Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-09 · Civilinė byla Nr. e2S-3106-656/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
e2S-3106-656/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08596-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Atsakovas
OOO TRANZIT-BALT
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-3106-656/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08596-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) OOO TRANZIT-BALT atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bunasta“ ieškinį atsakovui OOO TRANZIT-BALT dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Bunasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo OOO TRANZIT-BALT 1 946,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas OOO TRANZIT-BALT pateikė teismui prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 2 dalimi, ieškiniui esant teismingam Rusijos Federacijos teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo OOO TRANZIT-BALT prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnis įtvirtina bendrą teritorinio teismingumo taisyklę, jog abiejų susitariančiųjų šalių teismai yra kompetentingi nagrinėti bylą, jeigu jų teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Šios sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais esant raštiškam šalių susitarimui. Teismo vertinimu, Tarptautinė sutartis leidžia susitariančiųjų šalių rezidentams susitarti dėl kitokio civilinės bylos teismingumo, nei nustato ši sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laikydamosi teisės aktų reikalavimų šalys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama - šalys yra laisvos pritaikyti susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia šalių sudarytomis sutartimis: 2017-11-11 krovinių ekspedijavimo, deklaravimo ir garantavimo, atliekant muitinės procedūras, paslaugų suteikimo sutartimi Nr. 2787 (toliau - ir Sutartis I), 2017-11-11 atstovavimo sutartimi Nr. EPU7-1253 dėl operacijų, susijusių su prekių ir transporto priemonių atvykimu į muitinės teritoriją, atlikimo (toliau - ir Sutartis II), 2017-11-11 muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Nr. 58 (toliau - ir sutartis III) forminant atsakovo nurodytų prekių muitinės bendrąjį dokumentą (BAD) bei 2017-11-11 sutartimi Nr. 17-1374 (toliau - ir Sutartis IV). Šalys sutartimi-I 4 dalies 4.3 punktu ir sutartimi-IV §6 dalies 2 punktu, susitarė, kad iš sutarčių kilę ginčai sprendžiami teisme pagal ieškovo buveinės vietą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams.

6. Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pagal kuriuos teisminį procesą tikslinga nutraukti kuo ankščiau tuo atveju, jei byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, siekiant sutaupyti byloje dalyvaujančių šalių ir valstybės laiko ir ekonominius kaštus (CPK 7 straipsnis), nutarė atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu išspręsti tarpine nutartimi, suteikiant atsakovui teisę (pagal susiformavusią teismų praktiką) tokią nutartį apskųsti atskiruoju skundu (CPK 17 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir nutraukti šios civilinės bylos nagrinėjimą, priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Teismas nepagrįstai taikė teisės normas, nustatančias sutartinį teismingumą, ir be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-365-969/2016, kurioje nagrinėjami klausimai nėra tapatūs šioje byloje nagrinėjamam klausimui.

7.2. Teismas neįsigilino į Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, kurios nustato, kad, esant atsakovo pareiškimui, nutraukiamas bylos nagrinėjimas, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės, įsakmiai nustato, kad visi šalių susitarimai prieštaraujantys šiai nuostatai negalioja ir šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos, t. y. esant pareiškimui Lietuvos Respublikos teisėje nustatytas sutartinis teismingumas negalioja.

Atsiliepimas

8. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai taikė teisės normas, nustatančias sutartinį teismingumą, taip pat be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, nes ginčo aplinkybės nėra analogiškos. Kasacinis teismas minėtoje byloje pasisakė dėl šalių susitarimų, įgyvendinančių sutarčių laisvės ir valios dispozityvumo principus, kurie neatsiejamai koreliuoja su 1992-07-20 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

8.2. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio, reglamentuojančio susitariančiųjų šalių teismų jurisdikciją, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Tarptautinė sutartis nenustato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Šios sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais esant raštiškam šalių susitarimui. Taigi, Tarptautinė sutartis leidžia susitariančiųjų šalių rezidentams susitarti dėl kitokio civilinės bylos teismingumo, nei nustato ši sutartis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikydamosi teisės aktų reikalavimų šalys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama - šalys yra laisvos pritaikyti susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-403-611/2019).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl bylos su tarptautiniu elementu nutraukimo, teisėtumas.

11. CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, 780 straipsnyje nustatyta, kad šios dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

12. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas yra Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, o atsakovas yra Rusijos Federacijoje registruota bendrovė. Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusios sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Tarptautinė sutartis). Todėl, vadovaujantis CPK 780 straipsniu, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, turi būti vadovaujamasi minėta Tarptautine sutartimi.

13. Tarptautinės sutarties 21 straipsnio, reglamentuojančio susitariančiųjų šalių teismų jurisdikciją, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Tarptautinė sutartis nenustato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Šios sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais esant raštiškam šalių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.

14. Taigi minėta Tarptautinė sutartis leidžia susitariančiųjų šalių rezidentams susitarti dėl kitokio civilinės bylos teismingumo nei nustato ši sutartis, jeigu tai nesusiję su išimtine teismų kompetencija. Tą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo cituojama kasacinio teismo praktika.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas yra grindžiamas šalių sudarytomis sutartimis: 2017-11-11 krovinių ekspedijavimo, deklaravimo ir garantavimo, atliekant muitinės procedūras, paslaugų suteikimo sutartimi Nr. 2787 (toliau - ir Sutartis I), 2017-11-11 atstovavimo sutartimi Nr. EPU7-1253 dėl operacijų, susijusių su prekių ir transporto priemonių atvykimu į muitinės teritoriją, atlikimo (toliau - ir Sutartis II), 2017-11-11 muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Nr. 58 (toliau - ir sutartis III) forminant atsakovo nurodytų prekių muitinės bendrąjį dokumentą (BAD) bei 2017-11-11 sutartimi Nr. 17-1374 (toliau - ir Sutartis IV).

16. Tarp šalių nėra ginčo, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad šalys, vadovaujantis Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalimi, pasinaudodamos sutarties laisvės principu, susitarė ginčus, kilusius iš Sutarčių, spręsti teisme pagal ieškovo buveinės vietą, t. y. Lietuvos teismuose (Sutarties I 4 dalies 4.3 punktas ir Sutarties IV §6 dalies 2 punktas).

17. Tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad atsakovas pasinaudojo Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti prieštaravimus dėl ieškinio teismingumo iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės (iki paduodant atsiliepimą į ieškinį), remiantis į Rusijos Federacijos teismus nukreipiančiu jurisdikciniu susitarimu. Tokio atsakovo prieštaravimo pareiškimas, remiantis Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas teismui nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada neprieštarauja ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą cituojamai kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-403-611/2019).

18. Įvertinus aptartas aplinkybes, šalių argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl bylos nutraukimo, netinkamai taikė Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – civilinė byla nutrauktina kaip neteisminga Lietuvos teismams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“ ieškinį atsakovui OOO TRANZIT-BALT dėl skolos priteisimo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas