- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- e2-176-400/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03523-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- V. S., R. Š.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl testamento nuginčijimo pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., tretieji asmenys V. S., R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio apylinkės teisme priimtas ieškovės E. Ž. (toliau- ir ieškovė) ieškinys atsakovui A. Ž. (toliau- ir atsakovė), kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) oficialų testamentą, patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Marijos Laimos Kamarauskaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės motina M. Ž. sudarė testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą apsisprendė palikti sūnui A. Ž. (atsakovas). Ieškovės manymu, jos motinos protinė sveikata buvo tokios būklės, jog ji negalėjo suprasti sandorio pasirašymo esmės ir pasekmių, ją buvo nesudėtinga suklaidinti, pateikti pasirašyti dokumentus, kurių esmę ir pasekmes ji suprato kitaip nei yra iš tiesų. Atsakovas, pasinaudodamas testatorės silpnu suvokimu, net nedėdamas didelių pastangų suklaidinti, išaiškino ir išdėstė jai tokias aplinkybes ir pasekmes, jog testatorė (duomenys neskelbtini) patvirtino naują testamentą, kuris sudarytas atsakovo vieno naudai. Testatorė M. Ž., pasirašydama oficialųjį testamentą (duomenys neskelbtini), negalėjo išreikšti savo valios sąmoningai, teisingai suvokiant sandorio pasekmes, buvo suklaidinta ir įtakota atsakovo pasakojimais dėl grėsmės turtui (testatė 2012 metų testamente buvo apsisprendusi visą savo turtą palikti lygiomis dalimis atsakovui ir vaikaičiui A. Ž., kuris buvo prasiskolinęs ir piktnaudžiavo alkoholiu). Ieškovės atstovo teigimu, oficialus testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. Ž. buvo adekvačios psichinės būklės beveik iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) (sveiko proto, nors ir turėjo atminties sutrikimo epizodų, tačiau sugebėjo suvokti aplinką, daromus veiksmus, atpažinti tiek artimus, tiek mažai pažįstamus asmenis, rūpintis savo ir kitų interesais ir t. t.). Nei jam, nei kitiems M. Ž. pažinojusiems žmonėms nekilo net menkiausių abejonių, kad testatorė psichine prasme yra visiškai sveika ar bent pakankamai sveika tam, kad suprastų, kam po mirties palieka namus, kuriuose gyvena, ir kad tai pilnai atitinka jos ir suinteresuotų asmenų (ieškovo ir kitų giminių) santykius. Nė viename medicininiame dokumente, kuriuos pateikė ieškovas, nėra nurodyta, kad M. Ž. nesiorientavo laike ar erdvėje, neatpažindavo žmonių, veikė prieš savo interesus, buvo nenormaliai patikli ar kitaip elgėsi neadekvačiai. Vien nustatyta demencijos diagnozė neparodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes nustatomos ir esant lengviausiam prislėgtos nuotaikos ar atminties sutrikimo laipsniui, neturinčiam jokios įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. M. Ž. buvo garbaus amžiaus, todėl natūralu, kad gydytojai jai nustatydavo ir tam tikrus psichinius sutrikimus, savaime neturinčius jokios įrodomosios reikšmės šiai byla. Atsakovas visą savo gyvenimą padėjo motinai ūkio darbuose, prižiūrėjo jos sodybą, rūpinosi ir slaugė motiną iki kol jį ištiko (duomenys neskelbtini), o motina jam atsidėkodama už pagalbą, paliko savo namus, kad jis juos prižiūrėtų ir padėtų ieškovei, kuri viena pati nepajėgi pasirūpinti sodybos priežiūra.. Taigi testatorė negalėjo suklysti, o atsakovas negalėjo jos suklaidinti. Ieškovė nepateikė (ir negalėjo pateikti dėl jų nebuvimo) jokių įrodymų dėl atsakovo bandymų suklaidinti testatorę.
4. Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad mamą M. Ž. dažniau pradėjo lankyti nuo 2018 metų. <...> Jos psichinė sveikata dar 2018 metais buvo sutrikusi, ji pamačiusi iš kart manęs neatpažindavo, reikėdavo paaiškinti kas aš esu. Nežinodavo nei kokia savaitės diena, nei kokie metai. Bendraujant pasakojo ir prisimindavo tik savo jaunystės laikus <...>.
5. Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad motinos M. Ž. psichinė sveikata nuolat silpo. <...> Apie 2021 metus mama jos jau neatpažindavo. Nebeprisiminė kur ji gyvena. Paklausus kiek jai metų, atsakydavo kad nežinau. Nežinojo kiek turi vaikų. Produktyvaus pokalbio jau nebebuvo galima palaikyti. Nežinojo koks metų laikas. Negalėjo atsakyti ar šiandien valgė, ką valgė <...>.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl faktinių aplinkybių
6. Byloje nustatyta, kad testatorė M. Ž. gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirė būdama našle. Jos sutuoktinis A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Turėjo keturis vaikus V. S., E. Ž. (ieškovė), A. Ž. (atsakovas) ir R. Š..
7. Mirusioji M. Ž. (duomenys neskelbtini) testamentu, kurį patvirtino Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Marijos Laimos Kamarauskaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), testatorė visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų savo mirties dienai paliko savo sūnui atsakovui A. Ž..
8. Po palikėjos M. Ž. mirties, jos palikimą, pateikdamas pareiškimą Panevėžio rajono 2 – tojo notaro biuro notarei A. Č., priėmė atsakovas A. Ž.. Bylos duomenimis paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Ieškovai yra mirusio S. S. vaikai, pirmos eilės įstatyminiai įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), todėl konstatuotina, kad ieškovai yra pretendentai į palikimą pagal įstatymą CK 5.50 straipsnio prasme.
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl testatorės M. Ž. testamento pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto testatoriui nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), dėl suklydimo (1.90 straipsnis). Duomenų, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis).
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu
11. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
13. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, be kita ko, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
14. Nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai, ginčijant testamentą, ieškinio pagrindu nurodoma, jog galbūt mirusysis buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę kartu su kitais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė mirusiajai buvo atlikta. (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvadoje nurodyta, kad M. Ž. testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)) sirgo nepatikslinta demencija, dėl psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. Ž. psichikos būklė (duomenys neskelbtini) turėjo reikšmingą neigiamą įtaką aplinkybių ir testamento sudarymo pasekmių suvokimui, jos sąmoningam ir savarankiškam apsisprendimui sudaryti (duomenys neskelbtini) testamentą. Taigi eksperto išvada yra kategoriška.
15. Teismo vertinimu, teismo psichiatrinės ekspertizės išvados yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Ekspertizės išvados yra motyvuotos ir paremtos medicininės dokumentacijos duomenimis. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadose yra aiškiai nurodyta, kad yra pakankamai duomenų apie mirusios psichikos sutrikimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad testatorės gydytojai anamnezės duomenis surinko iš dukters pasakojimų (dar 2017 metais pati M. Ž. anamnezės pilnaverčių duomenų negalėjo suteikti) ir/ar kai kuriems liudytojams M. Ž. atrodė adekvati, negali eliminuoti tikimybės, jog M. Ž. turėjo psichikos sutrikimų, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti testamento sudarymo metu. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai negali paneigti ekspertizės išvadų, kadangi žmogaus realios psichinės būklės įvertinimas priklauso nuo pašnekovo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės pokalbio metu, pokalbio trukmės ir temos bei kiek laiko pašnekovai pažįstami. Dėl to liudytojų parodymai neatspindi tikrosios testatorės psichinės būklės.
16. Byloje apklausta liudytoja S. Ž. parodė, kad M. Ž. turėjo blogą atmintį, paklausus neatsiminė ar šiandien valgė, ką valgė, kalbant nukrypdavo į prisiminimus iš jos jaunystės laikų. Šias aplinkybes patvirtino ir testatorės dukros tretieji asmenys V. S. ir R. Š., kad mamos atmintis silpo, ji nesugebėdavo palaikyti pokalbio, atvykus aplankyti mamą jų neatpažindavo, blogai orientavosi laike, negalėjo pasakyti kiek jai metų, kiek turi vaikų. Dėl teismo įsitikinimu, priešingai nei nurodoma atsiliepime į ieškinį, eksperto padaryta kategoriška išvada dėl testatorės negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę gali pagrįsti testatorės psichinę būseną testamento sudarymo metu.
17. Teismas pažymi, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Nagrinėjamu atveju ekspertas atsakė į visus teismo užduotus klausimus, tyrimui pakako duomenų duoti tokią išvadą, todėl ekspertas pateikė kategorišką, o ne prielaidomis paremtą išvadą.
18. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš pateiktų medicininių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini) (Lig. ist. Nr. (duomenys neskelbtini)), diagnozė: (duomenys neskelbtini), sunki eiga. „Atvyko sunkioje būklėje dėl karščiavimo, vėmimo, galvos skausmų, ryškiai intoksikuota, ryškūs neurologiniai simptomai. Atlikta galvos smegenų rentgenograma: pirminio pūlingo židinio rasti nepavyko. Taikyto gydymo pasėkoje būklė pagerėjo. Išrašant - išnyko meninginiai reiškiniai, silpnumas, greitas nuovargis. Rekomenduota dispanserizuoti neurologo“. Vėlesniuose 1986 metų ambulatorinių apsilankymų įrašuose nurodoma, kad „vargina bendras silpnumas, galūnių drebulys, galvos skausmai, ūžimas kairėj galvos pusėj ir ausyje, tirpsta kairė kūno pusė“. Minėti nusiskundimai išliko ir aprašomi iki 1987 metų. Vėlesniuose ambulatorinių apsilankymų įrašuose nurodoma, kad „skauda dešinio klubo sąnarys, diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Skirtas ambulatorinis gydymas“. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojas Š. T. rašo siuntimą konsultuoti psichiatrui dėl specialiųjų poreikių nustatymo. (duomenys neskelbtini) psichologės I. K. konsultacija: „Atvyko specialiųjų poreikių vertinimui, lydima dukros. Prasmingas kontaktas su paciente apsunkintas. Vengia, pyksta, kai nesupranta ar nežino kaip atsakyti į užduotą klausimą. Protinė būklė įvertinta MMSE testu. Surinkta 15 balų, vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas. Savyje orientuota dalinai - nepasako tikslios gimimo datos, amžiaus. Vietoje orientuota su paklaida, laike orientacija sutrikusi. Atminties ir dėmesio procesas - sutrikę. Emocijos labilokos. Streso įveikimo, konflikto sprendimo įgūdžiai sutrikę. Socialinių sprendimų priimti nesugeba“. (duomenys neskelbtini) gydytojos psichiatrės G. M. konsultacija: „Anamnestinių duomenų nesuteikia. Iš turimos medicininės dokumentacijos žinoma, kad praeityje persirgusi (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu sunkiai vaikšto, nesugeba pasirūpinti savimi, apsitarnauti, nesugeba savarankiškai nusiprausti, reikia pagalbos naudojantis tualetu. Keli metai pablogėjus atmintis. Tapo pikta, dirgli, blogai miega naktimis. Pas psichiatrą atvyko pirmą kartą. Psichikos būklė: nors pacientė ir buvo tvarkingos išvaizdos, sąmoninga, tačiau dalinai orientuota savyje, vietoje - nepilnai, laike - dalinai, pasako tik metus, metų laiką. Pokalbio metu pikta, pretenzinga. Užduotis atlieka nenoriai, reikia ilgai įkalbinėti. Mąstymas lėtas, klampus, žemo produktyvumo. Sutrikusi atmintis ir dėmesio procesai. Emocijos kintančios, lengvai įtakojamos išorinių aplinkybių. Epizodais stebimos disforinės reakcijos. Nuotaika kintanti, fonas pažemintas. Pastoviai neadekvačiai juokauja. Energetinis potencialas kritęs, greita astenizacija. Asmenybės egocentrizmo požymiai. Interesai riboti. Psichozės reiškinių nėra. Suicidines mintis, ketinimus neigia. Kritika būklės atžvilgiu formali. MMSE - 15 balų. Blessedo demencijos skalė - 14,5 balų. Diagnozė: (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) pakartotina psichiatro J. U. konsultacija: „Pacientė likusi vieniša ir gyvena prižiūrima artimųjų. Atlydėta dukters R. Š., kuri dalyvavo pacientės konsultacijoje. Pasak dukters, jau eilę metų prastėja mamos atmintis, o per paskutinius metus laiko, atminties prastėjimas dar labiau progresuoja. Dar 2017 m. lapkričio mėn. konsultuota psichiatro, diagnozuota: (duomenys neskelbtini). MMSE - 15 balų. Blessedo demencijos skalėje - 14,5 balų. Nuo tada, pasak dukters, nustatyta specialiųjų poreikių 2 lygis. Pacientė dažnai nerami, bruzdi, ypač naktimis, neatsimena nesenai buvusių įvykių, kartais nusikalba, painioja ją dažniau lankančių žmonių vardus. Pacientė išgyvena tik prižiūrima artimųjų, nes be reguliarios priežiūros, pacientė nesugeba adekvačiai pasirūpinti asmens higiena, buitimi, maitinimusi, vaistų pavartojimu, yra vis labiau prarandanti turėtus interesus, tampanti vis labiau socialiai dezadaptuota, priklausoma nuo kitų asmenų valios. Psichikos būklė: dezorientuota laike, prastai orientuojasi vietoje, kiek geriau - savyje. Dėl kognityvinių funkcijų deficito kontaktas apsunkintas, mąstymas menko produktyvumo, frigidiškas, stereotipiškas. Užduočių vykdymas sulėtintas, apsunkintas. Dėmesys silpnas, stebima greita astenizacija. Nuo svyruojanti, afektas ne visiškai adekvatus nuotaikai. Atmintis sutrikusi. Pilnaverčių anamnezės duomenų nesuteikia. Trumpalaikė ir fiksacinė atmintis nusilpusi. Nesugeba atgaminti naujai gautos informacijos. Asmenybė egocentriška, frigidiška, prarandanti turėtus įgūdžius ir interesus. Suvokimo sutrikimų apžiūros metu neišpasakojo. Delyro simptomatikos nestebima. Savo būklei nekritiška. Prognozė nepalanki. Stebimas negrįžtamo pobūdžio progresavęs asmenybės defektas ir išryškėjęs atminties sutrikimas ribojantis galimybę orientuotis ir savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą. MMSE - 12 balų (vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas). Blessedo demencijos skalėje - 22 balai (vidutinis pablogėjimas). Klinikoje - progresuojantis vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas su dar labiau ryškėjančiu negrįžtamu didžiosios dalies įgūdžių išnykimu. Diagnozė: Nepatikslinta demencija“.
19. Įvertinus pateiktus duomenis - testatorės M. Ž. medicininę dokumentaciją: (duomenys neskelbtini) metais fiksuojamas persirgtas (duomenys neskelbtini), sunki eiga. 2017 metais šeimos gydytojui Š. T. kyla abejonių dėl tiriamosios sugebėjimo savimi pasirūpinti, todėl siunčiama psichologo ir psichiatro konsultacijai dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Apžiūros metu nustatoma, kad tiriamoji nebesugeba pasirūpinti savimi, apsitarnauti, keli metai blogėja atmintis, tapo pikta, dirgli, nemiega naktimis, interesai riboti, emocijos kintančios, lengvai įtakojamos išorinių aplinkybių, protinės būklės trumpas tyrimas - 15 balų, Blessedo demencijos skalėje - 14,5 balų. Diagnozuojama: (duomenys neskelbtini). Nustatomas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Baigiantis specialiųjų poreikių terminui, 2019 metais tiriamoji pakartotinai konsultuojama psichiatro, kuris nurodo, kad „per paskutinius metus atminties prastėjimas dar labiau progresuoja, neprisimena nesenai buvusių įvykių, kartais nusikalba, painioja žmonių vardus, išgyvena tik prižiūrima artimųjų“. Asmenybė egocentriška, frigidiška, prarandanti turėtus įgūdžius ir interesus. Stebimas negrįžtamo pobūdžio progresavęs asmenybės defektas ir išryškėjęs atminties sutrikimas ribojantis galimybę orientuotis ir savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą. Protinės būklės trumpas tyrimas rodo, kad progresuoja pažinimo sutrikimas iki 12 balų, Blessedo demencijos skalėje iki 22 balų. Rekomenduota pratęsti specialiuosius poreikius. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Apibendrinus pateiktų duomenų visumą nustatoma, kad testatorės M. Ž. psichikos būklei testamento sudarymo metu, 2021-10-14, neabejotinai turėjo įtakos progresavusi (duomenys neskelbtini). Visą tai patvirtina nuoseklūs gydymo įstaigų įrašai su psichikos sutrikimų pasireiškimo požymiais. Vertinus pateiktų duomenų visumą, konstatuojama, kad testamento sudarymo metu. (duomenys neskelbtini), M. Ž. sirgo: (duomenys neskelbtini) ir pagal savo psichikos sveikatos būklę negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
20. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų tyrimų rezultatų, M. Ž. sveikatos būklė (protinė) vis labiau blogėjo. Jau 2017 metais atlikus tyrimus, gydytoja psichiatrė diagnozavo M. Ž. (duomenys neskelbtini) ir nukreipė dėl specialiųjų poreikių nustatymo. 2014 metais po sveikatos būklė tiek pablogėjo, jog buvo nustatytas vyraujantis neproduktyvus mąstymas, amnezinė dezorientacija laike, vietoje, vykdomųjų funkcijų, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimai, nesugeba atgaminti naujai suteiktos informacijos bei visiška socialinė dezadaptacija. Gydytojas ekspertas savo išvadoje paaiškino M. Ž. ligos pasekmes, taip pat nurodė, jog nėra galimybės atsistatyti, nes ši liga yra lėtai, laipsniškai progresuojanti galvos smegenų disfunkcija. Todėl M. Ž. pasirašant ginčijamą (duomenys neskelbtini) testamentą, jos sveikatos būklė negalėjo pagerėti. Dėl to teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad įvertinus su kitais byloje surinktais įrodymais (vertinant liudytojų atsakovo žmonos R. Š. ir dukters J. G. parodymus, tai kad M. Ž. testamento sudarymo metu nebuvo ištirta dėl psichinės sveikatos būklė) yra pagrindas konstatuoti, kad sandorio sudarymo metu testatorė M. Ž. buvo orientuota ir sąmoninga, todėl suprato savo veiksmų esmę ir išreiškė valią sudaryti šį sandorį, kadangi atsakovo argumentai prieštarauja medicinos dokumentams ir eksperto išvadoms.
21. Iš atsakovo argumentų matyti, kad ieškinio reikalavimas pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atmestas remiantis iš esmės vien tuo, kad tvirtinančiai testamentą notarei nekilo abejonių dėl tikrosios mirusios valios išraiškos ir psichinės būklės ir mirusiosios šeimos gydytojai neišreiškus abejonių dėl mirusios sveikatos būklės. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovas byloje yra pakankamai kitų reikšmingų duomenų, kurie visgi sudaro pagrindą išvadai, kad testamento surašymo metu M. Ž. būsena neleido tinkamai suprasti savo veiksmų ir (ar) jų valdyti. Kaip jau minėta, byloje esantys medicininiai duomenys ir kategoriška eksperto išvada patvirtina mirusios psichines ligas, kurios negrįžtamai progresavo, dėl kurių ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taigi, visos aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Marijos Laimos Kamarauskaitės, (duomenys neskelbtini) patvirtintame testamente objektyviai negalėjo būti išreikšta tikroji testatorės M. Ž. valia, todėl šis testamentas pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).
22. Dėl kitų ieškovės ir atsakovo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje patenkinta 100 procentai ieškovės reikalavimų. Ieškovei buvo teikiama valstybės antrinė teisinė pagalba 100 procentų valstybei garantuojant ir apmokant jos išlaidų, todėl ji nuo savo patirtų bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Ieškovei teikiant antrinę teisinė pagalbą valstybė patyrė 1 319,97 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 1 319,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsižvelgus į bylos procesinę baigtį, bylą pralaimėjusiai šaliai – atsakovui bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.
26. Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento oficialų testamentą (duomenys neskelbtini), patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Marijos Laimos Kamarauskaitės notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 319,97 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630), ir 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662), mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.