia, kad ji patyrė šių įmokų dydžio žalą, nes už sugadintą automobilį draudimo įmonė atlygino išmokėdama draudimo išmoką. Praradusi automobilį nukentėjusioji gavo jo vertę atitinkančią draudimo išmoką, atskaičius likutinę vertę, todėl pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų suma nepadidino eismo įvykio metu padarytos žalos dėl automobilio sugadinimo.

Nukentėjusiosios J. G. reikalavimas priteisti 516 Eur sumą, atitinkančią automobilio likutinę vertę taip pat nepagrįstas, nes draudimo išmoką išmokėjusiam draudikui neperėjo nuosavybės teisė į automobilį, kuris liko nukentėjusiosios nuosavybe. Todėl likutinė 516 Eur jo vertė priklauso nukentėjusiajai ir nėra pagrindo šią sumą priteisti jai antrą kartą. Privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudiko pareigos priimti sugadintą automobilį, už kurį išmokėta jo vertę atitinkanti draudimo išmoka, o jo likutinę vertę taip pat išmokėti nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio, todėl draudikas neturi pareigos atlyginti ir likutinę turto vertę, nes jis lieka nukentėjusiam asmeniui.

Atmestinas ir nukentėjusiosios J. G. reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturinės žalos, nes ji nebuvo eismo įvykio dalyvė ir neturinės žalos tiesiogiai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nepatyrė. BPK 109 straipsnis numato, kad įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį baudžiamajame procese turi teisę pareikšti asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamasis J. S. kaltinamas sukėlę eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala. TPVCAPD Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Natūralu, kad nukentėjusioji J. G. jaudinosi dėl savo artimųjų, kurie pateko į eismo įvykį, pergyveno dėl jų patirtų sužalojimų, turėjo dėl to nepatogumų. Tačiau šiuo atveju nukentėjusios artimieji nežuvo ir neturtinė žala nepasireiškė artimo žmogaus netektimi, kuomet teismų praktikoje neturtinė žala priteisiama dėl artimo žmogaus netekties, atsižvelgiant į jo ryšį su žuvusiuoju. Tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimą eismo įvykio atveju kai nėra žuvusių asmenų, o padaroma tik žala sveikatai, įstatymas sieja ne su visų asmenų ir ne su be kokiais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ar kitomis piniginės išraiškos neturinčiomis pasekmėmis, o tik su tokiomis pasekmėmis, kurios asmeniui atsiranda dėl per eismo įvykį padarytos žalos jo paties sveikatai, o ne kitų asmenų sveikatai. Todėl neturtinė žala negali būti atlyginama eismo įvykyje net nedalyvavusiems asmenims, kurių eismo įvykis tiesiogiai nepalietė. Priešingu atveju tokios žalos atlyginimo reikalauti galėtų visi eismo įvykyje nukentėjusių asmenų artimieji ir giminaičiai, kurie iš tiesų gali pergyventi dėl savo artimųjų, tačiau tokiu atveju nukentėjusiųjų ratas būtų neadekvačiai išplečiamas, o draudiko ir kaltininko pareiga atlyginti žalą būtų neadekvati atsakomybė šiems asmenims.

N. V. P. reikalavimas priteisti likusią neatlygintą turtinę 100 Eur žalą dėl eismo įvykio metu sugadintų jo asmeninių daiktų ir 400 Eur dėl sugadintų dukters drabužių bei lagamino atmestinas, nes byloje nėra jokių įrodymų dėl to, kokie konkrečiai daiktai buvo vežami automobilyje, jų niekas nematė, jie nebuvo pateikti tyrėjams po eismo įvykio, todėl nėra jokios galimybės nei identifikuoti koks turtas buvo sugadintas, nei patikrinti kiek jo buvo, nei įvertinti kokia jo vertė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, nes pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-351/2011, 3K-3-127/2012). Tuo tarpu pats nukentėjusysis negalėjo net įvardinti kokie jo asmeniniai daiktai buvo sugadinti, jų vertei pagrįsti pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais kitais įrodymais. Nors jis teigė, kad jo ir dukros daiktai bei drabužiai ir lagaminas iškrito iš automobilio eismo įvyko metu, sušlapo, išsipurvino, todėl juos atsiėmus teko išmesti, tačiau jokie įrodymai, kuriais buvo užfiksuota įvykio vieta ir nukentėjusiojo vairuoto automobilio apžiūros rezultatai tokių aplinkybių nepatvirtina. Nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei eismo įvykio vietos plane, nei automobilio „Nissan Qashqai“ apžiūros protokole nėra užfiksuota, kad eismo įvykio vietoje arba automobilio apžiūros metu, prieš jo grąžinimą nukentėjusiajam V. P., policijos pareigūnai būtų matę kokių nors daiktų, nesusijusių su automobilio detalėmis, darbužių ar lagaminą. Pažymėtina, kad nurodytus procesinių veiksmų protokolus rašė trys skirtingi pareigūnai ir nei vienas nematė nukentėjusiojo nurodomų daiktų. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad į jų rašytus protokolus įtraukė ir užfiksavo viską, ką rado įvykio vietoje ar apžiūrint automobilį po įvykio, tačiau nei viename protokole nėra užfiksuoti jokie nukentėjusiojo nurodomi daiktai, dėl kurių sugadinimo jis reiškia ieškinį. Be to, liudytoju apklaustas tyrėjas O. Š. patvirtino, kad automobilį grąžino nukentėjusiajam, prieš tai apžiūrėjęs jį dalyvaujant pačiam nukentėjusiajam, kuris jokių pastabų dėl apžiūros nereiškė, jokių prašymų užfiksuoti protokole kokias nors aplinkybes neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis jau po automobilio atsiėmimo papildomai teikė tyrėjui įvairius dokumentus, pateikė sugadintą telefoną ir planšetinį kompiuterį, pateikė savo paties papildomai vėliau padarytas sugadinto automobilio nuotraukas, tačiau jokių automobilyje buvusių ir jam grąžintų sugadintų daiktų ar drabužių jis šioje byloje nėra pateikęs.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog eismo įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo V. P. asmeniniai daiktai ir jo dukters drabužiai bei lagaminas, nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl likusios neatlygintos turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje iš dalies sutinka su nukentėjusiojo V. P. ir jo dukters K. P. reikalavimais priteisti neturinę žalą ir po 250 Eur kiekvienam iš jų jau atlygino, bei mano, kad reikalaujama 3 000 Eur neturtinė žala nukentėjusiems nebuvo padaryta.

Sprendžiant nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos, nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kuri numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-357/2008, 3K-3-177/2013). Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia ne tik bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, bet ir specifiniai kriterijai, nustatomi konkrečioje byloje. Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-31/2011). Aukščiausiais Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-31/2011, Nr. 3K-3-151/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl šios žalos priteisimo, nukentėjusiųjų reikalavimų pagrįstumas dėl neturinės žalos vertinamas pagal tai kokios vertybės šiuo atveju buvo pažeistos, kokia yra kaltinamojo kaltė, koks pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, kokie neturtinės žalos padariniai kilo ir liko nukentėjusiesiems, kokio dydžio žalos atlyginimai priteisiami teismų praktikoje panašiais atvejais.

Nukentėjusysis V. P. eismo įvykio metu buvo sužalotas ir jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų, paviršinės, muštinės žaizdos kairiame dilbyje, galvos sumušimo, o mažametei nukentėjusiajai K. P. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas ir sukeltas fizinis skausmas. Specialisto išvados ir medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad abu nukentėjusieji po eismo įvykio lankėsi pas gydytojus, skundėsi skausmais, be to, V. P. dvi savaites buvo nedarbingas, jiems reikėjo gerti vaistus (1 t. 132-163, 2 t., b. l. 4-6, 4 t., b. l. 87). Sveikatos sutrikdymu sukelti skausmai, nepatogumai ir išgyvenimai neabejotinai patvirtina, kad abu nukentėjusieji patyrė neturinę žalą, nes jų gyvenimo kokybė po eismo įvykio tam tikrą laiką buvo neabejotinai blogesnė nei iki eismo įvykio, jų bendravimo, darbo, mokslo galimybės buvo apribotos. Šiuo atveju žala buvo padaryta nukentėjusiųjų sveikatai, kuri yra viena labiausiai saugotinų asmens vertybių, todėl neturtinės žalos dydis dėl patirtų skausmų, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų tokiais atvejais nustatomas didesnis nei pažeidus kitas vertybes. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad žala padaryta ne tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių neturtinė žala būna priteisiama didesnio dydžio, o dėl neatsargumo. Todėl kaltinamojo neatsargi kaltės forma yra kriterijus, sąlygojantis mažesnį neturtinės žalos dydį nei tyčinių sužalojimų atveju. Taip pat pažymėtina, kad jokių ilgalaikių, sunkių pasekmių sveikatai eismo įvykis nesukėlė, nukentėjusieji grįžo į įprastą gyvenimo ritmą, todėl nėra pagrindo svarstyti didesnės neturtinės žalos nei panašiais atvejais priteisimo. Nukentėjusiajam V. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o jo dukrai K. P. sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo konstatuotas, tačiau jie abu jautė fizinius skausmus, abu dėl to lankėsi pas gydytojus, o mažametis vaikas tokius patirtus išgyvenimus dėl gyvenimiškos patirties stokos priima jautriau ir sunkiau tai išgyvena. Todėl nepaisant kiek didesnių fizinių V. P. sužalojimų, neturtinės žalos dydis jam ir jo dukrai priteistinas vienodo dydžio, nes dvasiniai jų išgyvenimai ir nepatogumai buvo iš esmės vienodi. Tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, kad reikalavimas priteisti kiekvienam nukentėjusiajam po 3 000 Eur neturinės žalos yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka eismų praktikos neturtinės žalos priteisimo klausimais. Teismų praktikoje esant nežymiam sveikatos sutrikdymui priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 868,86 Eur (3 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-515/2011, 3K-3-151/2013; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2A-768-577/2014; Nr. 1A-590-256/2015). Net už žymiai sunkesnius ir skausmingesnius sužalojimus vaikams, priteisiamos neturtinės žalos dydis nėra toks didelis kokį šioje byloje prašo priteisti nukentėjusieji. Pavyzdžiui 10 metų amžiaus berniukui už patirtus galvos ir kaklo sumušimus su galvos smegenų sutrenkimo požymiais, lūžus apatiniam žandikauliui, nuskilus dviem dantims, esant žaizdai žandikaulio srityje ir veido sumušimui, buvo priteistas 1 158,48 Eur (4000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Kitoje byloje, kai eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo sumušta krūtinės ląsta ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo priteistas 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Todėl šioje byloje prašomas priteisti net 3 000 Eur neturtinės žalos dydis už nepalyginamai lengvesnius sužalojimus ir lengvesnes pasekmes, neatitinka nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų ir nepatogumų, neatitinka teismų praktikos ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl yra mažintinas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisinga pinigine satisfakcija, teisingai kompensuosiančia nukentėjusiųjų neturtinėms vertybėms padarytą žalą yra 1 000 Eur neturtinės žalos dydis. Kadangi po 250 Eur nukentėjusiems civilinis atsakovas jau atlygino, tai nuosprendžiu kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistina iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes tai neviršija TPVCAPD Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos neturtinei žalai atlyginti, kurią privalo išmokėti draudikas įvykus draudiminiam įvykiui.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis V. P. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 300 Eur už advokato padėjėjo paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius advokato padėjėjo išrašytus pinigų priėmimo kvitus bei sąskaitas už teisines paslaugas (4 t., b. l. 80-84). Taip pat prašo priteisti išlaidas kurui, kurias patyrė aštuonis kartus važiuodamas iš Vilniaus į Lazdijus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir teismo posėdžių. Nukentėjusysis pateikė kasos kvitus, patvirtinančius, kad viena jo kelionė iš Vilniaus į Lazdijus ir atgal kainavo apie 30 Eur (4 t., b. l. 77-79, 85), todėl šią sumą prašo padauginti iš aštuonių kelionių ir priteisti 240 Eur kelionės išlaidų.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti ar prašomos priteisti išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir ar jos išieškotinos iš nuteistojo. Nors nukentėjusysis išlaidas dėl jo ir kitų nukentėjusiųjų interesų atstovavimo šioje byloje patyrė ne dėl advokato, o dėl advokato padėjėjo suteiktų paslaugų, tačiau tai nereiškia, kad vadovaujantis vien tik pažodiniu BPK 106 straipsnio 2 dalies aiškinimu jis neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą. Remiantis sisteminiu minėtų BPK 103 straipsnio 6 punkto, 104 straipsnio 2 dalies ir 105 straipsnio 1 dalies normų aiškinimu, teismas proceso išlaidomis gali pripažinti, o tuo pačiu ir priteisti iš nuteistojo, ir išlaidas, kurias nukentėjusysis turėjo ne advokato, o kito atstovo, tame tarpe ir advokato padėjėjo, paslaugoms apmokėti. Minėtoje BPK 104 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas apribojimas nukentėjusiojo atstovu būti advokato padėjėjui, todėl nėra ir ribojimo nukentėjusiajam prašyti, priteisti iš nuteistojo išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, kad remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę pripažinti proceso išlaidomis ir advokato padėjėjo paslaugų apmokėjimo išlaidas. Pažymėtina, kad BPK 55 straipsnio 2 dalis numato, jog įgaliotuoju nukentėjusiojo atstovu gali būti ir advokato padėjėjas, todėl visos BPK VII skyriaus normos, reglamentuojančios išlaidas ir jų atlyginimą, negali būti aiškinamos taip, kad vienų atstovų (advokatų) paslaugos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis, o kitų atstovų (advokatų padėjėjų) - negali. Turėdamas teisę rinktis atstovą baudžiamojoje byloje, nukentėjusysis turi teisę prisiteisti ir išlaidas už pasirinkto atstovo suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo praktikoje nukentėjusiųjų išlaidos, patirtos tiek dėl advokato padėjėjo paslaugų apmokėjimo, tiek dėl teisininko paslaugų apmokėjimo yra priteisiamos iš kaltinamųjų kaip proceso išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-521-511/2015).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus iš nuteisiamo kaltinamojo J. S. nukentėjusiajam V. P. priteistinos 540 Eur dydžio proceso išlaidos, kurias jis patyrė sumokėjęs advokato padėjėjui už jo interesų atstovavimą šioje byloje ir dėl kelionių, susijusių su bylos tyrimu ir nagrinėjimu teisme.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - automobilis "VW Golf ", VIN WVWZZZ1HZSW339520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. S., saugomas Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK, sunaikintinas kaip menkavertis, nes savininkas jo nepageidauja atsiimti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - automobilis "Nissan QASHQAI" valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: SJNFAAJ1OU2300823, jau yra grąžintas nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendžiu jo likimas nesprendžiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - paketai Nr. 1- Nr. 3 su laikmenomis ir paketas Nr. 4 su dokumentais, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2017-11-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą kaltinamojo J. S. nuosavybės teisių laikiną apribojimą į jo turtą palikti galioti iki nuosprendžio dalies, susijusios su proceso išlaidų išieškojimu nukentėjusiojo V. P. naudai, įvykdymo.

Kardomoji priemonė kaltinamajam panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transpor­to priemones 3 (trims) metams.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti K. P. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, šią sumą išieškant jos motinai J. G. ir pavedant jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. P. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

Priteisti V. P. 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) proceso išlaidų iš nuteistojo J. S..

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-11-03 nutartimi paskirtą kaltinamojo J. S. nuosavybės teisių laikiną apribojimą į jo nekilnojamąjį turtą palikti galioti iki nuosprendžio dalies, susijusios su proceso išlaidų išieškojimu nukentėjusiajam V. P., įvykdymo.

Automobilį "VW Golf ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S., saugomą Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariate, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Paketus Nr. 1 - Nr. 3 su skaitmeninėmis laikmenomis ir paketą Nr. 4 su dokumentais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėjas Ramūnas Šarka