Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

jis 2025 m. sausio 22 d., apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, 2025 m. sausio 22 d., 14.06 val. alkotesteriu „Drager Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0391, jam nustatytas 2,23 ‰ (promilių), o 2025 m. sausio 22 d., 14.27 val. - 1,84 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad 2025 m. sausio 22 d. dirbo. Kadangi buvo bendradarbio gimtadienis, darbo dienos pabaigoje (darbą baigia 14.00 val.) išgėrė alaus. Po 10 min. išvažiavo namo. Kitas įmonės darbuotojas, su kuriuo nesutaria, pamatęs, kad jie vartoja alų, paskambino policijai. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Padarė klaidą. Savo poelgį vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi, automobilį vairavo būdamas neblaivus pirmą kartą. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – sutuoktinei R. D., be užstato. Dirba (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įvykio metu, priklauso jam, kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

R. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. sausio 22 d., apie 13.30 val., baigęs darbą automobilyje (duomenys neskelbtini), kurį buvo pasilikęs (duomenys neskelbtini), išgėrė 1 litrą alaus. Išgėręs alų važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė pareigūnai, nustatė vidutinį girtumą. Pripažino, kad vairavo neblaivus. Gailisi (1 t., b. l. 58-60).

Iš Klaipėdos AVPK vyresniojo tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad 2025 m. sausio 22 d., apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. D.. Patikrinę vairuotoją bekontakčiu alkoholio detektoriumi, pareigūnai nustatė alkoholio vartojimo faktą. Patikrinus D. alkotesteriu „Drager Alkotest 6810“ nustatytas vidutinis girtumas. D. pareigūnams iš pradžių tvirtino, kad prieš tris valandas gėrė alaus, vėliau pripažino, kad alkoholį gėrė prieš valandą (1 t., b. l. 1).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. D. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs, užsimerkęs) – gali. Alkotesteriu „Drager Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0391 2025 m. sausio 22 d., 14.06 val. nustatytas 2,23 ‰ (promilių), o 2025 m. sausio 22 d., 14.27 val. - 1,84 ‰ (promilių) neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. D. sutiko (1 t., b. l. 7, 9, 10).

Iš alkotesterio Drager Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0391 patikros sertifikato Nr. 2197816 matyti, kad alkotesteris patikrintas 2024 m. rugsėjo 23 d. ir patikra galioja iki 2025 m. kovo 23 d. (1 t., b. l. 90).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 15-30).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „O.“ saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad apie 2005-2009 m. gamybos periodo, 2006 m. automobilių (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje (su PVM) – 2 650 Eur (1 t., b. l. 35).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis, 2025 m. sausio 22 d., apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 14.06 val. alkotesteriu „Drager Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0391, nustatytas 2,23 ‰ (promilių), o 14.27 val. - 1,84 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamojo R. D. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra apžiūrų protokolų duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, pareiškimu ir kt. Kaltinamojo R. D. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo taikymo

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos minėto BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nepripažinus asmens, siekiančio tapti laiduotoju, tinkamu būti laiduotoju ir vertu teismo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Byloje nustatyta viena R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. D. anksčiau neteistas ir nėra dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 46), jis per paskutinius 5 metus 5 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 41-44). Kaltinamasis R. D. yra dirbantis, vertinamas ir itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis R. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pozityvius šeiminius ryšius – yra vedęs, su R. D. kartu gyvena jau 38 metus. Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nenustatyta.

Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad R. D. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. D. atiduotinas pagal laidavimą jo sutuoktinei R. D., kuri yra anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, susijusi su kaltinamuoju artimais šeimyniniais ryšiais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. D. dirba, darbovietėje (duomenys neskelbtini) apibūdinama teigiamai. Teismo nuomone, R. D. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad R. D. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, R. D. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant R. D. laiduotojos R. D. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Atleidus R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei; todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių R. D. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą), nustatomas minimalus šios priemonės taikymo terminas, tai yra vienerių metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. sausio 23 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kaltinamasis yra jos savininkas-valdytojas (1 t., b. l. 32, 33). R. D. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, jis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė. Teismas pažymi, jog kaltinamasis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pati numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

2025 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. D. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą R. D. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai R. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. D. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. D., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. sausio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

2025 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Kaltinamojo R. D. byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.