Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, dalyvaujant ieškovei Z. K., jos atstovui advokato padėjėjui R. B., atsakovams A. U., I. U., jų atstovui L. M., atstovui advokatui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovams A. U., I. U. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir pagal atsakovų A. U., I. U. priešieškinį Z. K., R. K. priešieškinį dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą patvirtinti nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, pirkimo-pardavimo sutartį tarp pirkėjos Z. K. ir pardavėjo A. U.; pripažinti prievolę sumokėti pardavėjui likusią 1158,50 Eur nekilnojamojo turto pirkimo kainą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ir A. U. sudarė žodinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas buvo įsipareigojęs už 1448,10 Eur (5000,00 Lt) parduoti nuosavybės teise turimą gyvenamąjį butą. Žodinio susitarimo metu sumokėjo atsakovui 289,62 Eur (1000,00 Lt). Dėl likusių 1158,48 Eur (4000,00 Lt) šalys buvo sutarusios, kad bus sumokėta tada, kai bus vykstama į notarų biurą. Atsakovas buvo paaiškinęs, kad norint įvykdyti notarinį sutarties įforminimą, jam dar reikia sutvarkyti kai kuriuos dokumentus, leido naudotis nekilnojamuoju turtu, atlikti buto remonto darbus. Turtas tą dieną buvo perduotas ieškovei, nesudarant jokios preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė atliko kapitalinį remontą iki 2008 metų, remonto darbai kainavo 5742,90 Eur (20000,00 Lt). Po visų atliktų darbų atsakovai pareiškė, kad atsisako įforminti pirkimo-pardavimo sutartį ir atsisako parduoti butą. Nurodė, kad minėtame bute gyvena nuo 1986-11-17, šiuo metu su neįgaliu (20 proc. darbingumas) ir kitu sūnumi gyvena jau beveik 30 metų. 1992-03-18 Klaipėdos rajono Judrėnų valstybinio ūkio profsąjungos komiteto sprendimu šis butas paskirtas A. U.. Mano, jog liko apgauta, nes tikėjosi, kad atsakovas parduos minėtą butą, nes kitaip jokiais būdais nebūtų dariusi buto remonto, nes už remonto darbus būtų įsigijusi kitą nekilnojamąjį turtą.

2015-10-05 teisme gautas atsakovų A. U. ir I. U. priešieškinys, 2015-12-31 patikslintas priešieškinys, kuriuo prašoma iškeldinti ieškovę Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir su ja kartu gyvenantį sūnų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su visais tame bute esančiais Z. K. ir R. K. daiktais teismo tvarka iš savavališkai užimto A. U. ir I. U. nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įpareigoti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų atlaisvinti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, esantį A. U. ir I. U. nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neišsikėlus iš A. U. ir I. U. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ir/arba neatlaisvinus kito A. U. ir I. U. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skirti Z. K. ir R. K. po 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, iki faktinio išsikeldinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2015-10-27 gautas ieškovės Z. K. atsiliepimas į priešieškinį, 2016-01-21 gautas atsiliepimas į patikslintą priešieškinį, su kuriais ieškovė nesutiko.

Teismo posėdžio metu ieškovė, ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovai, atsakovų atstovai prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį, patikslintą priešieškinį, juose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, 1992-03-18 Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio profsąjungos komiteto sprendimu paskirtas A. U.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1374, 1992-08-19, Nr. 1-3930, pagrindu. Ieškovė neginčija, kad nėra buto savininkė. Ieškovės užimtas butas atsakovams buvo priskirtas dėl to, kad ieškovei tuo metu buvo statomas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kurį pastačius, ieškovė turėjo į jį išsikelti, tačiau 2015-06-05 ieškovė Z. K. pardavė namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, V. M..

Ieškovė prašo patvirtinti, kad tarp ieškovės ir A. U. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. U. įsipareigojo Z. K. parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Reikalavimą grindžia tuo, kad tarp jos ir A. U. buvo sudaryta žodinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurio metu ji A. U. sumokėjusi 289,62 Eur (1000,00 Lt), likusius 1158,48 Eur (4000,00 Lt) šalys buvo sutarusios, kad sumokės tada, kai bus vykstama į notarų biurą, tačiau A. U. vėliau atsisakė vykti į notarų biurą ir sandoris neįformintas notarine tvarka. Ieškovė teigia, kad liko apgauta, nes atliko buto kapitalinį remontą, kurio remonto darbai kainavo 5742,90 Eur (20000,00 Lt).

Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Įstatymas apibrėžia, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Ieškinyje nurodoma, kad su A. U. 2005 metais rugsėjo mėnesį sudaryta žodinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti butą, o ieškovė sumokėjusi 289,62 Eur (1000,00 Lt), o likusius 1158,48 Eur (4000,00 Lt) šalys buvo sutarusios, kad sumokės tada, kai bus vykstama į notarų biurą. Kadangi atsakovas atsisakė užbaigti turto perleidimo procesą, ginčo turtas liko neįteisintas ieškovės nuosavybės teise. Ieškovės įsitikinimu yra visos įstatyme nurodytos sąlygos šį pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti galiojančiu. Ieškovė neginčija fakto, kad butas priklauso A. U. ir I. U., ir ji nėra buto savininkė. Atsakovas A. U. paaiškino, kad su ieškove buvo kalbėta, kad galimai parduos butą, ieškovė sumokėjusi jam 289,62 Eur (1000,00 Lt), tačiau po 2-3 mėnesių, ieškovei pasakęs, kad buto neparduos. Ieškovei tuo metu buvo statomas gyvenamasis namas, ir jis laukė, kol namas bus pastatytas ir ieškovė išsikels. Ieškovė savo iniciatyva pasidarė buto remontą, nors ir žinojo, kad A. U. buto neparduos. 2015-06-05 ieškovė Z. K. pardavė nuosavybės teise priklausantį namą, esantį Vingio g. 7, Judrėnuose, Klaipėdos rajone, V. M.. Atsakovai A. U. ir I. U. 2013-01-16 kreipėsi į notarų biurą, kad Z. K. persiųstų pareiškimą, kad pastaroji išsikeltų iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Klaipėdos rajono trečiasis notarų biuras 2013-03-25 liudijimu paliudijo, kas A. U. ir I. U. prašymu 2013-01-16 buvo išsiųstas prašymas Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su prašymu išsikelti iš buto, esančio Mokyklos g. 13-3, Judrėnuose, Klaipėdos rajone bei atlaisvinti šio buto priklausinius. 2013-01-22 pareiškimas asmeniškai įteiktas Z. K..

Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiūriu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, privaloma notarinė forma. Notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro tokią sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159 str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 ir 2 d). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad jeigu pagal faktines aplinkybes būtų konstatuota, jog šalys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iš šalių vengia sutartį patvirtinti notarine tvarka, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos šalies teisės galėtų būti ginamos Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies normų pagrindu, o tokia sutartis galėtų būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Lietuvos Respublikos CK 6.309 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.). Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Sprendžiant, ar tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų taikymo sąlygų buvimo, o būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tai yra ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ginčo bute gyvena nuo 1986-11-17. 1992-03-18 Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio profsąjungos komiteto sprendimu šis butas paskirtas A. U.. Atsakovas A. U. kalbėjo apie galimybę parduoti butą, tačiau tik tiek, kad ieškovė pati jam primygtinai siūlė parduoti butą, nors tuo metu jis su šeima neturėjo kur gyventi, ieškovė sumokėjusi jam 289,62 Eur (1000,00 Lt). Po 2–3 mėnesių ieškovei pasakęs, kad buto neparduos. Ieškovė savo iniciatyva susiremontavo butą, vengė iš jo išsikraustyti, buvo įsitikinusi savo teisumu ir nuomone, kad butas priklauso jai, nors daugiau pinigų už butą nemokėjo, preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kurį ieškovė pardavė. Ieškovė gyvena atsakovams priklausančiame bute, moka mokesčius, tačiau į raginimus išsikraustyti ir atlaisvinti butą nereaguoja. 2013-01-16 atsakovai kreipėsi į notarų biurą, kad Z. K. persiųstų pareiškimą, kad pastaroji išsikeltų iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau ir po pareiškimo ji iš buto neišsikraustė. Akivaizdu, kad atsakovai nenorėjo buto parduoti ir to nesiekė, o šio sandorio siekė tik ieškovė, piktybiškai vengdama išsikraustyti iš A. U. ir I. U. priklausančio buto.

Esant nustatytoms aplinkybėms reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 187 str.). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, teismas dėl išvestinių reikalavimų nepasisako.

Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ir jos sūnus teisėtu pagrindu ar turėdami atsakovų leidimą turi teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad atsakovai yra ginčo turto savininkai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalis sietų gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ieškovė savo ieškinyje pripažįsta, kad buto iš atsakovų nenuomoja, ieškovės ieškinyje taip pat yra pažymėta, kad ieškovės su atsakovais nesieja ir panaudos teisiniai santykiai. Atsakovai kreipėsi į notarų biurą, Z. K. buvo gavusi prašymą išsikelti iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau iš jo neišsikraustė.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažįstama, kad Z. K. ir R. K. geruoju neišsikelia iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovų priešieškinys dėl iškeldinimo iš nekilnojamojo turto yra tenkintinas iš dalies, neskiriant baudos už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d., 4.95 str., 4.98 str.).

Iš Z. K. ir R. K. solidariai priteistinos atsakovų 1031,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (31,00 Eur žyminis mokestis, 1000,00 Eur advokato pagalba) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

Z. K. ieškinį atmesti.

Atsakovų A. U. ir I. U. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir su ja kartu gyvenantį sūnų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su visais tame bute esančiais Z. K. ir R. K. daiktais iš A. U. ir I. U. nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Įpareigoti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone ir kitą nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atlaisvinti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš Z. K. ir R. K. 1031,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.