Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei R. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. L. 12 315,91 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinys grindžiamas tokiais argumentais:ieškovas su atsakove susipažino 2014 m. vasarą, su ja bendraudavo telefonu. Planuodavo susitikti, tačiau dėl įvairių atsakovės nurodomų priežasčių susitikimai neįvykdavo.Bendravimo eigoje, atsakovė pradėjo prašyti paskolinti pinigų buto, automobilio pirkimui kitoms reikmėms. Atsakovė prašė nerašyti, kad šie pinigai skolinami, kitu atveju ieškovas turės problemų su R. D. šios priežasties mokėjimo nurodymuose ieškovas nurodydavo, jog papildo atsakovės sąskaitą.Atsakovė žadėjo, kad grįš iš Vokietijos ir atsiskaitys už skolas, tačiau vėliau ji telefonu nebeatsiliepė.Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (informacija iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas tokiais, argumentais: Šalys gyveno skirtinguose miestuose, jų susitikimai buvo reti, tačiau pokalbiai ryšio priemonėmis – kasdieniai. Ieškovas savo iniciatyva siūlė atsakovei pinigus, nurodydamas, kad tai būtų dovana ir tam tikrų jo jausmų išraiška. Atsakovė klausė ieškovo, ar jis šiuos pinigus dovanoja ir ateityje neketina reikalauti jų grąžinimo. Ieškovas patikino, kad tai yra dovana ir jokių pretenzijų ateityje reikšti neketina.Ieškovo elgesys ėmė keistis, jis pradėjo skambinėti išgėręs, todėl atsakovė pradėjo mažinti bendravimą ir prašė nebedovanoti pinigų. Ieškovas pradėjo manipuliuoti anksčiau dovanotais pinigais, reikalaudamas, kad atsakovė už šiuos pinigus atsilygintų jam seksualinėmis paslaugomis. Tokia agresija pasireikšdavo ieškovui išgėrus, tačiau esant blaiviam, jis atsiprašinėdavo už nederamus žodžius, siūlydavo pinigus. Po pirmojo agresijos išpuolio, atsakovė uždraudė ieškovui siųsti pinigus į jos banko sąskaitą. Padažnėjus ieškovo negatyviems skambučiams, ji apsisprendė nutraukti tarpusavio santykius. Šalys nutraukė komunikavimą, nereikšdamos jokių pretenzijų.Ieškovas atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė pasinaudojo ieškovo neįgalumu ir naivumu savo savanaudiškiems tikslams patenkinti. Ieškovas niekada neišreiškė pozicijos, kad pinigų nereikės grąžinti. Atsakovė dažnai sugalvodavo įvairias istorijas ir pateikdavo jas kaip mirties ir gyvybės svarbos bei tuo išviliojo iš jo pinigines lėšas. Tarp šalių niekada nebuvo susitikimų, ieškovas alkoholio nevartoja, nėra agresyvus. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovės tėvas Baziliauskas jam davė atsakovės numerį, nurodė, jog tai jo draugė (nors faktiškai ji yra Baziliausko dukra). Po bendravimo praėjus kelioms savaitėms, atsakovė pradėjo prašyti iš ieškovo pinigų buto pirkimui. Ieškovas pokalbio metu įsitikino, kad jam jo visus pinigus atsakovė atiduos. Atsakovė prašė jo 14 000 Lt buto įsigijimui. Jis išsiuntė apie 12 000 Lt (2014 m. spalio 1 d.). Atsakovė prašė ieškovo identifikuoti mokėjimo paskirtį „papildymu“, kad ji išvengtų problemų su R. A. įtikinėjo, kad iki 2016 m. pinigus atiduos. Atsitiktinai ieškovui susitikus atsakovę Jurbarke pas jos tėvą B., atsakovė ieškovui nurodė, kad ji yra atsakovės draugė (nei pati atsakovė, nei jos tėvas nepasakė, kad atsakovė ir yra ta moteris, su kuria jis bendrauja telefonu bei siunčia pinigus – šį faktą ieškovas nurodė ir 2016-02-19 ikiteisminiame tyrime atliktos jo apklausos metu – ikiteisminio tyrimo medžiagos 17 lap.). Minėjo, kad atsakovei reikia daryti operaciją ir reikalingi pinigai. Ieškovas siūlė keletą kartų susitikti su atsakove, tačiau ji vis surasdavo įvairių priežasčių nesutikti (išvažiavusi, vaikui blogai ir t. t.). Vėliau pervedė 1 500 Eur mašinos, invalido vežimėlio pirkimui. Mažesnius pinigų pervedimus duodavo dėl atsakovės prašymo maistui. 1 354,34 Eur 2015 m. rugsėjo 19 d. pervedė paštu, nes buvo šeštadienis ir bankas nedirbo (pinigai už automobilį). 2015 m. gruodžio 2 d. pervedė pinigus, kad atsakovė galėtų grįžti iš Vokietijos. Atsakovės tėvas B. nepasakė, kad tai yra jo dukra. B. ieškovui grasino dėl teismo. Ikiteisminio tyrimo metu, pagal nuotraukas suprato, kad baliuje moteris prisistačiusi atsakovės pažįstama ir yra atsakovė. Jis jai savo iniciatyva pinigų nesiūlė.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas G. B. nurodė, kad atsakovė pinigus įgijo be teisėto pagrindo. Anksčiau priimtas sprendimas už akių buvo pagrįstas ir teisėtas. Prašo ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas E. P. nurodė, kad ieškovas inicijavo visą bendravimo procesą. Atsakovė bendravimo nevengė, kad tarp jų bus santykiai. Jis siūlė dovanas, tačiau jų atsakovė atsisakė. Ieškovas pats siūlydavo atsakovei pinigus. Ieškovas ir anksčiau duodavo pinigus kitoms draugėms. Dėl kokių priežasčių ieškovas pervesdavo didesnes sumas, nežino. Gražinti pinigų atsakovė negali, nes juos išleido, šiuos pinigus interpretavo dovanų kontekste. Byloje iš surinktų duomenų neaišku, ar ieškovas skolino ar dovanojo pinigus. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas tarp ieškovo ir atsakovės kilo dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Iš esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pervedė atsakovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą LT 35 7044 0007 9862 3169 (SEB bank) 2014 m. spalio 1 d. – 12 000 Lt (3 475,44 Eur); 2014 m. spalio 17 d. - 1 500 Lt (434,43 Eur); 2015 m. sausio 7 d. - 100 Eur; 2015 m. sausio 20 d. – 500 Eur; 2015 m. vasario 2 d. – 50 Eur; 2015 m. vasario 26 d. – 200 Eur; 2015 m. birželio 12 d. – 1 150 Eur; 2015 m. birželio 12 d. – 1 350 Eur; 2015 m. liepos 14 d. – 300 Eur; 2015 m. liepos 20 d. – 1 250 Eur; 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 700 Eur; 2015 m. rugpjūčio 12 d. – 100 Eur; 2015 m. rugpjūčio 24 d. – 50 Eur; 2015 m. rugpjūčio 25 d. – 100 Eur; 2015 m. rugsėjo 11 d. – 100 Eur; 2015 m. rugsėjo 28 d. – 300 Eur; 2015 m. rugsėjo 19 d. – 1350 Eur (4,34 Eur mokestis); 2015 m. lapkričio 6 d. – 100 Eur; 2015 m. gruodžio 2 d. – 350 Eur, iš viso 11 964,21 Eur.

Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdyje nurodo, kad visos ieškovo atliktos pinigų perlaidos buvo jo dovanos atsakovei. Šią atsakovės poziciją teismas laiko deklaratyvia, siekimu išvengti grąžinti be pagrindo įgytus pinigus. Byloje atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, nepateikė ir neįrodė turto gavimo teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis). Taip pat kritiškai vertinama atsakovės aiškinimas dėl jos procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos, kad ieškovas ir atsakovė buvo susitikę keletą kartų. Iš prie bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovė 2016 m. vasario 18 d. liudytojos apklausos protokole nurodė, kad ji ir ieškovas buvo susitikę tik vieną kartą (susitikimo faktas nedetalizuotas).

Įvertinus teismo sprendimo 9 punkte išvardintas ieškovo pinigų transakcijas atsakovei nustatyta, kad 2014 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodyme, mokėjimo paskirtis – skola; 2015 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodyme, mokėjimo paskirtis – dovana, kiti mokėjimo nurodymai – papildymas, sąskaitos papildymas, pervedimas. Taigi, svarbu nustatyti šalies tikrąją pinigų pervedimo paskirtį, tikslą.

Pažymėtina, kad ieškovo mažiausia pinigų perlaidą – 50 Eur, didžiausia – 3 475,44 Eur. Beveik 70 kartų skirtumas tarp šių sumų, pagal ieškovo nurodytą poziciją, kad vienos įmokos buvo skolinamos nekilnojamo turto pirkimui, kitos – smulkesnėms išlaidoms, koreliuoja su pateiktais mokėjimo nurodymais.

Kaip jau minėta (sprendimo 11-12 punktai), atsakovė turto gavimo teisinio pagrindo neįrodė. Byloje įrodyta, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovo veiksmų; nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas; atsakovės praturtėjimas neturi teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Ieškovas, kuris yra nedarbingas, jam nuo 2009-06-09 iki 2030-06-18 nustatytas tik 15 proc. darbingumas (16 b. l.), neigia pinigų dovanojimo atsakovei faktą. Atsižvelgus ir į tai, kad jis su atsakove bendravo labai trumpą laiką ir tik telefonu, visiškai neįtikinamas atsakovės aiškinimas, kad ieškovas ( būdamas tokio neįgalumo) didžiulę pinigų sumą jai dovanojo. Tai neatitinka ir elementariam protingumo suvokimui.

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita, asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistina 11 964,21 Eur (ieškinyje ieškovas prašė priteisti 12 315,91 Eur, tačiau iš pateiktų mokėjimo nurodymų (sprendimo 9 punktas) nustatyta, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 11 964,21 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus dalį ieškinio, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės atitinkamos bylinėjimosi išlaidų dalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškiniu prašyta priteisti iš viso 12 315,91 Eur. Šiuo teismo sprendimu ieškovui priteistina 11 964,21 Eur, t. y. patenkintina 97 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovas turi teisę į 97 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Ieškovas 2018 m. balandžio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)18-T-1985-7748 atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinys patenkintas iš dalies. Iš atsakovės valstybei priteistinas 269 Eur (12 315,91 Eur x 3 proc. x 0,75 proc. x 0,97 proc.) žyminis mokestis už patenkinto turtinio reikalavimo dalį. Iš atsakovės taip pat priteistinos valstybei ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje išlaidos, kurios 2018 m. rugpjūčio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. NTP-7-4610 duomenimis, patenkinus 97 proc. ieškinio reikalavimų sudaro 126 Eur (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Atsakovė pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teisme sudarė 1 046,21 Eur, t. y. 38 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (konsultacija, susipažinimas su byla, procesinių dokumentų parengimas, atstovavimo išlaidos). Atsižvelgiant į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, konstatuotina, kad atsakovės pagrįstos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai yra 1 000 Eur. Atmetus 3 procentus ieškovo reikalavimo, atsakovei iš ieškovo priteistina 31 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, valstybei iš atsakovės priteistina 364 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (269 Eur žyminio mokesčio ir 95 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 964,21 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 21 ct) sumą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

- 269,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir kitos su bylos nagrinėjimu susiję išlaidos, įmokos kodas – 5660).

- 95,00 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Marijampolės AVPK bylos nagrinėjimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą.