- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1634-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23328-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kirdiejų rūmai“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kirdiejų rūmai“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuostolių priteisimo ir atsakovės iškeldinimo iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kirdiejų rūmai“, prašydama: 1) nutraukti 2004 m. vasario 13 d. negyvenamųjų pastatų, statinių patalpų nuomos sutartį Nr. 1896? 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 52 174,91 Eur dydžio nuostolius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas? 3) iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų su visu jai priklausančiu turtu.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 52 174,91 Eur dydžio sumą atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas atsakovei didele reikalavimo suma, aplinkybe, kad atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, turi tik vieną darbuotoją, nuo 2015 metų nėra pateikusi jokių duomenų apie bendrovės apyvartą, kas rodo, kad atsakovė jokios pelningos veiklos nevykdo. Atsakovė jau beveik metus jokių savo įsipareigojimų nevykdė, o į ieškovės bandymus su ja susisiekti nereaguoja, todėl yra pagrindo manyti, kad atsakovė bus nesąžininga ir bandys išvengti pareigos sumokėti ieškovei teisėtai priklausančią 52 174,91 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžia ribotomis atsakovės finansinėmis galimybėmis įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, konstatavo, kad šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, nes tokių priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti skolininko turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė.
5. Teismas nurodė, kad nors ieškovė, prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, kad atsakovė gali elgtis nesąžiningai teisminio nagrinėjimo metu, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė jau metus laiko nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių pasirašytą taikos sutartį, dėl ko ieškovė patyrusi nuostolių, yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą ir ginti savo teises teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Ieškovės nuostolių sumą sudaro 35 000 Eur patalpų nuomos mokesčio, kurio skola buvo susidariusi nuo 2013 metų, bei 17 174,91 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas nuo 2012 metų. Tuo tarpu Taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo skolas apmokėti, sudaryta tik 2018 m. rugpjūčio 27 d., taigi nurodytą sumą, kurią šioje byloje ieškovė laiko savo patirtais nuostoliais, atsakovė vengė mokėti penkerius metus, o galiausiai sutikusi apmokėti įsiskolinimą bei tokį savo sutikimą įforminusi sutartyje, atsakovė ir toliau elgiasi taip, kad tokios pareigos vykdymo išvengtų. Pažymi, jog atsakovė jau metus nevykdo savo pačios laisva valia prisiimto įsipareigojimo gauti statybą leidžiantį dokumentą per 30 dienų, o 52 174,91 Eur sumos sumokėjimas ieškovei buvo tiesiogiai priklausantis nuo nurodytos atsakovės pareigos įvykdymo, t. y. statybą leidžiančio dokumento gavimo. Tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo atsakovės nesąžiningumą, o aplaidus požiūris į savo imperatyvių pareigų vykdymą ir piktybiškas elgesys leidžia daryti išvadą apie realią grėsmę atsakovei ir toliau imtis veiksmų išvengti pareigos sumokėti ieškovei teisėtai priklausančią 52 174,91 Eur sumą.
6.2. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė turi tik 1 darbuotoją, neteikia duomenų apie bendrovės apyvartą bei neviešina bendrovės vadovo duomenų, taip pat neviešina ir nereklamuoja savo vykdomos veiklos, taigi tikėtina, kad atsakovė jokios aktyvios, pelną generuojančios, veiklos nevykdo, siekdama maksimaliai sumažinti galimybes ieškovei teisiniais būdais išsiieškoti jai teisėtai priklausančias sumas.
6.3. Minėtos aplinkybės, kurios taip pat buvo nurodytos teismui teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kelia realių ir pagrįstų abejonių dėl galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje. Teismas skundžiama nutartimi į tai neatsižvelgė, dėl ko ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti nepagrįstai.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“ atsiliepimu prašo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
7.1. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“ slepia turtą ar bando jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims be kreditorių žinios, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą.
7.2. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, kas sukelia grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodo, kad su tokiu argumentu nesutinka. Šią pirmosios instancijos teismo poziciją palaiko ir atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“. Šiuo atveju, jei teismas priimtų ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu palankų sprendimą, jo įgyvendinimo galimybės būtų tokios pat, kaip ir šiuo metu. Atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“ neturi turto, todėl ir pabloginti savo finansinės būklės objektyviai neturi galimybių.
7.3. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis, teismas galėtų daryti pagrįstas prielaidas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“ siektų ateityje apsunkinti teismo sprendimo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas negali remtis hipotetiniais, tik ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei palankiais, teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kirdiejų rūmai“, prašydama: 1) nutraukti 2004 m. vasario 13 d. negyvenamųjų pastatų, statinių patalpų nuomos sutartį Nr. 1896? 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 52 174,91 Eur dydžio nuostolius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas? 3) iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų su visu jai priklausančiu turtu. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 52 174,91 Eur dydžio sumą atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė, nesutikdama su minėta 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei šios priemonės nebūtų pritaikytos.
12. Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, nurodo, kad atsakovė jau ilgą laiką vengia sumokėti ieškovei jos reikalaujamą priteisti nuostolių sumą, atsakovė turi tik 1 darbuotoją, neteikia duomenų apie bendrovės apyvartą bei neviešina bendrovės vadovo duomenų, taip pat neviešina ir nereklamuoja savo vykdomos veiklos. Pasak ieškovės, šios aplinkybės rodo atsakovės nesąžiningumą, tačiau pirmosios instancijos teismas į jas neatsižvelgė.
13. Kaip jau minėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovė turi tik 1 darbuotoją, neteikia duomenų apie bendrovės apyvartą bei neviešina bendrovės vadovo duomenų, taip pat neviešina ir nereklamuoja savo vykdomos veiklos, dėl ko tikėtina, kad atsakovė jokios aktyvios, pelną generuojančios, veiklos nevykdo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šios aplinkybės yra susijusios su atsakovės turtine padėtimi. Kaip jau minėta, tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys yra susiję išimtinai su atsakovės turtine padėtimi, tačiau niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės nesąžiningumo taip pat nepatvirtina ir ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė jau ilgą laiką nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų ieškovei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą ir ginti savo teises teismine tvarka, tačiau tai niekaip nepagrindžia atsakovės sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Duomenų, patvirtinančių atsakovės UAB „Kirdiejų rūmai“ nesąžiningumą, jos galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
16. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.