- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 1A-590-256/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00536-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- A. K., J. O.
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. gynėjo advokato V.Latušinskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. – 20 MGL (753,2 Eur) dydžio bauda.
Iš J. G. ir UAB „PZU Lietuva“ subsidiariai priteista nukentėjusiajam A. K. – 317,5 Eur turtinės ir 800 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai J. O. – 500 Eur neturtinės žalos ir iš J. G. - A. K. 294,81 Eur atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. nuteistas už tai, kad 2013-05-21, 16 val. 40 min., ties Vokiečių g. Nr. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 330“, v. n. „EGE 541“, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 106 ir 119 p. reikalavimus: pradėjęs važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, galine automobilio dalimi įvažiavo į Vokiečių g. važiuojamąją dalį ir nedavė kelio A. K. vairuojamam motoroleriui „Piaggio“, v.n. „12 ARB“, kuris dėl to buvo priverstas staiga stabdyti ir sukti į kairę, nesuvaldęs motorolerio kartu su keleive J. O. griuvo ant kairiojo šono, ko pasėkoje A. K. buvo nesunkiai, o J. O. – nežymiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas V.Latušinskij prašo nuosprendį panaikinti ir J. G. išteisinti. Nurodo, kad liudytojas L. A. parodė, jog nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, automobilis motoroleriui kelio neužkirto, transporto priemonės susidūrė dėl mopedo vairuotojo kaltės, nes buvo užsuktas vairas ir nuspaustas priekinis stabdis, dėl ko mopedas nuvirto. Nukentėjusiojo A. K. parodymai nenuoseklūs, skiriasi nuo J. O., P. A. ir nuteistojo parodymų. Teismas tinkamai neįvertino specialisto išvados, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad A. K. nesuvaldė mopedo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. G. padaryta veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad važiuodamas Vokiečių gatve 20-30 km/h greičiu pastebėjo išvažiuojantį iš parkavimosi aikštelės automobilį BMW ir pagalvojo, kad automobilio vairuotojas jį praleis, tačiau likus 2-3 metrams iki automobilio šis pajudėjo, todėl siekdamas išvengti susidūrimo nukentėjusysis pradėjo staigiau stabdyti, ant slidžios kelio dangos nesuvaldė motorolerio ir kartu su keleive krito.
Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminiame tyrime bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 46-47, 56-62).
Nukentėjusioji J. O. davė analogiškus parodymus.
Esant tokioms aplinkybėms abiejų nukentėjusiųjų parodymai, priešingai nei teigiama skunde, yra nuoseklūs ir vienodi, juos papildo liudytojo parodymai ir bylos medžiaga.
Liudytojas P. A. parodė, kad būdamas picerijoje maždaug iš 10 m atstumo matė, kaip kitoje gatvės pusėje sustojo automobilis BMW, išleido keleivę ir pradėjo važiuoti atbulas, o Vokiečių gatve važiavęs motorolerio vairuotojas, būdamas apie 6,5 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, likus apie 3 m iki automobilio, pradėjo staiga stabdyti, pasuko vairą į kairę ir apvirto.
Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 81-86).
Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa bei papildo vieni kitus ir paneigia nuteistojo J. G. parodymus apie tai, kad jam išvažiuojant iš parkavimo vietos motoroleris buvo apie 30 m atstumu.
Iš įvykio schemos matyti, kad kelias yra 7,2 m pločio, o automobilis, važiuodamas atgal ir į dešinę, buvo užėmęs apie pusę nukentėjusiojo eismo juostos, kurios plotis yra 3,6 m (7,2 m/2), ir sudarė kliūtį motorolerio vairuotojui (t. 1, b. l. 12).
Autotechninės teismo ekspertizės akto išvadoje (t.1, b. l. 90-94, 99-104) nurodyta, kad pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo mopedo vairuotojo veiksmai, tačiau ekspertai įvykio aplinkybes vertina tik techniniu požiūriu, tuo tarpu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių yra teismo kompetencija. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (LAT nutartis byloje Nr. 2K-49/2013).
Važiuodamas atbulas nuteistasis privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 106 ir 119 p. reikalavimų: prieš pradėdamas važiuoti įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nuteistasis turėjo pirmaeilę pareigą būti atsargus ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, kadangi važiavo atbulas. Turėdamas objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, kadangi matė atvažiuojantį motorolerį, J. G. nesilaikė KET 106 ir 119 p. reikalavimų, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo J. G. gynėjo advokato Vladislav Latušinskij apeliacinį skundą atmesti.