Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei R. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2016-07-26 CPK 130 str. numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas K. B. laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-12-02 pašto perlaida ir bankiniais pavedimais atsakovei R. L. pervedė 11 959,87 Eur sumą, pinigų mokėjimo paskirtyse nurodydamas: „skola“, „papildymas“, „pervedimas“, „sąskaitos papildymas“, „B. K. sąskaitos papildymas“, „dovana“ (b. l. 4-15). Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Kriminalinės policijos skyrius 2016-02-18 nutarimu, pagal K. B. skundą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo R. L. atžvilgiu, nenustatęs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 18-20).

Pagal CK 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Viena iš jų – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek duodamas paaiškinimus policijoje nurodė, kad atsakovė jo prašė paskolinti pinigų įvairiems pirkiniams, žadėjo pinigus grąžinti. Ieškovas pasitikėdamas atsakove, per keletą kartų pervedė pinigus į atsakovės banko sąskaitą bei išsiuntė pašto perlaidą. Bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyse dažniausiai nurodydavo, kad pildo atsakovės banko sąskaitą, tačiau, kaip paaiškino jis pats, taip darydavo tik prašomas atsakovės.

CK 6.870 str. 1 d. pateikta paskolos sutarties samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008, kt.). Sprendžiant dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

Spręstina, jog šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovei buvo pervesta (perduota) 11 959,87 Eur suma. Tai patvirtina byloje esantys 2014-10-01 - 2015-12-02 laikotarpio mokėjimo pavedimai ir pašto perlaidos kvitas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei byloje nesant priešingų įrodymų, teismas neturi pagrindo netikėti ir ieškovo nurodytomis aplinkybės, jog atsakovė šiuos pinigus prašė paskolinti, žadėjo juos grąžinti ar tai, kad ieškovas įrašydamas bankinių mokėjimų paskirtį buvo suklaidintas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, manytina, kad prašoma priteisti suma yra susijusi su sutartinais paskolos teisiniais santykiais tarp ieškovo ir atsakovės, todėl ji negali būti vertinama kaip pervesta (perleista) atsakovei be jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nors CK 6.871 str. 1 d. nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą.

Pagal CK 6.38 str. nuostatas kiekvienas asmuo privalo savo prievoles vykdyti tinkamai, sąžiningai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 str. 1 d. 4 p.). Teismas pažymi, kad ieškinyje pateikti mokėjimo nurodymai ir pašto perlaidos kvitas pagrindžia atsakovei pervestą (perduotą) 11959,87 Eur, o ne ieškinyje prašomą priteisti 12315,91 Eur sumą, kadangi kasos pajamų orderiu Nr. 852340 (b. l. 14) grynieji pinigai įnešti į pačio atsakovo sąskaitą, į paskolintų pinigų sumą įskaičiuotos siuntimo išlaidos (b. l. 13). Remiantis išdėstytomis įstatymo nuostatomis bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, byloje nesant duomenų, patvirtinančių skolos grąžinimo faktą, ieškinys tenkintinas iš dalies ieškovui iš atsakovės priteisiant 11 959,87 Eur skolą.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 359,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas, taip pat 1,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 360,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 14 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d., Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 11 959,87 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 87 ct) skolą ieškovui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 360,67 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (per 30 dienų teismo sprendimo priėmimo). Nesumokėjus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bus išduotas vykdomasis raštas ir šios išlaidos bus išieškomos priverstinai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovei apie priimtą sprendimą už akių pranešti ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-2048-736/2016 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovės R. L., gim. (duomenys neskelbtini), 11959,87 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 87 ct) skolą ieškovui K. B., taip pat 360,67 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsakovė negali šio sprendimo apskųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo“.

Atsakovė negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.