Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1966-781/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-26Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2A-1966-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00271-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybei
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1966-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00271-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 99.3; 121.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. IĮ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. IĮ ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybei dėl nuomos sutarties pripažinimo neterminuota, o taip pat atsakovo Trakų rajono savivaldybės mero priešieškinį ieškovei A. I. IĮ dėl įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė I. IĮ (toliau - Ieškovė), kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės Tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S1-310 „Dėl turto nuomos sutarties su A. I. IĮ“ ir pripažinti 2006 m. sausio 4 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. T1-2 dėl pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 238, 28 kv. m. su Ieškove esant neterminuota, priteisti iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės (toliau - Atsakovas) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pareikštu patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš Ieškovės 3 750 Lt sumą už naudojimąsi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 15 d., 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skirti Ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2012 m. spalio 22 d. Trakų rajono apylinkės teisme buvo gautas Ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė prašė civilinę bylą dalyje dėl Ieškovės reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo neterminuota, nutraukti, ir priteisti iš Atsakovo 9 300 Lt bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu priėmė Ieškovės atsisakymą nuo ieškinio Atsakovui dėl nuomos sutarties pripažinimo neterminuota ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; grąžino Ieškovei valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalį – 225, 00 Lt; patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš Ieškovės 3 750, 00 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 3 750, 00 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 11 700 Lt. Pažymėjo, kad Ieškovė, atsisakydama ieškinio, nurodė, kad ieškinio atsisako dėl to, jog išnyko teisminio ginčo dalykas 2012 m. spalio 15 d. perdavus Atsakovui nuomojamą pastatą, dėl kurio ir kilo ginčas. Dėl to vertinti, kad Atsakovas būtų ieškinyje pareikštus reikalavimus pripažinęs, gera valia juos įvykdęs nėra pagrindo ir tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas nesutikdamas su Ieškovės reikalavimais šioje byloje yra pareiškęs priešieškinį ir patikslintą priešieškinį. Nors civilinė byla ir nesibaigė palankiu Atsakovui galutiniu teismo sprendimu, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidų Ieškovei, nes jos buvo patirtos tik dėl Ieškovės iniciatyva iškeltos civilinės bylos. Nors Ieškovė ir nurodė, kad siekė ginčą ne kartą išspręsti taikiai, ne teismo keliu, tačiau tai nesuponuoja Atsakovui pareigos atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas nurodė, kad pagrindo tenkinti Ieškovės prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo iš Atsakovo nėra. Kadangi Atsakovė patikslintą priešieškinį dėl 3 750, 00 Lt pripažino, pirmosios instancijos teismas surašė sutrumpintus motyvus nurodęs, kad Ieškovo patikslintame priešieškinyje nurodytos aplinkybės, Atsakovės ir jos atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai bei kiti byloje esantys įrodymai – 2012 m. spalio 15 d. nuomojamo pastato Karaimų g. 41, Trakai, perdavimo aktas, 2012 m. rugsėjo 20 d. raštas Trakų rajono merui dėl galimybės baigti teisminį ginčą taikiai, atsiliepimas į patikslintą priešieškinį, kt. bylos duomenys patvirtina, jog Ieškovė yra įsiskolinusi Atsakovui 3 750, 00 Lt, šios sumos neginčija ir ją pripažįsta, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 3 750, 00 Lt įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas taip pat tenkino Atsakovo reikalavimą priteisti iš Ieškovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 750, 00 Lt) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Kitoje dalyje patikslintas priešieškinis buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu Ieškovė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas Ieškovės reikalavimas priteisti 11 700 Lt teisinės pagalbos išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė Ieškovės bylinėjimosi išlaidos ir nevertino Ieškovės procesinio elgesio tinkamumo, taip pat nevertino ir Atsakovės pozicijos, dėl kurios ji buvo priversta kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Trakų rajono savivaldybė atsiuntė Ieškovei 2012 m. sausio 2 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 1507, kuria reikalaujama sumokėti nuomos mokestį už 2012 m. sausį pagal T1-2 sutartį. 2012 m. spalio 25 d. sąskaitoje-faktūroje kaip mokėjimo pagrindas taip pat nurodyta minėta nuomos sutartis. Taigi, anot Ieškovės, Atsakovas iš esmės pripažįsta, kad minėta sutartis tapo neterminuota, ir reikalauja sumokėti nuomos mokestį jos pagrindu. Kaip kitą nuomos mokesčio dalies nesumokėjimą patvirtinantį rašytinį įrodymą Atsakovas pateikė 2012 m. spalio 15 d. nuomojamojo pastato perdavimo aktą. Pats dokumento pavadinimas liudija apie tai, kad pastatas iki perdavimo buvo valdomas tapusios neterminuota sutarties pagrindu, nes 2012 m. spalio 15 d. perduodamas būtent nuomojamas pastatas. Taip pat minėtame akte buvo padarytas prierašas, kad pastato nuomos mokestis yra nesumokėtas už 2012 m. rugsėjo mėn. - 2012 m. spalio 15 d. Todėl Ieškovė mano, kad Atsakovas savo veiksmais pripažino nuomos sutartį tapusia neterminuota, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net nevertino. Nei Atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas sprendime nėra nurodę, kokios bylinėjimosi išlaidų sumos yra neprotingos ir prieštarauja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintai Rekomendacijai dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimą. Būtent dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų ir nenoro esamą situaciją išspręsti ne ginčo tvarka, Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Visų pirma, Atsakovas neteisėtai išleido Trakų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą „Dėl turto nuomos sutarties su A. I. IĮ“, kadangi Tarybos posėdyje buvo sprendžiamas viešai nepaskelbtas ir iš anksto Tarybos nariams nepateiktas, į dienotvarkę neįtrauktas projektas, ir buvo nutarta nepratęsti nuomos sutarties su Ieškove. Jau po sprendimo priėmimo 2012 m. vasario mėn. oficialiame Atsakovo tinklapyje buvo paskelbtas projektas pratęsti su Ieškove ginčo pastato nuomos sutartį, tačiau Tarybos posėdyje buvo svarstomas kitas sprendimo projektas. Tai suteikia pagrindą kalbėti apie neteisėtus Atsakovo veiksmus. Dar iki ieškinio pateikimo teismui, o paskui jau ir nagrinėjant bylą, Ieškovė kelis kartus siūlė Atsakovui bylą baigti taikiai, nustatant patalpų atlaisvinimo terminą 2012 m. spalio mėn., tačiau tokio susitarimo pasiekti nepavyko būtent dėl Atsakovo kategoriškos ir nesuprantamos pozicijos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nuomos sutartis su Ieškove buvo sudaryta iki 2012 m. sausio 1 d. Trakų rajono savivaldybės meras, atsižvelgęs į daugkartinius Ieškovės prašymus, siekdamas, kad Ieškovės veiklos nutraukimas Atsakovui priklausančiame pastate butų kuo mažiau skausmingas, 2012 m. sausio 4 d. raštu Nr. MP3-5 pranešė Ieškovei, kad nuomos sutartis su ja yra nutraukta, bet veiklos užbaigimui Ieškovei suteikiamas terminas iki 2012 m. kovo 31 d. Kadangi Ieškovė laiku minėtų patalpų Atsakovui neperdavė, Atsakovas jai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 15 d. paskaičiavo patalpų nuomos mokestį (3 750 Lt). Nurodė, kad Atsakovas Ieškovei leido naudotis patalpa iki 2012 m. kovo 31 d. veiklai pabaigti, ir tapatinti to su nuomos sutarties transformacija į neterminuotą sutartį, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, kai Ieškovė atsisakė nuo ieškinio.

CPK 42 straipsnis numato ieškovo teisę atsisakyti ieškinio, t. y. teisę atsisakyti pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Atsisakyti ieškinio ieškovas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje. CPK 293 straipsnio 4 punkte įstatymo leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės Tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S1-310 „Dėl turto nuomos sutarties su A. I. IĮ“ ir pripažinti 2006 m. sausio 4 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. T1-2 dėl pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 238, 28 kv. m., su Ieškove esant neterminuota, priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ieškinį prašė atmesti, kadangi 2006 m. sausio 4 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. T1-2 (toliau - Nuomos sutartis) galiojo iki 2012 m. sausio 1 d., ir Atsakovas priėmė sprendimą nepratęsinėti jos galiojimo, o ginčo patalpomis po nuomos termino pasibaigimo Ieškovė naudojosi remiantis 2012 m. sausio 4 d. Trakų rajono savivaldybės mero raštu, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Ieškovės prašymą ir kuriuo buvo siekiama sušvelninti įmonės veiklos užbaigimo neigiamas pasekmes. Taigi ieškiniu buvo prašoma išspręsti materialųjį teisinį ginčą – pripažinti Nuomos sutartį neterminuota. Bylos nagrinėjimo metu Ieškovės išsinuomotos patalpos 2012 m. spalio 15 d. buvo perduotos Atsakovui, todėl Ieškovės ieškinys tapo nebeaktualus. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. spalio 22 d. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos Ieškovė, nesutikdama su Nuomos sutarties nutraukimu 2012 m. sausio 15 d. pateikė Atsakovui raštą su jame nurodytomis pretenzijomis (1 t., b. l. 8-9). 2012 m. sausio 23 d. prašymu Ieškovė prašė iki 2012 m. spalio 1 d. arba iki tol, kol bus patvirtintas Žemės ūkio ministerijos finansavimas pagal paraišką dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ (1 t., b. l. 26). Taigi, Ieškovė jau iki kreipimosi į teismą dienos žinojo, kad turės atlaisvinti patalpas ir tai pripažino.

Negalima sutikti su Ieškove, kad iš Atsakovo elgesio (2012 m. sausio 2 d., 2012 m. spalio 25 d. sąskaitų-faktūrų) matyti, kad jis pripažino Nuomos sutartį tapusia neterminuota. Nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. CK 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-40/2006). Pažymėtina, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė.

Esant tokiam kasacinio teismo išaiškinimui, aplinkybę, kad Atsakovas anksčiau minėtose sąskaitose-faktūrose nurodė Nuomos sutartį kaip reikalaujamų sumų pagrindą, negalima vertinti kaip Atsakovo valią terminuotą Nuomos sutartį transformuoti į neterminuotą. Priešingai, ikiteisminėje stadijoje ir viso bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai gynė savo poziciją dėl atsisakymo tenkinti Ieškovės reikalavimą. Kadangi 2012 m. sausio 4 d. raštu Atsakovas, atsižvelgęs į Ieškovės prašymą, geranoriškai iki 2012 m. kovo 31 d. nustatė jai terminą atlaisvinti patalpas, o šis procesas užsitęsė iki 2012 m. spalio 15 d., Atsakovas išrašinėjo sąskaitas-faktūras dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Nuomos mokesčio pagrindas – Nuomos sutartis. Tačiau Atsakovas, siekdamas palengvinti Ieškovės padėtį, sutiko iki apibrėžto termino pratęsti jos buvimą patalpose, bet tai nereiškė jo valios tęsti nuomos santykius su Ieškove neterminuotai.

Nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės ir Ieškovės argumentas, kad Atsakovas derybų metu nevertino jos protingų pasiūlymų dėl patalpų atlaisvinimo termino. Byloje šalys neginčija, kad nekilnojamojo turto nuomos terminas baigiasi 2012 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 19). Taigi, Atsakovas pasibaigus šiam terminui, gali laisvai pasinaudoti savo teise, ir neaiškinant Ieškovei sutarties nutraukimo būtinumo, ją nutraukti. Šiam faktui nėra svarbu, ar Atsakovas iki sutarties nutraukimo gavo Europos Sąjungos finansavimą projektui, kuriam reikalingas ginčo pastatas, ar pastatas yra tuščias, kaip jis yra šildomas ir pan.

Ieškovės kreipimasis į Atsakovą dėl galimybės taikiai baigti teisminį ginčą ir Atsakovo neigiamas atsakymas į šį pasiūlymą taip pat neįrodo Atsakovo netinkamo elgesio. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sudaryti taikos sutartį yra šalių teisė, o ne pareiga. 2012 m. spalio 16 d. Atsakovo raštas patvirtino, kad su Ieškovės siūlomos taikos sutarties sąlygomis jis nesutinka, savo poziciją Atsakovas išsamiai motyvavo, t. y. jis pasinaudojo teise nesudaryti taikos sutarties, ir tai jokiais būdais neįrodo jo netinkamo elgesio (2 t., b. l. 97-98).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ieškovė materialiuoju teisiniu požiūriu pralaimėjo bylą. Ieškovė, reikšdama ieškinį, siekė toliau naudotis išsinuomotu nekilnojamuoju daiktu. Atsisakius nuo ieškinio ir grąžinus patalpas Atsakovui, ji iš esmės pripažino, jog jos reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties Ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukus, pripažintina, kad jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos atsirado dėl jos pačios veiksmų. Byloje duomenų apie Atsakovo procesinio elgesio netinkamumą nenustatyta, todėl vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisingai įvertino priežastis, dėl kurių jos susidarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Atmetus apeliacinį skundą, Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų už apeliacinio skundo parengimą priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės A. I. IĮ, į. k. 181680060, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė