- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- 2-6270-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė ieškinį ( b. l. 17-18) , kuriuo prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo mėnesio 29 d. nutartimi ( civilinėje byloje Nr.2-5858-452/2009) iš atsakovo V. J. priteistą išlaikymą vaikams M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteistą išlaikymą M. J. padidinti iki 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir A. J. iki 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis .
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos dukterų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-29 nutartimi buvo patvirtinta jos ir atsakovo sudaryta taikos sutartis , kuria jie susitarė, kad atsakovas teiks savo dukroms išlaikymą po 200 Lt ( dabar – 57,82 EUR ) kas mėnesį. Šiuo metu priteisto išlaikymo nepakanka, nes mergaitės paaugo, padidėjo jų poreikiai . Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viso reikia vidutiniškai 250 EUR. M. gauna 224 EUR neįgalumo pašalpą ir 10 EUR stipendiją. A. stipendijos negauna. Abi mergaitės iš atsakovo gauna 65 EUR išlaikymo, iš Vaikų garantinio fondo išmokos ir kitų socialinių išmokų negauna, nes dar nėra sutvarkyti dokumentai. Ji šiuo metu dirba, gauna 388 EUR darbo užmokestį „į rankas“, jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Viso pati augina 3 nepilnamečius vaikus, t. y. jau minėtas M. ir A. J. ir U. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai išlaikymas iš tėvo kol kas nėra priteistas. Dar turi nepilnametį vaiką, kurį augina vaiko seneliai, išlaikymo ji jam neteikia. Savo gyvenamojo būsto neturi, todėl jį nuomojasi ir moka 250 EUR nuompinigių ir vidutiniškai 98 EUR mokesčių kas mėnesį. Žino, kad atsakovas yra neįgalus ir gyvena (duomenys neskelbtini), bet, jos nuomone, gali dirbti ir gauti didesnes pajamas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Gautas atsiliepimas ( b. l. 37-38) , kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad didesnio išlaikymo dukroms A. ir M. teikti negali, nes jam yra nustatytas 20 proc. darbingumas, jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Nuo 2007-10-22 (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose jam teikiama ilgalaikė socialinė globa. Kiekvieną mėnesį iš jo gaunamos neįgalumo pensijos yra atskaičiuojamas 117,65 EUR išlaikymo įsiskolinimas ir pragyvenimui lieka 23,53 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( b. l. 6-7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtinta R. J. ir V. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią V. J. nepilnamečių vaikų M. ir A. išlaikymui kas mėnesį įsipareigojo teikti po 200 LT kiekvienam vaikui ( b. l. 5). M. J. pakartotinai iki 2017-01-19 nustatytas vidutinis neįgalumas ( b. l. 8-9). Iš Panevėžio Socialinių paslaugų centro pažymos ( b. l. 10) matyti, kad iš atsakovo kas mėnesį išskaičiuojamas 117,65 EUR išlaikymo įsiskolinimas. Iš 2007 m. spalio 22 d. Ilgalaikės socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) ir 2016-01-12 Susitarimo Nr.20 ( b. l. 39-41) matyti, kad atsakovas V. J. gyvena Globos namuose ir moka pats asmeniškai už savo išlaikymą kas mėnesį po 80 proc. jo gaunamų pajamų. Iš 2016-01-12 Finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo pažymos ( b. l. 42) matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį viso yra 117,65 EUR, o už priežiūrą jis kas mėnesį moka po 94,12 EUR. Iš VSDFV 2016-09-22 pažymos ( b. l. 43) matyti, kad atsakovas kas mėnesį ( po visų atskaitymų) „į rankas“ gauna 23,53 EUR. Pagal pateiktą pažymą ( b. l.51) šiuo metu ieškovės pajamos yra vidutiniškai 317 EUR kas mėnesį. Iš 2016-10-28 Deklaracijos ir Pažymos apie pajamas ( b. l. 64-67) matyti, kad ieškovės šeimos gaunamos išmokos ( 2015-10-01- 2016-09-30) viso sudaro 1628 EUR ir 779,30 EUR darbo užmokestis( 2016-08-01-2016-09-31 laikotarpis). Iš 2016-10-06 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ( b.l.52-53) matyti, kad ieškovė už buto nuomą moka po 250 EUR kas mėnesį. VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto nei ieškovė nei atsakovas neturi.
Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau –CK) 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga –1) iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) 2) vaiko poreikiai, todėl visų pirma nagrinėjant šios kategorijos bylas yra būtina įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privaloma nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovė savo ieškinį remia ta aplinkybe, kad po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-29 nutarties , kuria buvo nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams dydis, padidėjo nepilnamečių vaikų M. ir A. poreikiai ir tai yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo vaikams dydį.
Taigi, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms M. ir A. buvo priteistas 2009-09-29., t. y. prieš 7 metus, taigi vaikų poreikiai po priimtos teismo nutarties, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 200 Lt kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Tai konstatuotina atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, nes per praėjusį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš dalies kainų ir paslaugų išaugimas yra kompensuojamas priteisto išlaikymo indeksacija. Nežiūrint to kad vaikų poreikiai padidėjo dėl jau nurodytų priežasčių, išlaikymo padidinimas galimas tik tada, kai vaiko poreikiai padidėjo iš esmės. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė nenurodė, kad atsirado nauji ( ar specialūs) vaikų poreikiai, kurių nebuvo priteisiant išlaikymą 2009-09-29.
Ieškovė nurodė, kad dabar vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viso reikia 250 EUR ir tai, be abejo, yra žymiai didesnė suma, nei išlaikymo priteisimo momentu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Ieškovė savo ieškinio reikalavimui pagrįsti pateikė savo paskaičiavimus ir prekių pirkimo čekius ir jais remiasi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, nurodydama vaikų M. ir A. poreikių sudėtį ir jų apimtį, apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų apimties pakankamai nepagrindė, todėl šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovės pateikti prekių pirkimo čekiai neleidžia pakankamai tikėtinai ir pagrįstai padaryti išvados, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį minimaliai reikia viso po 250 EUR. Išanalizavus ieškovės pateiktus paskaičiavimus vaikų išlaikymui matyti, kad kai kurios sumos yra aiškiai padidintos ir nepagrįstos. O būtent, kai kurios pozicijos yra vienkartinio pobūdžio (pvz. pagalvė, antklodė („kaldra“), patalynė, planšetė, žiedai, auskarai, grandinėlė ( kurie dar ir nėra pirmo būtinumo prekė) . Kas liečia ieškovės nurodytus 500 EUR už butą, tai ši suma yra absoliučiai nepagrįsta, nes pati ieškovė paaiškino, kad už nuomą kas mėnesį moka 250 EUR ir komunalinius mokesčius apie 98 EUR, taigi viso mokesčiai už butą sudaro 348 EUR, o ne 500 EUR(kaip nurodyta paskaičiavimuose). Be to, minėtame bute gyvena ieškovė ir 4 jos vaikai, todėl vienam asmeniui tenkanti dalis sudarytų 69,60 EUR, t .y. beveik 10 kartų mažiau nei nurodė ieškovė. Net ir tuo atveju, jei laikyti ieškovės paskaičiavimuose nurodytas sumas pagrįstomis, M. išlaikymui kas mėnesį išeitų 236,42 EUR, o A. - 196,75 EUR. Tai skiriasi nuo teismo posėdžio metu nurodytų ieškovės sumų.
Vis dėlto, net ir ieškovei nepateikus išlaidų, reikalingų vaikų poreikiams patenkinti, dydžio įrodymų, tačiau atsižvelgus į padidėjusį vaikų amžių, teismo 2009-09-29 nutartimi nustatytas išlaikymo dydis-200 LT kiekvienam vaikui neatitinka išaugusių vaikų poreikių ( atsižvelgiant į jau minėtą bendros ekonominės situacijos ir prekių bei paslaugų kainas ir natūralius vaikų poreikius), ir todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu išlaikymo dydis galėtų būti padidintas, tačiau šis padidinimas siektinas su išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtine padėtimi ir jo galimybėmis gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį išlaikymą savo vaikams. Kaip matyti, atsakovas yra darbingas tik 20 proc. todėl savaime suprantama, kad jo galimybės įsidarbinti yra labai menkos. Jis gyvena Globos namuose, už gyvenimą kuriuose reikia mokėti, iš atsakovo išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas M. ir A., todėl „grynų“ pajamų atsakovui lieka 23,53 EUR. Be abejo, esant tokioms atsakovo realioms pajamoms, padidinti išlaikymą dukrai M. iki 120 EUR per mėnesį, o dukrai A. – iki 100 EUR per mėnesį nėra jokios galimybės, nes toks išlaikymas pažeistų proporcingumo tarp vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties principą ir pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus( CK 1.5 str.) . Tuo labiau, kad atsakovo kaltės ar vengimo bei piktnaudžiavimo vaikų išlaikymo klausimu teismas neįžvelgė.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismų praktikoje ir akcentuojama, jog vieno mėnesio išlaikymo nepilnamečiam vaikui vertė negali būti mažesnė už minimalią algą, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad nepilnametei M. J. yra mokama 224 EUR neįgalumo išmoka, taigi turint omeny ieškovės nurodytą visą M. išlaikymui reikalingą sumą ( 250 EUR) , neįgalumo išmoka ją beveik padengia. Be to, iš atsakovo kas mėnesį vaikų išlaikymui išskaičiuojama 117,65 EUR ( M. atitektų 58,83 EUR), todėl viso M. realiai įvairių išmokų pagrindu per mėnesį gauna 282,83 EUR ( plius 10 EUR stipendija) . Taigi, M. gauna lėšų savo poreikiams patenkinti daugiau nei ieškovės teigimu jai yra reikalinga. Ieškovė yra dirbanti ir gaunanti ( jos teigimu dabar jau) 388 EUR „į rankas“, taigi taip pat privalo prisidėti prie dukters M. išlaikymo. Tokiu būdu, konstatuotina, kad M. gaunamų išmokų suma faktiškai yra artima MMA ( suma realiai gaunama „į rankas“) , o tokios sumos kas mėnesį pilnai pakanka ne tik minimaliam vaiko poreikių tenkinimui.
Kas liečia A. J. poreikius, tai ji, skirtingai nuo M., specialių poreikių neturi, todėl dėl jau minėtų aplinkybių, įvertinus ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir įrodymus laikytina, kad jos išlaikymui per mėnesį pakaktų 170 EUR. Kaip jau buvo minėta, net ir pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus ( kurie dalyje yra padidinti) per mėnesį A. išlaikymui reikia 196,75 EUR. Iš atsakovo kas mėnesį dukters A. naudai yra išskaičiuojama 58,83 EUR. Kadangi ieškovė yra dirbanti ir gaunanti pajamas, ji turi pareigą prisidėti prie A. išlaikymo didesne pinigų suma nei atsakovas ir tokiu atveju A. poreikiai būtų patenkinti ir tai būtų ne tik minimalūs poreikiai.
Vaiku poreikių dydis yra pagrindas nustatant priteistino išlaikymo jiems dydį, tačiau vis dėlto lemiamą reikšmę turi ne vaiko poreikiai, o tėvų galimybė juos patenkinti, t. y. jei tėvai gauna pakankamas pajamas, tai jie gali tenkinti vaikų poreikius platesne apimtimi, jei tėvai gauna minimalias pajamas, tai jie gali tenkinti minimalius vaikų poreikius. Atsakovo turtinė padėtis jau buvo išanalizuota , jo gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės nei minimalios, piktybiškumo ar vengimo dirbti atsakovo veiksmuose nenustatyta. Taigi, darytina išvada, kad nors ir nepilnamečių vaikų M. ir A. poreikiai išaugo, bet išlaikymą privalančio teikti atsakovo V. J. turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia padidinti iš jo priteisto išlaikymo dydį ir tai nepažeidžia prioritetinių vaikų interesų, nes M. gauna pakankamas pinigines lėšas jai išlaikyti, o A. gauna pinigines lėšas, tenkinančias bent jau minimalius jos poreikius.
Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės, bet kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista, jos nepriteistinos ( CPK 83 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 , 270 straipsniais , teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.