Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. teisme parodė, jog kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažįsta. 2021 m. kovo 27 d., vakare, apie 17 val. ? 18 val. šventė A. A. gimtadienį. Vakare buvo atėję jos draugai ? V. ir jo draugas, kurio pavardės nepamena. Šventė ir žaidė gaudynes lauke, jis buvo pargriuvęs ir susižeidė koją. Po buvusio eismo įvykio jam negalima vartoti alkoholinių gėrimų, bet per A. gimtadienį jis truputį išgėrė. Gimtadienis baigėsi vakare apie 19 val. – 19.30 val., o A. jau girta gulėjo ant grindų. Jis A. paguldė į lovą. V. su draugu išleido pro duris, bet V. dar grįžo, nes pamiršo raktus, kuriuos pasiėmęs išėjo. Tada jis atsigulė į lovą ir užmigo. Paryčiais, apie 5 val. – 6 val., atsibudo ir A. paprašė jo atnešti atsigerti vandens, po to paklausė jo, ar jis turi dar alkoholio. Jis atnešė degtinės ir jie truputį išgėrė. Kovo 28 d. pratęsė gėrimą, bet jokių seksualinių santykių tą dieną nebuvo. Seksualiniai santykiai buvo kovo 27 d., iš ryto. Jis norėjo su A. pasimylėti, bet ji sirgo mėnesinėmis ir jie to negalėjo padaryti. Jis paklausė, ar ji galėtų jam padaryti oralinį, ji iš karto sutiko ir tenkino jį oraliniu būdu. Jis įjungė kompiuterį tam, kad padarytų vaizdo įrašą. Vaizdas filmuotas kovo 27 d., šį vaizdo įrašą pats iš kompiuterio perkėlė į telefoną kovo 28 d. ir perkeliant pasikeitė vaizdo įrašo data, tačiau tiksliai pasakyti dėl vaizdo įrašo datos pasikeitimo negali, nėra specialistas. Jis norėjo sau pasidaryti vaizdo įrašą, kad galėtų žiūrėdamas įrašą save patenkinti, nes A. dažnai nebūdavo, o jis ją labai mylėjo. A. žinojo apie vaizdo įrašo darymą ir sutiko jį daryti. Jis buvo prispaudęs A. galvą, nes norėjo, kad ji pabaigtų jį tenkinti oraliniu būdu, o ji pradėjo kukčioti, nes buvo išgėrusi. Jis nevertė A. daryti oralinio ir jos nemušė, buvo tik prispaudęs galvą. Kovo 28 d., apie 15 val. ? 16 val., pas jį atėjo jo bendradarbis pasveikinti A., davė jai 50 Eur, atsinešė butelį. A. sakė, kad reikės važiuoti į Ukmergę, tačiau ko jai ten reikėjo nesakė, prašė ją nuvežti. A. Ukmergėje turi draugų, tai gal norėjo nuvažiuoti pas juos ir dar išgerti. Jo bendradarbis girdėjo, kai ji jo prašė nuvežti į Ukmergę. Jis jai pasakė, kad jos neveš, nes yra išgėręs. Kai jis nesutiko jos vežti į Ukmergę, ji pradėjo namuose daužyti jo daiktus į grindis. Po to jis pakvietė kaimynę, ji viską matė. Po to A. į Ukmergę vežė apie 19 val. - 20 val. vakaro. Pusiaukelėje važiuojant link Ukmergės yra Antakalnio kaimas. Pamatė, kad stotelėje sėdi kažkoks vyras. A. pradėjo ieškoti telefono, o jis jai pasakė neieškoti, nes jos telefoną namuose paslėpė, kad ji nesudaužytų. Netoli Ukmergės, jis jos paklausė, kada reikės ją pasiimti, o ji pasakė jos neieškoti, nes jei ieškos, tai jos draugai jam „palygins“ galvą. Anksčiau jos draugai jį buvo sumušę. Tada jis jai pasakė, kad tegul jos draugai ja ir rūpinasi. Jis truputį įsižeidė, todėl prie tilto, beveik prie Ukmergės, apsisuko ir vežė atgal ją namo. Pasakė jai, kad tegul namie išsiblaivo iki rytojaus, o tada ryte tegul galvoja, ar ją vežti, ar ne į Ukmergę. Veždamas ją namo, Antakalnyje pamatė, kad tas pats vyras, kuris važiuojant į Ukmergę sėdėjo stotelėje, eina į gyvenvietę. Pamatęs jo mašiną, vyras stabdė, jis sustoti nenorėjo, bet A. pasakė sustoti ir paimti vyrą. Tas vyras įlipo pro galines duris ir įlipdamas truktelėjo A. už plaukų. Vyras pasakė, kad važiuojant bus netoli posūkis į Šešuolius ir paklausė, ar gali jį ten nuvežti, sakė, kad sumokės už kelionę. Jis sutiko nuvežti tą vyrą į Šešuolius. Važiuojant per mišką, A. paprašė sustoti, nes norėjo į tualetą. Sustojus A. išlipo, pradėjo šlapintis arčiau jo mašinos durų. Ji gal bijojo to vyro, kuris gale sėdėjo. Tada išlipo tas vyras. A. su tuo vyru pradėjo kažką aiškintis, rėkauti. Jis iš vyro žodžių suprato, kad šnekėjo apie kažkokią skolą. Jis išlipo iš mašinos ir to vyro rankose pamatė blizgančią geležtę. Suprato, kad jis turi peilį. Priėjęs arčiau, norėjo atimti peilį, tada tas vyras spyrė jam į koją ir trenkė per galvą. Vyras stovėjo su peiliu prie A.. Jam nepavyko atimti peilio, tada A. bandė iš to vyro atimti peilį. Ji stvėrė vyrą už rankos ir gal su peiliu pati persipjovė ranką. A. pradėjo šaukti, jis išsigando ir sėdo į mašiną ieškoti savo telefono, nes norėjo skambinti 112 – policijai, tačiau telefono nerado. Tada pro mašinos langą pamatė, kad vyras laiko peilį A. prie kaklo, A. suklupo ir pradėjo šaukti pagalbos. Jis išlipo iš mašinos ir bandė ją pakelti. Pamatė, kad vyras valė lapais peilį arba rankas ir jam pasakė geruoju arba bloguoju prinešti lapų. Bijodamas to vyro prinešė lapų. Tas vyras nužudė A.. Jis pats lapais neapklojo A. kūno, tik prinešė lapų. Kol tas vyras valėsi lapais, jis greit sėdo į mašiną, norėjo išvažiuoti, dingti, gal iškviesti pagalbą. Kai užsivedė mašiną, pamatė, kad durys, prie kurių sėdėjo A., buvo atidarytos, nes ji jų neuždarė. Jis pasilenkė uždaryti durų, o tas vyras vos neištraukė rakto iš mašinos spynelės. Jis pastūmė tą vyrą, pradėjo važiuoti, nežinodamas tos teritorijos, apsisuko atgal, kol apsisuko, tas vyras įlipo į važiuojančios mašinos galinę sėdynę ir pasakė nuvežti jį į tą vietą, iš kurios paėmė, parodė, kur važiuoti. Nuvežė jį į Antakalnį ir paleido. Vyras mašinoje jam pagrasino, kad jei jis praneš policijai, tai jis (tas vyras) susidoros su juo ir jo šeima, todėl jis „biškį“ išsigando. Jis būtų iš karto nuvažiavęs į policiją, bet bijojo, todėl važiavo namo. Pastatė mašiną į garažą ir nuėjo namo. Grįžęs namo dar nežinojo, kad A. mirusi. Nežino, kodėl nepaskambino greitajai medicininei pagalbai ir nepasakė, kur yra A., gal buvo šoko būsenoje. Jis A. nenužudė. Pirmieji jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog A. gyva, buvo tokie dėl to, kad jis A. artimiesiems pasakė, kad A. gyva, nes manė, kad ją tas vyras tik sužeidė ir ji pati išsikapstys iš to miško, ir grįš. Nenorėjo nervuoti jos artimųjų, todėl pasakė, kad ją nuvežė į Ukmergę ir paleido. Antros apklausos metu jo parodymai, jog jis pripažino nužudęs A., buvo tokie, nes jam tyrėjai pasakė pripažinti kaltę, nes jie turi įrodymų ir teismas jam skirs nuo 16 iki 20 metų. Jis žinojo, kad miške, įvykio vietoje, gali būti likę jo mašinos pėdsakų ir A. kraujo pėdsakų jo mašinoje, nes jis pastūmė tą vyrą iš mašinos, o jis vėl įsėdo. Būnant sulaikymo kameroje buvo kartu vyras, kuriam jis viską papasakojo, o jis jam pasakė, kad reikėtų prisipažinti, nes vis tiek policija turi įrodymų ir gal teismas tada „duotų mažiau metų“. Jis taip papasakojo tyrėjams. Tyrėjai pasakė, kad duos lapą ir, kad jis pagalvotų per naktį ir viską surašytų. Kai pašnekėjo su tuo vyru kameroje, surašė viską ir po to davė parodymus pareigūnams.

Kitą rytą ant mašinos grindų pamatė peilį, kurį nuvežė pas mamą, nes pagalvojo, kad geras peilis ir pabandys jį išplauti. Peilį nuvalė skuduru ir pagalvojo, kad mamai prie ūkio jis pravers. Nuvežęs, peilį padėjo savo buvusiame kambaryje po lova, nes ten yra visi jo įrankiai sudėti. Mama peilio nematė. Civilinius ieškinius pripažįsta, bet yra nekaltas. Jo kraujas automobilyje galėjo būti rastas, nes maždaug kovo pradžioje jį buvo sumušę A. draugai, dėl to, kad jis jos ieškojo Ukmergėje. Tuo metu, kai A. buvo žalojama to vyriškio ir užklojama lapais, jis jos nelietė. Draugavo su A. nuo vasaros, o gyveno kartu nuo Naujųjų metų. A. prašydavo nuvežti ją tai pas vieną, tai pas kitą vyrą. A. daug kartų lankėsi pas kitus vyrus. Ji buvo laisvo būdo, bet jis galvojo, kad gal jai taip pasireiškia brendimas. A., kokias dvi savaites būdavo iškeliavusi kažkur, o dvi savaites būdavo pas jį. A. turėjo telefoną, bet įvykio dieną jis jį buvo paslėpęs, kad ji jo nesudaužytų, o kai vežė ją į Ukmergę, pamiršo paimti ir savo, ir jos telefonus. Kai pareigūnai darė kratą pas jį namuose, jis atidavė jiems A. telefoną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo A. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, kuomet jis prisipažino nužudęs A. A. ir detalizavo nužudymo aplinkybes (t. 2, b. l. 139-142; 143-145; 155-164.). Pagarsinus parodymus A. S. parodė, jog parodymų patikrinimo vietoje metu jam miške tyrėja pasakė parodyti kaip viskas buvo. Jis sakė, kad nebadė ir nerodys. Tada tyrėja sakė, kad jis turi parodyti, todėl jis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė bet kaip viską. Sulaikymo kameroje („KPZ“) jis gavo lapą, kuriame buvo parašyta, kaip nužudyta A.. Lape parašyta, kad buvo du dūriai. Neturi to lapo, bet jame buvo parašyta, kuria ranka durta ir, kad durta į dešinę pusę. Advokatė ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavo vėliau, kai važiavo į įvykio vietą advokatė taip pat buvo. Jis nesakė advokatei apie tai, kad jam davė lapą, kuriame parašyta, kaip jam reikia viską pasakoti. Jis iš karto sakė, kad nevažiuos į parodymų patikrinimo vietą, bet jam buvo pasakyta, kad jis davė parodymus, todėl turi važiuoti. Jis kaltu neprisipažįsta.

Nukentėjusysis B. A. teisme parodė, jog jis yra žuvusiosios tėtis. Viskas prasidėjo 2020 m., neprisimena tikslios datos. Jis turi 4 vaikus ir jis vienas juos užaugino. Iki pilnametystės visi vaikai gyveno pas jį. Kai suėjo A. 18 metų, ji susirado vaikiną iš (duomenys neskelbtini) miestelio ir pastojo. Ji pasakė, kad eis gyventi su juo. Ji pagimdė, jis parvežė ją iš ligoninės pas V. (jos vaiko tėvą). Jie pagyveno kokius tris mėnesius, tada įsikišo V. motina ir perėmė tą vaiką auginti pati, nes pamatė, kad jiems nieko neišeina. Jis pats tuo metu jau niekur nesikišo, nes viską tvarkė vaikų teisės. Po to, kai A. išėjo atskirai gyventi su V., ji atvažiuodavo pas jį retkarčiais į Ukmergę. Vėliau A. kažkaip susirado kaltinamąjį. Kiek prisimena, ji vasario mėnesį atvažiavo pas jį ir buvo apsirengusi plėšytais džinsais, sportbačiais. A. pasakė, kad nenori gyventi su kaltinamuoju, nes jis ją prievarta verčia lytiškai santykiauti. Visas tas dalykas pasirodė, kai jis atvažiavo jos ieškoti į Ukmergę, „sukėlė visą policiją ant kojų“. Jam skambino iš policijos ir pasakė, kad ieško A., bet jis pasakė pareigūnams, kad ji yra pilnametė ir pati pasirenka su kuo būti. Visa tai vyko 2021 m. vasario mėn. Kaltinamasis atvažiavęs prievarta iš jo namų ištempė ją per laiptinę rėkiančią. A. rėkė, kad nevažiuos, kad nenori. Paskui A. buvo nuvažiavusi pas motiną. Pas motiną atvažiavęs kaltinamasis taip pat visokias nesąmones darė, be batų palikdavo, naktį tysdavo ją prievarta, motina neleisdavo, o jis peilį visada kartu su savimi vežiodavosi. Jis pats taip pat nekvietė policijos, kai kaltinamasis išspyrė daugiabučio duris, ir kai A. ištempė iš namų. Prieš tą ištempimą jis matė A. su kaltinamuoju degalinėje, ji neišlipo iš mašinos ir nepriėjo prie jo pasisveikinti. Jis buvo išlipęs iš mašinos, bet nebuvo priėjęs prie A., nes kaltinamasis jai neleido išlipti. Vėliau, kai A. atvažiavo pas jį, jis jos paklausė, kodėl ji neišlipo degalinėje iš mašinos, ji pasakė, kad kaltinamasis neleidžia ir laiko ją prievarta. A. pas jį gyveno iki pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini) m. A. turi psichinę negalią. Kol ji gyveno pas jį, jis sutvarkydavo neįgalumo dokumentus, o kai ji nepasirodydavo, jis jau nebegalėjo jos sugaudyti ir liko nesutvarkyta. Kaltinamąjį matė tik vasario mėn., nepažįsta jo. A. pasakė, kad negyvens pas jį, o ir prieš tai priešinosi ir sakydavo, kad nori gyventi pas vaiko tėvą. Jis jai pasakė, kad gerai, jei pastojo, tegu gyvena kartu. Jis bendravo su A., bet ji nebeatvažiuodavo pas jį. Kai A. pastojo, jis ją nuvežė į ligoninę ir pasirodė, kad ji laukiasi virš trijų mėnesių, todėl negalima padaryti aborto ir jie taip viską paliko.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiojo B. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 102-103). Pagarsinus parodymus B. A. patikslino, jog nesakė, kad A. seksualiai prieinama visiems. Tą dieną jis buvo šoke, pareigūnai klausinėjo, kas galėjo nužudyti A.. Jis nenutraukė ryšio su dukra, bet ji išvažiavo pati ir daužė telefonus tai, kaip jam reikėjo ją surasti. Sakė, kad A. vartodavo alkoholį, bet nesakė, kad užsiiminėjo seksu, ir kad buvo laisvo elgesio. A. Ukmergės policija pažinojo ir žinojo, kad ji būdavo tai pas vieną, tai pas kitą vyrą. Policijos pareigūnai patys išveždavo A. iš tų vyrų. Jis sutinka, kad taip buvo. A. toks elgesys yra susijęs su jos neįgalumu. Nežino, ar A. S. žinojo apie jos negalią. A. neįgalumo pašalpos, kai ji išėjo iš namų, niekas netvarkė. A. išėjusi iš jo namų nieko negavo, nes jis nesutvarkė dokumentų, nes nebuvo įmanoma ją surasti ir negalėjo sutvarkyti neįgalumo pašalpos. Jis nežinojo, kad jo dukra dingo. Kaltinamasis, visas drebėdamas, paskambino kitai jo dukrai G. A. per „Messenger“ programą su vaizdu. Jie paklausė: „- kur A. ?“, o jis pasakė, kad ji iškeliavo į tolimą kelionę. Paskiau pradėjo šnekėti nesąmones, kad jis išvažiuoja švęsti kažkur į Molėtus. Tiksliai nepamena, bet pokalbis vyko lyg balandžio 4 d. Su A. paskutinį kartą kalbėjo likus iki jos gimtadienio trims dienoms. Ji pasigyrė, kad jos gimtadienis ir ateis draugai, bet ji jo nekvietė, nes dalyvauja jaunimas. Nežino, kokie asmenys dalyvavo A. gimtadienyje. A. kartu su kaltinamuoju negyveno, ji pabėgdavo iš jo, tada jis jos ieškodavo po visą Ukmergę. Būdavo, kad A. pabėgusi pasislėpdavo pas draugus. A. sakė, kad nenori kaltinamojo, nes jis jai per senas. Jis nieko nežino apie tai, kad A. draugai būtų sumušę kaltinamąjį. A. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Ji nenorėjo gyventi pas jį, nes jis neleido išgėrinėti ir rūkyti. Kai kaltinamasis skambino per „Messenger“ programą jo kitai dukrai, jis nepasakojo tokių aplinkybių, kurias papasakojo šiandien teisme. Jis nepasakojo, į kokią tolimą kelionę A. išvažiavo. Nežino, kada paskutinį kartą G. kalbėjosi su A.. Reiškia byloje civilinį ieškinį. 1 700 Eur turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos, dokumentų nėra, nes jis dar neišsimokėjo už laidotuves. Sąskaitos nėra išrašytos, kol nėra įnešti paskutiniai pinigai. Teismui pateiks laidotuvių išlaidų sąmatą. Laidojimo pašalpa buvo gauta už karstą. Gali pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. 100 000 Eur neturtinę žalą sudaro tai, kad A. yra žmogus, jo duktė, jis ją užaugino, patyrė skausmą jos netekęs. Bent 50 000 Eur mano, jog turėtų būti reali neturtinės žalos suma. A. mamai atimtos motinystės teisės. Vyriausiam vaikui buvo 7 metai, kai jis liko vienas auginti 4 vaikus. A. buvo jauniausias vaikas. Iš viso du berniukai, dvi mergaitės. Dar su antra žmona turi mažą vaiką. Po aptariamo įvykio nevartojo vaistų ir nesikreipė į gydytojus. Jam buvo labai sunku. Sunkiausia buvo, kai vežė į kapines. Jis pats atpažino savo dukrą.

Liudytojas V. M. teisme parodė, jog kovo 27 d. buvo A. gimtadienyje su G. V. ir savo dukra, pabuvo gal valandą, išgėrė 0.7 l degtinės butelį. Degtinę gėrė jis, A. ir G., o A. S. nelabai gėrė. Tada A. sudaužė vazą, pradėjo „durniuoti“ ir jie išėjo namo. Gimtadienis vyko pas A. S. namuose. Viskas kuo puikiausiai buvo tarp A. ir As., o kiek laiko jie draugavo, nežino. Jis kartu su A. turi dukrą, dabar vaiką augina vienas. Iki ėjimo švęsti A. gimtadienio, jie kartu negyveno, nes buvo teismo sprendimas, kad A. pas jį negali gyventi. Jiems atėjus į gimtadienį A. buvo nedaug išgėrusi. Kai išėjo iš gimtadienio A. buvo gerokai padauginusi. Gimtadienio metu A. su A. S. susipyko dėl suknelės. A. norėjo užsidėti suknelę, bet A. S. jai neleido, tada jie truputį pradėjo pyktis ir jis išėjo namo. Jie pykosi žodžiais. A. S. nestumdė ir nebuvo sugriebęs A.. Iš gimtadienio išėjo kartu su G. V.. A. jam nesiskundė, kad A. S. prieš ją smurtauja. A. jam pati rašė, kad A. S. išvažiuoja į darbą ir ją užrakina namuose, taip pat tai girdėjo iš kitų žmonių. A. sakė, kad ją užrakina namuose dėlto, jog ji nebėgiotų. A. bėgiodavo pas kitus vaikinus. A. turėjo keletą draugų Ukmergėje, jis jų nepažįsta. A. iki 18 metų gaudavo pašalpą. Tėvas tvarkydavo A. pinigus, kol ji juos gaudavo. A. nėra jam sakiusi, kad jos pinigais naudojasi kaltinamasis. Gimtadienio metu A. nekalbėjo ir neprašė, kad A. S. ją vežtų į Ukmergę. Žino, kad po gimtadienio A. S. dar ieškojo A., rašė jam žinutę ir klausė, ar žino kažką apie A., ar žino, kur ji gali būti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 171-174). Pagarsinus parodymus liudytojas pavirtino, jog jo parodymai yra teisingi. Gimtadienio metu gėrė keturiese. A. gyveno kartu su As., todėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad jie sugyventiniai. Gimtadienio metu A. S. vos vos buvo suėmęs A. už kaklo iš priekio, tačiau nieko jai nedarė. A. gimtadienis buvo šeštadienį, jeigu neklysta, tai As. jos ieškojo pirmadienį.

Liudytojas S. K. teisme parodė, jog A. su As. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau kiek laiko jiedu gyveno kartu nežino. Jis su A. S. dirbo tame pačiame darbe kokius penkis metus. Kai jis įsidarbino, A. S. jau ten dirbo. Važiuodavo su A. S. iš (duomenys neskelbtini) autobusu kartu į darbą, juos veždavo darbo autobusas. Jis po darbo buvo trumpai užėjęs į A. gimtadienį gal 27 d., šeštadienį, nes dirbo rytinėje pamainoje. Tą dieną A. S. nedirbo kartu su juo. Gal prieš 17.00 val. buvo pas A. S. su A. ir buvo apie 30 - 40 minučių. Dovanos neturėjo tai davė A. pinigų – 50 Eur. Pasėdėjo, pasijuokė ir jis išėjo namo. Buvo trise: A. S., jis ir A.. Kai jis atėjo A. S. nebuvo girtas, lyg jis negeria, o A. gal šiek tiek buvo išgėrusi. Jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė kokius tris stikliukus „Starkos“. Kai šventė gimtadienį A. gėrė, o A. S. negėrė. Gimtadienis vyko linksmai, pasijuokė be jokių piktumų. Jis išėjo namo apie 18 val. A. S. sakydavo, kad A. yra jo draugė ir jis ją myli. Nežino, ar buvo pas juos planų susituokti. Nėra matęs, kad As. nešiotųsi su savimi peilį ir jis jam nėra to sakęs. Jis nematė, kad A. su As. muštųsi, pyktųsi. Nežino, ar A. turėjo draugų Ukmergėje. Jam A. S. nieko apie tai, kad A. reikia kažkur vežti pas kitus vyrus, draugus, nesakė. Nežinojo, kad A. S. laiko A. užrakinęs namuose.

Liudytoja V. S. teisme parodė, jog kaltinamasis yra jos sūnus ir ji sutinka duoti parodymus. Sūnus buvo vedęs du kartus, su pirma žmona išsiskyrė, yra du vaikai, kurie dabar gyvena užsienyje. Vėliau susituokė su kita ir gyveno 4 metus, kuri mirė. Jos sūnus kaltas dėlto, kad susidėjo su jauna, savo dukros amžiaus, mergina ir ta mergina, A., su juo faktiškai negyveno. Ta mergiotė išeina, pabūna su tuo, kuris jai padarė vaiką tada, kai A. S. gauna pinigus, eina pas jį, pabūna su juo, kai tas pinigų neturi, ji vėl išeina. Ji su A. bendravo nedaug, susitikusios buvo gal tik 4 kartus. Vieną kartą buvo pas ją namuose, po to jos visai nekontaktavo, o kitus kartus važiavo į Molėtuose esančią parduotuvę, sūnus ją nuveždavo, tai ir A. važiuodavo kartu. Vieną kartą atėjo parduotuvėje prie kasos, ji paklausė A., ar ji galvoja gyventi su As., o ji pasakė, kad negyvens su As., nes gyvens su vaiko tėvu. Paskutinį kartą A. su As. matė 2021 m. vasario mėn. pabaigoje. As. su A. susipažino tik 2020 m. gruodžio mėn. Ji As. daiktų, esančių pas ją namuose, netikrina, nieko nežino apie peilį. As. jai sakė, kad jis norėjo atvežti A. pas ją Velykoms ir, kai buvo jos gimtadienis, A. po gimtadienio prašė As., kad ją išleistų. As. ją išleido, bet ji prašė, kad jis ją nuvežtų gal Ukmergėn. Šitas aplinkybes pasakoja iš to, ką jai sakė As., jis jai skambino ir papasakojo. Ji nematė, kada As. padėjo po jos namuose esančia sofa peilį. Ji net nežino, ar jis turėjo tą peilį. Paskutinį kartą pas ją As. atvažiavo 2021 m. balandžio mėn. Didįjį Šeštadienį prieš Velykas po pietų ir nakvojo pas ją. Per Velykas As. buvo pas ją ir sakė, kad nežino, kur A. išėjo. Antrą Velykų dieną, po pietų, As. išvažiavo. Daugiau As. ji nematė.

Liudytojas G. M. teisme parodė, jog pažįsta A. S.. Pirmą kartą su juo susipažino darbe, kai jis atėjo pas savo draugę. Jis dirbo lentpjūvėje (duomenys neskelbtini). Žino, kad A. S. atėjo rudenį, bet tiksliai neprisimena, kada. Jis atėjo į lentpjūvę, sakė, kad myli A., o jis A. S. pasakė, pasiimti ją. A. buvo atėjusi pas jį. Ji neturėjo, kur gyventi, tai ateidavo pas jį, po to vėl išlėkdavo. Ji gyveno pas jį apie mėnesį iki tol, kol išėjo. Jis gyvena už (duomenys neskelbtini) miestelio, o A. S. gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jis nežino ir neklausė, kaip A. S. jį susirado. A. S. į darbą atėjo prašyti, kad A. grįžtų pas jį gyventi. Jis A. neklausė, kur jie susipažino su A. S.. Ji dingdavo dviem savaitėms, o jis net neklausdavo, kur ji dingdavo. Nežino, kiek laiko A. gyveno su kaltinamuoju, kai išėjo iš jo. Gal apie tris mėnesius, bet tiksliai nežino. A. S. yra ieškojęs A. pas jį. Nėra matęs, kad A. S. nešiotųsi peilį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 166-168). Pagarsinus parodymus, liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi. Datos nurodytos apytikslės, nes jis jų tiksliai neatsiminė. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nežiūrėjo savo telefone, kada jam skambino A. S..

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 176-177). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog jis A. A. pažinojo apie metus laiko. Žino, kad A. buvo nužudyta ir ją rado miške. Iš kur sužinojo, kad A. nužudyta, tiksliai nepasakys, galimai tai pasakė A. sesuo. Iš pradžių dar nepatikėjo, bet vėliau, kiek atsimena, pamatė per žiniasklaidą, kad A. nužudyta. Iki tos dienos, kai sužinojo, kad A. nužudyta, su A. nebendravo gal kokius du mėnesius. Tuo metu su ja nesusirašinėjo ir nesusiskambindavo. Neprisimena, ką darė kovo 28 dieną, galimai važiavo į darbą, tačiau tikrai su A. tą dieną nesitarė susitikti Ukmergėje. Jei gerai atsimena, tai su A. paskutinį kartą bendravo šių metų sausio pabaigoje ir daugiau su ja jokio bendravimo nebuvo. Žino, kad A. gyveno su kažkokiu vyresniu vyriškiu „seniu“, tačiau jo vardo nežino, matė jį gal porą kartų. A. pasakodavo, kad ji gaudavo pinigus už invalidumą, tačiau tas „senis“ iš jos pasiimdavo. Žino tik, kad kartais A. pabėgdavo nuo to „senio“, o jis jos ieškojo. Daugiau apie jų tarpusavio santykius nieko nežino. Kas atsitiko su A. nežino.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra miško vietovė, esanti (duomenys neskelbtini). Šalia miško kelio, kairėje pusėje (žiūrint nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) kelkraštyje yra moteriškos lyties lavonas. Atstumas nuo galvos iki važiojamosios kelio kairiojo krašto yra 0,6 m, o iki kojų 1,7 m. Lavono kūnas užbertas senų lapų ir grunto sluoksniu. Lavonas su drabužiais, ant kurių rastos tamsiai rusvos spalvos skysčio dėmės. Lavoninis sustingimas stiprus visuose tiriamosios grupėse. Lavondėmės lokalizuotos dešiniame šone bei dešiniame užpakalio paviršiuje rausvai - violetinės spalvos. Spaudžiant spalvos nekeičia. Aplinkos temperatūra + 6,2 laipsnio. Kaklo kairės pusės pažandėje yra žiojėjanti su odos liežuvėliu vidiniame gale skersinė žaizda (durtinė - pjautinė). Kaklo dešinėje pusėje viršutinėje dalyje yra kita žiojejanti durtinė - pjautinė žaizda. Dešinio riešo vidiniame paviršiuje yra skersinė, pjautinė žaizda. Kairės rankos tarp pirmo ir antro tarpupirščio srityje yra pjautinė žaizda. Kairiajame delne užspausti lapai. Kūno oda drėgna, pašiurpusi, paburkusi nuo drėgmės, delnai balkšvi su nežymiu raukšlėtumu (t. 1, b. l. 13-30).

Kratos įtariamojo A. S. mamos V. S. namuose metu, kambaryje po lova buvo rastas ir paimtas peilis (t. 2, b. l. 37-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 437/2021(01) nurodyta, kad remiantis A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada:

1. A. A. mirė nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo. Į tai nurodo durtinės-pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje bei kaklo kairėje pusėje, pažeista dešinė pažandinė liauka, vidinė jungo vena, liežuvio šaknis, kairė tonzilė. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio metu (teismo medicinos specialistas A. B.) 2021 m. balandžio 6 d. 16.00 – 17.45 val. rodo, kad nuo A. A. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo daugiau nei 24 val. laiko. Tiksliau pasisakyti apie mirties laiką remiantis lavoniniais reiškiniais nėra galimybės, kadangi lavono kūno temperatūrai priartėjus prie aplinkos temperatūros lavoninių reiškinių vystymasis sustoja ir nebeprogresuoja.

3. A. A. lavone nustatytas durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas pasireiškė durtinėmis - pjautinėmis žaizdomis kaklo dešinėje pusėje bei kaklo kairėje pusėje, pažeista dešine pažandine liauka, vidine jungo vena, liežuvio šaknimis, kaire tonzile. Taip pat nustatyta intraodinė kraujosruva kairiame petyje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešinėje, odos nubrozdinimas - įbrėžimas kaklo kairėje, pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše. Durtinis - pjautinis kaklo sužalojimas padarytas plokščiu, duriančių - pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu, kurio bukasis kraštas turėjo pentį išreikštomis briaunomis, neilgai trukus iki mirties. Intraodinė kraujosruva kairiame petyje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešinėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties. Odos nubrozdinimas - įbrėžimas padarytas kietu buku, galimai turinčiu briauną daiktu, neilgai trukus iki mirties. Pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neilgai trukus iki mirties. Durtinis - pjautinis kaklo sužalojimas dėl pažeistos jungo venos kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Intraodinė kraujosruva kairiame petyje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešinėje, odos nubrozdinimas - įbrėžimas kaklo kairėje, pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. A. A. lavono kraujyje nustatyta 2,59 ‰ etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Tiriamieji objektai (kraujas ir šlapimas) bus sunaikinti 2022 m. balandžio 14 d.

5. A. A. kepenyse - inkste, kraujyje, šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Kraujyje kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas, kepenų fragmentas, inkstas) bus sunaikinti 2022 m. birželio 15 d.

6. A. A. mirė nuo durtinio - pjautinio kaklo sužalojimo. Į tai nurodo durtinės - pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje bei kaklo kairėje pusėje, pažeista dešinė pažandinė liauka, vidinė jungo vena, liežuvio šaknis, kairė tonzilė. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu.

7. A. A. lavone pomirtinių sužalojimų nėra.

8. A. A. lavone nustatyti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiosios rankomis.

9. Neatmetama galimybė, kad A. A. lavono rankose nustatyti pjautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti ir prisidengiant rankomis nuo pjaunančių savybių turinčio daikto ar kairia ranka sugriebiant pjaunančių savybių turintį daiktą už ašmenų.

10. Neatmetama galimybė, kad po visų sužalojimų padarymo A. A. galėjo kurį tai trumpą laiko tarpą atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės, dėl išorinio kraujavimo.

11. Labiausiai tikėtina, kad po visų sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių.

12. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

13. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių.

14. Durtinis - pjautinis kaklo sužalojimas padarytas plokščiu, duriančių - pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu, kurio bukasis kraštas turėjo pentį išreikštomis briaunomis. Intraodinė kraujosruva kairiame petyje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešinėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas - įbrėžimas padarytas kietu buku galimai turinčiu briauną daiktu. Pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu.

15. Kaklo dešinėje esanti durtinė - pjautinė žaizda yra tinkama grupinės priklausomybės lygio įrankio nustatymui. Nagrinėti šį klausimą būtų galima atlikus papildomą medicinos kriminalistikos tyrimą.

16. Sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas, todėl pasisakyti kuris jų padarytas ankščiau, o kuris jų padarytas vėliau nėra galimybės.

17. Neatmetama galimybė, kad A. A. sportinio megztinio kairės rankovės apatiniame gale, esantis 1 cm audinio pažeidimas einantis per pažastinę rūbo siūlę, galėjo būti padarytas tuo pačiu metu kuomet buvo padaryti ir kairėje plaštakoje esantys sužalojimai.

18. A. A. skrandyje yra 10 ml rausvų gleivių. Tikėtina, kad nukentėjusioji 2-4 val. prieš mirtį nevalgė.

19. A. A. sirgo aortos ateroskleroze (t. 1, b. l. 80-87).

Posėdžio metu kaltinamasis A. S. tvirtino, jog A. A. nužudė ne jis, o nepažįstamas vyras, kurį jis sustojo pavežti. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nužudęs tik dėl to, jog jį vertė taip daryti pareigūnai. Kaltinamasis posėdžio metu tvirtino, jog minėtas vyras, sustojus A. A. prašymu, išlipęs iš mašinos su A. kažką rėkavo, apie kažkokią skolą, to vyro rankose pamatė peilį, priėjęs arčiau, norėjo jį atimti, tačiau tas vyras spyrė jam į koją ir trenkė per galvą, tada A. bandė iš to vyro atimti peilį, gal su peiliu pati persipjovė ranką, A. pradėjus šaukti, jis išsigandęs sėdo į mašiną, ieškojo telefono, norėjo skambinti 112 – policijai, tačiau telefono nerado, tada pro mašinos langą pamatė, kad vyras laiko peilį A. prie kaklo, A. suklupo ir pradėjo šauktis pagalbos, jis išlipo iš mašinos ir bandė ją pakelti, pamatė, kad vyras valė lapais peilį arba rankas ir jam pasakė geruoju arba bloguoju prinešti lapų; bijodamas to vyro prinešė lapų, bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, bet tas vyras įšoko į mašiną ir pagrasino, kad jei kam papasakos, tai jis jį susiras ir susidoros su juo ir jo šeima, todėl nepranešė policijai. Teisėjų kolegija tokią kaltinamojo pateiktą įvykio versija laiko nepagrįsta ir neįtikinama, nes jos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina būtent tai, kad pats kaltinamasis A. S., pasakodamas apie neva nenustatyto asmens atliktus veiksmus A. A. atžvilgiu, jo nurodomu būdu nužudė nukentėjusiąją ir jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos nužudymo aplinkybės, duodant papildomus parodymus, surašant nuoširdų prisipažinimą bei parodant savo atliktus veiksmus parodymų patikrinimo vietoje metu, atitinka tikrąsias A. A. nužudymo aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija, nustatydama įvykio aplinkybes, remiasi A. S. duotais 2021 m. balandžio 8 d. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 146-149) ir 2021 m. balandžio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 155-164) bei jo parodymų, duotų teisme, dalimi tiek, kiek ji neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Paties kaltinamojo teigimu, jam tą vakarą vežant į Ukmergę A. A., ji neva pasakė, kad jos draugai jį sumuš, dėl ko jis įsižeidė ir nusprendė grįžti atgal į namus, kad ji išsiblaivytų. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, į namus jos nenuvežė, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kvartalą, kuriame ir nužudė A. A. bei paliko jos kūną, uždengdamas lapais. Jokio trečio asmens nei jiems išvažiuojant iš kiemo, kuomet A. A. buvo stipriai apgirtusi ir nepaėjo savo kojomis bei buvo nunešta į automobilį, nei vėliau su A. A. ir A. S. kartu nebuvo. A. S. teisminio nagrinėjimo metu detaliai nurodė, kokius veiksmus atliko jo nurodytas nepažįstamas vyras A. A. atžvilgiu – konfliktavo su ja, laikė ją sugriebęs ir prie kaklo prikišęs peilį, A. A. gynėsi, bandė atimti peilį, gal pati ranką susižalojo. Kaltinamojo teigimu, nenustatytas vyras važiavo mašinoje tiek prieš nužudymą, tiek po jo, valėsi lapais rankas ir peilį, tačiau atlikus tiek A. A. kūno, tiek įvykio vietos, automobilio, peilio apžiūras, nenustatyta jokių galimo trečio asmens nei biologinių, nei kitokių pėdsakų, kas mažai tikėtina imant domėn buvusią nužudymo situaciją. A. S. nurodytos aplinkybės atitinka A. A. sukeltus sužalojimus tiek kakle, tiek rankoje, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros metu atlikta žuvusiosios lavono apžiūra bei byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. A. lavone nustatytas durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas pasireiškė durtinėmis - pjautinėmis žaizdomis kaklo dešinėje pusėje bei kaklo kairėje pusėje, pažeista dešine pažandine liauka, vidine jungo vena, liežuvio šaknis, kaire tonzile; taip pat nustatyta intraodinė kraujosruva kairiame petyje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešinėje, odos nubrozdinimas - įbrėžimas kaklo kairėje, pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše. Tai, kad automobilyje buvo rasta tik A. S. biologinių pėdsakų ir A. A. kraujo, patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Tai, kad A. A. buvo sunkaus neblaivumo būsenoje, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. A. lavono kraujyje nustatyta 2,59 ‰ etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Taigi, teisėjų kolegija, įvertindama byloje ištirtus įrodymus daro išvadą, jog A. S., esant negatyvioms kaltininko paskatoms, t. y. dėl to, kad A. A. jį įžeidė, ją nužudė ir paliko (duomenys neskelbtini) kvartale, lapais apklojęs jos kūną. Tai, kad kūnas buvo apdengtas lapais patvirtino A. A. lavoną aptikęs liudytojas V. V., tai užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokole. Tai, kad A. S., po A. A. nužudymo, slėpė peilį pas savo motiną V. S., patvirtino jis pats, teisme nurodydamas, kad „tas vyras paliko peilį mašinoje“, jo vertinimu, tai buvo geras peilis, kurį galvojo panaudoti ūkyje pas mamą, tai patvirtina ir V. S. gyvenamosios vietos kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog peilis buvo rastas V. S. namuose, kambaryje, po lova.

Dėl seksualinio prievartavimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos požymių ? „siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės dėl prieš tai panaudoto smurto“

Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.). Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja. Apsvaigimas nuo alkoholio taip pat gali lemti bejėgišką būklę. Lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 straipsnį, jei teismas nustato, kad apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, jog atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusio asmens valią. Jei nukentėjusiojo bejėgiška būklė atsiranda dėl tikslingų kaltininko veiksmų (pvz., nukentėjusysis buvo kaltininko nugirdytas alkoholiu), asmens veika kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas pagal požymį „kitaip atimdamas galimybę priešintis“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-719/2021).