- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-210-926/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta arešto 40 (keturiasdešimčiai) parų bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 23 d.;
konfiskuotas automobilis „F. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 17 d. apie 20.48 val. ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „F. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam policijos pareigūnai nustatė neblaivumo požymius.
2. Be to, A. G. nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu jį pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jį pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, 2022 m. kovo 17 d. apie 20.48 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo), tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Romanas Mackevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendį: A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir A. G. paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, bausmes pilnai sudedant, ir galutinę bausmę A. G. paskirti 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 eurų) baudą. Panaikinti A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies13 punktas).
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, taip pat neatlikęs pagal 2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirtos 38 MGL (1 900 eurų) baudos. Tačiau pirmosios instancijos teismas paskirtų bausmių nesubendrino.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, visiškai nevertino nuteistojo asmenybės ir kitų bylos aplinkybių, vadovavosi tik tuo, kad A. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, padeda žmonai išlaikyti mažametį vaiką ir paauglį žmonos sūnų, kuriam nustatytas sveikatos sutrikimas, nors byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. G. žmonos sūnui buvo nustatytas sveikatos sutrikimas, o dėmesio ir elgesio sutrikimas nėra sveikatos sutrikdymas. Be to, A. G. į (duomenys neskelbtini) įsidarbino tik 6 dienos iki nuosprendžio paskelbimo. Teismas neįvertino to, kad A. G. yra ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Anksčiau jam buvo skiriamos laisvės atėmimo ir švelnesnės bausmės, tačiau jos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti neteisėtas veikas, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį ir jo vertybes. Teisminio nagrinėjimo metu A. G. kaltu neprisipažino ir nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teismas neįvertino to, kad A. G. jau trečiąjį kartą buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir neatlikęs pagal 2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirtos baudos. Šios aplinkybės rodo, kad A. G. piktybiškai daro nusikaltimus. Jo padarytas nusikaltimas pasižymi pavojingumu, akivaizdžia nepagarba ankstesniems teismo sprendimams bei cinišku požiūriu į Kelių eismo taisyklių laikymosi privalomumą, kelia pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai. Taip pat parodo nuteistojo elgesio tendencingumą ir recidyvą bei nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
3.3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. G. kaltė ir padarytų nusikaltimų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo
6. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistas, tačiau prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę nepagrįstai pripažino dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo. Šis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
7. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka apibrėžta BK 27 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017)
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. anksčiau ne kartą teistas. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu jis nuteistas už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą. Jau šį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš probuojamųjų asmenų registro išbrauktas 2019 m. gegužės 23 d. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Neišnykus teistumui, A. G. 2020 m. gruodžio 18 d. padarė naują tyčinį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, dėl kurio padarymo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu. Be to, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas už dar vieno tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdyto 2021 m. lapkričio 16 d., padarymą. Taigi akivaizdu, kad jau iki nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo A. G. buvo laikomas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. G. abi nusikalstamas veikas, tiek nusikaltimą, tiek baudžiamąjį nusižengimą, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl BK 64 straipsnio taikymo
9. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
10. Byloje nustatyta, kad A. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 38 MGL dydžio bauda, kurios skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo sumokėjęs. Be to, jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 10 mėnesių. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2022 m. kovo 17 d., t. y, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, nesumokėjęs 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos baudos. Tad minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, turėjo būti bendrinamos su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu bausmės vykdymo atidėjimo terminas pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį jau buvo pasibaigęs ir A. G. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, tačiau tai nėra pagrindas netaikyti BK 64 straipsnio nuostatų. Iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-719/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nebendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais 10 punkte nurodytais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
12. Visgi šioje byloje susiklostė situacija, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. G. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendis), kuriuo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatomis, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl nežiūrint to, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. padarė nesumokėjęs 2021 m. gruodžio 9 d. nusprendžiu paskirtos baudos, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama.
13. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, A. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta 40 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Nors prokuroro apeliaciniame skunde prašoma bausmes visiškai sudėti, tačiau jokių šio prašymo argumentų nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti taikant ir dalinį bausmių sudėjimą.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
15. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
16. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
17. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. buvo teistas, nusikalstamos veikos buvo padarytos neišnykus teistumui, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir tai sudaro pagrindą nuteistąjį vertinti kaip linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų asmenį. Vis tik šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Aplinkybės, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje jau ne kartą buvo teistas, taip pat aplinkybės, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo įvertintos nuteistajam paskiriant griežčiausią bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės trukmę. Be to, ankstesni teistumai, taip pat ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nelaikytini aplinkybėmis, savaime paneigiančiomis BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.).
18. Nuteistajam anksčiau buvo skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Jis buvo paleistas lygtinai ir per probacijos vykdymo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, nėra duomenų, kad būtų pažeidinėjęs probacijos sąlygas. Naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, jis įvykdė jau po to, kai buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro. Naujas nusikalstamas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas jis padarė per gana trumpą laikotarpį, kas leidžia manyti, kad jų padarymui įtakos galėjo turėti ir nuteistojo turima priklausomybė nuo alkoholio vartojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, patvirtinantys, kad A. G. gydosi dėl alkoholio vartojimo (3 t., b. l. 52), taip pat dirba (3 t., b. l. 3, 46-47), nuomojasi būstą (3 t., b. l. 48-50). Nuteistasis turi vieną mažametį vaiką, taip pat augina ir sugyventinės nepilnametį vaiką, nurodo, kad šeima yra nuo jo finansiškai priklausoma, be to, jis turi sumokėti ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą baudą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas jį sužlugdytų, didėtų turimos skolos. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad A. G. siekia pakeisti gyvenimo būdą, gyventi dorai ir daugiau nenusikalsti. Aplinkybės, kad A. G. anksčiau teistas, kad nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, negali užkirsti kelio nuteistajam pasitaisyti, o nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien nuteistojo įkalinimu. Be to, kaip ir anksčiau minėta, nuteistojo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir duomenų, kad probacijos laikotarpiu asmuo būtų nesilaikęs probacijos sąlygų, nėra. Be to, ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskyrus arešto bausmę ir atidėjus jos vykdymą, piktybiškų, sistemingų probacijos sąlygų pažeidimų (išskyrus aptariamas nusikalstamas veikas, kurių padarymui įtakos turėjo turima priklausomybė) nenustatyta, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas jam nebuvo panaikintas ir galiausiai A. G. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad A. G., būdamas prižiūrimas probacijos pareigūnų, sugeba laikytis teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. G. atžvilgiu bus pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo.
19. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kuri yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
Motyvuojamoji dalis
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą griežčiausios rūšies bausmę, nustatęs griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę ir atidėjęs bausmės vykdymą minimaliam terminui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, teisingai įvertino tiek su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu visuomenėje bei požiūriu į padarytą nusikaltimą, pastangomis keisti savo elgesį susijusias aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) nuteistajam taikė tinkamai. Nuteistojo A. G. elgesys praeityje iš tikrųjų nebuvo tinkamas, teistumų faktas, naujų nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, kaip ir svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo minimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – 1 metams, bei, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskyrė įpareigojimus dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat ir baudžiamojo poveikio priemones – transporto priemonės konfiskavimą bei uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, šiuo atveju nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) ir pagrįstai atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. G. atžvilgiu taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. G., kurias sudaro 113,33 Eur (3 t., b. l. 42-44). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.
23. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas tik iš dalies. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti A. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta 40 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti A. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. G. netenkinti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.