Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AS TV Play Baltic atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1024-881/2018, kuria teismas netenkino atsakovės AS TV Play Baltic prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir asociacija LATGA kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovę, Estijos Respublikos bendrovę AS TV Play Baltic, nutraukti televizijos programų retransliavimą tol, kol atsakovė su ieškove asociacija LATGA sudarys neišimtines licencines sutartis dėl autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimo, o su ieškove Lietuvos gretutinių teisių asociacija – sutartį dėl gretutinių teisių objektų panaudojimo, priteisti iš atsakovės ieškovei Lietuvos gretutinių teisių asociacijai 385 303,74 Eur žalos atlyginimo ir 10 684,84 Eur palūkanų už pradelstą piniginę prievolę, o asociacijai LATGA – 539 360,40 Eur žalos atlyginimo ir 14 956,96 Eur palūkanų už pradelstą piniginę prievolę, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės nurodė, kad atsakovė yra didžiausia skaitmeninės palydovinės televizijos operatorė Baltijos regione, kuri, teikdama skaitmeninės palydovinės televizijos paslaugas vartotojams, ne tik transliuoja savo televizijos programas (kanalus), tačiau taip pat retransliuoja kitų transliuojančiųjų organizacijų parengtas televizijos programas. Tačiau atsakovė, kaip Lietuvos Respublikoje retransliacijos veiklą vykdantis subjektas, nei su autorių ir/ar gretutinių teisių turėtojais, nei su šių teisių kolektyvinio administravimo organizacijomis nėra sudariusi sutarčių dėl autorių teisių ir/ar gretutinių teisių objektų naudojimo bei nepagrįstai ignoruoja teisės aktuose įtvirtintą prievolę mokėti atlyginimą už minėtų objektų retransliavimą. Ieškovių vertinimu, nagrinėjama byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, kadangi kilusio ginčo faktinės aplinkybės atitinka Reglamento Briuselis I 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos specialios jurisdikcijos taisyklės taikymo sąlygas. Reglamento Briuselis I 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui byla kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nei yra jo buveinė, gali būti iškelta dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto. Tokiu atveju byla gali būti iškelta valstybės, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudenciją Reglamento Briuselis I 5 straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia arba žalos atsiradimo vietą, arba įvykio, dėl kurio atsirado žala, vietą. Tokiu atveju atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme. Nagrinėjamu atveju žalą sukeliantis įvykis yra atsakovės atliekamas neteisėtas kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimas. Šis neteisėtas atsakovės veiksmas yra atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovė paslaugas, kurių metu yra neteisėtai naudojami autorių teisių ir gretutinių teisių objektai, Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos vartotojams teikia kaip oficialiai Lietuvoje registruotas retransliavimo paslaugų subjektas. Atsakovės veiksmais yra pažeidžiamos būtent Lietuvos Respublikoje saugomos autorių ir gretutinės teisės, todėl autoriai ir gretutinių teisių subjektai reikalauja savo teisių apsaugos būtent Lietuvoje.Atsakovė AS TV Play Baltic atsiliepimu į ieškinį prašė pripažinti, kad nagrinėjama civilinė byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir tuo pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad atsakovės veiksmai teisiniu požiūriu nėra traktuojami kaip padaryti Lietuvos Respublikoje. Kanalai, kurie yra Viasat platformoje, yra transliuojami per palydovą pačių transliuojančių organizacijų. Todėl, remiantis 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (toliau – ir Direktyva), šiam transliavimui yra taikoma vieninga „išsiuntimo valstybės taisyklė“, pagal kurią yra laikoma, kad transliavimas vyksta tik toje valstybėje, kur signalas yra įvedamas į palydovą, bet ne ten kur signalas yra priimamas. Visų televizijų, esančių Viasat pakete, signalai į palydovą yra įvedami ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi teisine prasme transliacijos nevyksta Lietuvoje, nėra tenkinama Briuselis I Reglamento 7 straipsnio 2 punkto sąlyga, pagal kurią įvykis, kuris sukėlė žalą, įvyko Lietuvoje.