- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-289-1020/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10628-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- B. A.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis, Petras Prijalgauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Petro Prijalgausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 12 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo B. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. S. B. A. priteista 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai, 1 040 Eur (vienas tūkstantis keturiasdešimt eurų) turtinei žalai, 29,96 Eur (dvidešimt devyni eurai devyniasdešimt šešis centai) proceso išlaidoms, susidariusioms dėl kelionių į teismo posėdžius, atlyginti.
A. S. išteisintas dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 28 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytu daiktu, tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius A. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai intraodinę kraujosruvą kairiajame petyje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešinėje, odos nubrozdinimą – įbrėžimą kairėje, taip pat tyčia sudavė peiliu ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas A. A. durtinį-pjautinį kaklo sužalojimą, kuris pasireiškė durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kaklo dešinėje pusėje bei kaklo kairėje pusėje, pažeisdamas dešinę pažandinę liauką, vidinę jungo veną, liežuvio šaknis, kairę tonzilę, pjautines žaizdas kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše, dėl ko nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo, komplikavęsis išoriniu nukraujavimu A. A. įvykio vietoje mirė, ir taip nužudė A. A..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. S. išteisinti, jam nepadarius BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos.
2.1. Apeliantai nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo išteisintas, tačiau pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantų teigimu, už šios nusikalstamos veikos padarymą apygardos teismas nepagrįstai A. S. paskyrė griežtą bausmę, nesant jokių tiesioginių ir neginčijamų jo kaltės įrodymų. Priimdamas sprendimą apygardos teismas vadovavosi spėjimais, prielaidomis ir abejonėmis.
2.2. Apeliantai teigia, kad nuteistasis A. S. nukentėjusiosios nenužudė, tai padarė kitas vyras, kurio jis nepažinojo, bet nukentėjusiosios prašymu, važiuojant iš Ukmergės, sutiko pavežti kaip pakeleivį. Važiuojant miško keliu, A. A. paprašė jo sustoti. Nukentėjusiajai išlipus iš automobilio, minėtas vyras taip pat išlipo ir tarp jų kilo konfliktas. Nuteistojo manymu, konfliktas kilo dėl skolos. Po to, minėto vyro rankose jis pamatė peilį, kurį jis dar bandė atimti. Matė, kaip minėtas vyras iš pradžių peilį laikė A. A. prie kaklo, o netrukus ji suklupo ir pradėjo šauktis pagalbos. Dėl nurodytų aplinkybių jis labai išsigando ir bandė pabėgti, bet minėtas vyras įlipo į jo automobilį ir liepė nuvežti atgal į tą vietą, iš kurios jį paėmė. Apie šį įvykį niekam nepranešė, bijodamas dėl savo ir savo šeimos narių gyvybės. Minėtas vyras grasino susidoroti tiek su nuteistuoju, tiek su jo šeima, jeigu jis kažkam apie tai praneš. Be to, jis nemanė, kad A. A. mirė. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme taip pat teigė, kad kitą dieną savo automobilyje rado peilį, pagalvojęs, kad peilis gali praversti ūkyje, jį nuvalė ir nuvežė į savo motinos namus bei padėjo po lova. Apeliantų teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ar peilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji, priklausė nuteistajam ar kitam asmeniui.
2.3. Apeliantai taip pat pažymi, kad nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus, save apkalbėjo pagal pareigūnų duotame lape nurodytas nukentėjusiosios nužudymo aplinkybes. Visas nukentėjusiosios nužudymo aplinkybes jis sužinojo iš pareigūnų. Taip pat pareigūnai reikalavo prisipažinti, grasindami jam griežta bausme. Nuteistasis tuomet prisipažino dėl nukentėjusiosios nužudymo, nes žinojo, kad įvykio vietoje ir mašinoje gali būti likę jo ir nukentėjusiosios pėdsakų. Visgi, nuteistojo automobilyje rasti jo kraujo pėdsakai galėjo būti palikti ne nukentėjusiosios nužudymo dieną, o anksčiau, kai nukentėjusiosios draugai buvo jį sumušę.
2.4. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis dėl jam inkriminuotos BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo išteisintas, todėl teismo išvados dėl nukentėjusiosios nužudymo motyvo – siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, be kita ko, ir įžeidimo bei grasinimo pasiskųsti draugams yra neteisingos.
2.5. Apeliantai pažymi, kad A. S. nustatytas 30 procentų nedarbingumas, nuo 2003 metų jis buvo gydomas dėl sunkios galvos traumos. Jam diagnozuotas potrauminis sindromas, trauminė galvos smegenų liga, todėl po šios traumos A. S. ne visada adekvačiai suvokia ir teisingai supranta bei vertina savo veiksmus, kuriuos realiai turėtų ar reikėtų jam atlikti tikrovėje. Todėl, apeliantų teigimu, vertinant nuteistojo pirminius parodymus, turėjo būti atsižvelgta į nurodytas jo sveikatos problemas, nes nuteistojo elgesį dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu, savęs apkalbėjimą, galėjo lemti būtent minėta jo galvos trauma. Taigi, esant tokiai situacijai, galima paaiškinti jo lengvabūdišką nenuoseklumą prisiimant kaltę ir nebandant geriau paslėpti lavoną, taip pat sunaikinti ar paslėpti automobilyje surastą peilį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai pripažino, kad būtent A. S. tiesiogine tyčia nužudė A. A.. Pirmosios instancijos teismo nustatyta veika kvalifikuota tinkamai, A. S. paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi byloje jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 6 d., 13.34 val., (duomenys neskelbtini), šalia miško kelio, rastas nenustatytos tapatybės moteriškos lyties lavonas su durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kakle, kuris užbertas senų lapų ir grunto sluoksniu (t. 1, b. l. 1, 13–19). Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad kaklo kairėje pusėje yra skersinė durtinė-pjautinė žaizda. Kaklo dešinėje pusėje viršutinėje dalyje yra kita durtinė-pjautinė žaizda. Dešinio riešo vidiniame paviršiuje yra skersinė, pjautinė žaizda. Kairėje rankoje, tarp pirmo ir antro tarpupirščio yra pjautinė žaizda (t. 1, b. l. 20–30). 2021 m. balandžio 6 d., 20.18 val., nukentėjusiosios A. A. tėvas B. A. iš surasto moteriškos lyties lavono pateiktos nuotraukos atpažino, kad nužudytoji yra jo dukra (t. 1, b. l. 95–99).
6. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija, kad nukentėjusiosios A. A. nužudymo metu A. S. buvo įvykio vietoje, tačiau teigia, jog ją nužudė kitas asmuo – nukentėjusiajai pažįstamas vyras, kurį kaip pakeleivį sustojo pavežti. Teisėjų kolegija, vertindama apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pirmiausia pažymi, kad nuteistojo A. S. parodymai dėl 2021 m. kovo 28 d. vakaro įvykių ir nukentėjusiosios A. A. vežimo į Ukmergės miestą aplinkybių bei jo paties elgesio minėtą vakarą proceso metu nuolatos kito, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, o jo keliamas versijas apie kito asmens kaltę, ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimo metu sužinotas nukentėjusiosios nužudymo aplinkybes kategoriškai paneigia byloje surinkti įrodymai, pavyzdžiui, nužudymo įrankio – peilio suradimas nuteistojo nurodytoje vietoje aplinkybės, apie kurias pareigūnai sužinojo tik iš paties nuteistojo prisipažinimo.
6.1. A. S., įtariant jį dėl A. A. nužudymo, buvo laikinai sulaikytas netrukus po nukentėjusiosios kūno radimo, t. y. 2021 m. balandžio 6 d., 21.37 val. (t. 2, b. l. 125, 126). 2021 m. balandžio 7 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.00 val., jis buvo apklaustas dalyvaujant jo gynėjai ir tuo metu savo kaltės nepripažino –iš esmės teigė, jog kitą dieną po nukentėjusiosios gimtadienio, jos prašymu nuvežė ją į Ukmergę, ten paleido, ir tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad A. A. yra nužudyta (nuteistasis teigė, kad jis su A. A. kartu gyveno nuo Naujųjų metų; jie kartais bardavosi, nes jis A. A. labai pavydėdavo; 2021 m. kovo 27 d. jie namuose šventė A. A. gimtadienį; kitą dieną A. A. paprašė nuvežti ją į Ukmergę; jam atsisakius tai daryti, A. A. labai supyko, viską daužė, triukšmavo, todėl nusprendė ją nuvežti į Ukmergę; atvažiavus į Ukmergę prie parduotuvės „IKI“, A. A. išlipo iš jo automobilio, o jis grįžo namo; tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad A. A. yra nužudyta (t. 2, b. l. 139–142)).
6.2. Sekančią dieną po jau minėtos apklausos, t. y. 2021 m. balandžio 8 d. (laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val.) A. S. pripažino kaltę dėl A. A. nužudymo – nurodė, kad vežant A. A. į Ukmergę jie susipyko, todėl apsisuko atgal, sustojo miško kelyje, kur iš automobilio bagažinės išsitraukęs juodos spalvos plastikine rankena virtuvinį peilį, pirmiausia sužalojo nukentėjusiajai ranką, o vėliau ją nužudė – du kartus dūrė jai peiliu į kaklą bei uždengęs lapais paliko ją šalia miško kelio. Grįžęs namo, parašė A. A. seseriai, kad A. A. nuvežė į Ukmergę. Apie tai, kad jis nužudė A. A. niekam nesakė, o po kelių dienų, važiuodamas pas savo motiną į (duomenys neskelbtini), nuvežė peilį ir paslėpė jį po lova (t. 2, b. l. 143–145). Iš esmės tokios pačios aplinkybės yra išdėstytos paties A. S. 2021 m. balandžio 8 d. surašytame prisipažinime (t. 2, b. l. 146–149). Netrukus po šios apklausos, t. y. 2021 m. balandžio 8 d. laikotarpiu nuo 14.05 val. iki 16.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą, A. S. taip pat prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nurodė, kad A. A. nužudė, nes išsigando, kad jį gali sužaloti. Pirmiausia A. A. norėjo šiek tiek pagrasinti, bet atsitiko taip kaip atsitiko (t. 2, b. l. 179–182). Be kita ko, A. S. savo 2021 m. balandžio 8 d. duotus parodymus, dalyvaujant gynėjai 2021 m. balandžio 9 d. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur nuvykus į įvykio vietą, A. S. ant manekeno parodė A. A. nužudymo aplinkybes, t. y. konkrečiai parodė kūno vietas (ranką, kaklą) kur ir kaip buvo sužalota A. A. bei tai, kad A. A. kūną uždengė lapais ir palikęs, išvažiavo namo. Taip pat A. S. paaiškino, kad peilį, kuriuo nužudė A. A., paslėpė savo motinos namuose (t. 2, b. l. 155–164).
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Paties A. S. prašymu papildomai apklaustas 2021 m. liepos 1 d. jis nurodė, kad ankstesnių apklausų metu pasakojo ne visiškai taip kaip buvo. A. S. nurodė, kad A. A. nužudė ne jis, o visiškai kitas jam nepažįstamas vyras (jam ir A. A. važiuojant nuo Ukmergės link namų, pakelėje, pamatė automobilius stabdantį vyrą, kurį A. A. prašymu sustojo pavežti; vežant jį į (duomenys neskelbtini), sustojo miške; A. A. ir minėtam vyrui išlipus iš automobilio, minėto vyro rankose pamatė peilį; jis bandė atimti peilį, tačiau to padaryti nepavyko; A. A. taip pat bandė gintis ir atimti peilį, tačiau minėtas vyras pirmiausia ją sužalojo, o jai pradėjus rėkti, dūrė jai peiliu kažkur į kaklą; A. A. gulint ant žemės, jis kartu su minėtu vyru uždengė jos kūną lapais; savo automobilyje peilį pamatė tik kitą dieną ir pagalvojęs, kad tai geras peilis, nuplovė jį ir važiuodamas pas savo motiną, nuvežė į jos namus ir paliko lovoje. (t. 2, b. l. 150–151, 154; t. 3, b. l. 21, 35). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. S. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmiau aptartos apklausos metu. Be kita ko, nurodė ir tai, kad apie A. A. nužudymą policijos pareigūnams nepranešė, kadangi jam grasino. Be to, jis tuo metu dar nežinojo, kad A. A. yra nužudyta, manė, jog ji atsigaus, todėl A. A. artimiesiems iš pradžių sakė, kad ji yra gyva. Nei sužalojimo metu, nei po to, A. A. nelietė, o jo kraujo pėdsakai automobilyje buvo rasti gal būt dėl to, kad kovo mėnesio pradžioje jis buvo sumuštas A. A. draugų. Be to, kraujo pėdsakai automobilyje galėjo likti ir po to, kai nepažįstamas vyras iš jo bandė atimti automobilio raktelius. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuteistasis nurodė, kad būdamas sulaikymo kameroje jis gavo lapą, kuriame buvo surašyta kaip buvo nužudyta A. A., t. y. buvo parašyta, kad buvo durta du kartus, taip pat kuria ranka buvo durta, todėl juos perrašydamas ir duodamas parodymus pasakė viską kas buvo parašyta jam duotame lape. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę, nes žinojo, kad įvykio vietoje galėjo būti likę jo automobilio pėdsakai (t. 3, b. l. 136–140, 191–192).
6.4. Iš tokių nuteistojo parodymų matyti, kad nuteistasis viso proceso metu ne kartą keitė savo parodymus ir vis nurodydavo skirtingas tiriamo įvykio aplinkybes bei versijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog A. S. pozicija proceso metu reikšmingai kito (pirmiausia neigė buvęs tiriamo įvykio vietoje; vėliau kaltę pripažino ir konkrečiai bei aiškiai išdėstė visas nužudymo aplinkybes; galiausiai nurodė, kad tik matė tiriamo įvykio aplinkybes ir kad tai padarė nepažįstamas, visiškai atsitiktinis asmuo), dėl to nepateikiant aiškių ir suprantamų priežasčių, teisėjų kolegiją verčia abejoti dalies nuteistojo parodymų, neigiant savo kaltę ir keliant skirtingas versijas, patikimumu. Be to, A. S. keliamas įvykio versijas (dėl pareigūnų jam duoto lapo su aprašytomis nužudymo aplinkybėmis; dėl nepažįstamo asmens, kuris įvykdė tiriamą nusikaltimą) kaip nelogiškas ir neobjektyvias leidžia atmesti toliau aptariami byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie tuo pačiu patvirtina, kad būtent A. S. nužudė nukentėjusiąją ir kad būtent nuteistasis, pripažindamas savo kaltę, nurodė tikrąsias tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o šių parodymų davimo neįtakojo nei pareigūnų veiksmai, nei jų davimui turėjo įtakos apeliantų akcentuojamos aplinkybės dėl nuteistojo sveikatos būklė dėl jo patirtos galvos traumos.
7. A. S., pripažindamas kaltę dėl A. A. nužudymo, ne tik gebėjo pakankamai detaliai, nuosekliai ir aiškiai nurodyti įvykio aplinkybes, bet ir parodymų patikrinimo metu detaliai parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios atitiko objektyvius faktinius įvykio vietos, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, jos kūno radimo aplinkybes ir kitus duomenis bei byloje surinktus įrodymus. Be to, specialisto išvadoje Nr. 89TPK-141/2021, taip pat įvertinus ir aplinkybes dėl A. S. 2003 metais patirtos galvos traumos bei vėlesnius jo susirgimus, nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 3, b. l. 69). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. S. įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais buvo pripažintas pakaltinamu ir nuteistas taip pat ir kitose bylose dėl kitų nusikalstamų veikų, įvykdytų po minėtos traumos (t. 3, b. l. 41–51).
8. Vertindama nuteistojo A. S. parodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą jo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam padavė lapą, kuriame buvo nurodytos visos A. A. nužudymo aplinkybės, kurias jis vėliau tik perrašė ir duodamas parodymus perpasakojo pareigūnams. Tokius nuteistojo teiginius paneigia nusikalstamos veikos tyrimo eiga ir jos metu nustatytos aplinkybės. Kaip matyti, A. S. 2021 m. balandžio 8 d. duodamas parodymus, kurių metu pripažino savo kaltę dėl A. A. nužudymo, be kitų nurodytų A. A. nužudymo aplinkybių, itin smulkiai apibūdino nusikalstamos veikos padarymo įrankį – peilį (virtuvinis peilis su juodos spalvos plastikine rankena, peilio geležtės ilgis apie 8–10 cm, plotis apie 3 cm) ir nurodė jo buvimo vietą. Būtent po šios apklausos, t. y. 2021 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 15.20 val. iki 15.50 val. atliekant kratą A. S. motinos namuose, nurodytoje vietoje – svetainėje esančioje lovoje, buvo surastas A. S. nurodytas virtuvinis peilis su juoda plastikine rankena (t. 2, b. l. 37–45). Tai, kad kratos metu surastas peilis priklauso A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir jo motina V. S.. Liudytoja taip pat teigė mačiusi, kaip A. S. nuo senų laikų surastu peiliu naudojosi (t. 1, b. l. 148–149). 2021 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. MK 37/2021(01) taip pat nurodyta, kad tirti pateiktas peilis juodomis sintetinėmis kriaunomis. Bendras peilio ilgis 300 mm, geležtės ilgis 172 mm. Geležtės pentis nežymiai išgaubta. Geležtės plotis skirtingas, ties rankena plotis didžiausia – 40,4 mm. Įvertinus A. A. kaklo odos žaizdų morfologinius požymius, nustatyta, kad žaizdos buvo padarytos plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmeniu įrankiu, kurio bukasis kraštas turėjo pentį gerai išreikštomis briaunomis. Žaizdos galėjo būti padarytos vienu ir tuo pačiu įrankiu. Atlikus eksperimentinį ir lyginamąjį tyrimą su iš A. S. motinos namų kratos metu paimtu peiliu, pateikta tikėtina išvada, kad A. A. kaklo durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti šiuo peiliu (t. 1, b. l. 189–194). Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad 2021 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu atliekant įtariamojo apklausą, vėliau ir parodymų patikrinimą vietoje, A. S. pats papasakojo tikrąsias tiriamo nusikaltimo aplinkybes, kadangi iš aptartų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pareigūnai šių aplinkybių, t. y. apie tikrąjį nusikalstamos veikos įrankį, jo požymius ir jo buvimo vietą iki aptariamos nuteistojo A. S. apklausos negalėjo žinoti. Todėl akivaizdu, kad jų negalėjo nurodyti ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nuteistojo teigimu, jam pareigūnų duotame lape su aprašytomis konkrečiomis A. A. nužudymo aplinkybėmis.
9. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta liudytojų, tiesiogiai mačiusių aplinkybes dėl A. A. padarytų sužalojimų, tačiau nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas asmens kaltės klausimą, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-287/2013).
10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, versiją, kad nukentėjusiąją nužudė A. S. nurodytas nepažįstamas vyras, paneigia ir specialisto išvadoje Nr. S 268/2021 (01) konstatuotos aplinkybės, kad ant automobilio vairuotojo durų vidinės apdailos rastas kraujas, kurio DNR profilis sutapo su A. S. DNR profiliu su 99,999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutapo su A. A. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 117–128). Kaip matyti, visiškai nepagrįsti nuteistojo teiginiai, kad jo kraujo pėdsakai automobilyje galėjo būti surasti todėl, jog jis buvo sumuštas anksčiau, kadangi specialisto išvadoje nustatyta, kad buvo rastas ne tik A. S. kraujas, bet jis buvo rastas su DNR priemaiša, kuri sutapo būtent su A. A. DNR profiliu. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. S. turėjo kontaktą su A. A. jos sužalojimo metu.
11. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. M 437/2021(01) A. A. konstatuoti kūno sužalojimai visiškai atitiko paties nuteistojo 2021 m. balandžio 8 d. apklausoje ir 2021 m. balandžio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje detaliai nurodytus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus (peiliu sužalojo riešą ir du kartus dūrė į kaklą – dešinę ir kairę puses (t. 2, b. l. 143–145, 155–164)). Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. A. mirė nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo. A. A. lavone nustatytas durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas pasireiškė durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kaklo dešinėje pusėje bei kaklo kairėje pusėje. Taip pat nustatyta intraodinė kraujosruva kairiame petyje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešinėje, odos nubrozdinimas – įbrėžimas kaklo kairėje, pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše. Pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešiniame rieše padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neilgai trukus iki mirties (t. 1, b. l. 80–87). Tuo tarpu nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad nukentėjusiąją nužudė nepažįstamas asmuo, nurodė tik tai, kad jis minėto vyro rankose matė peilį, kurį ir jis, ir A. A. bandė iš jo atimti ir tuo metu jis ją sužalojo. Taip pat minėtas vyras A. A. dūrė peiliu į kaklą, tačiau tiksliai nematė kur (t. 2, b. l. 150–151). Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad būdamas automobilyje matė, jog vyras laiko peilį A. A. prie kaklo, po ko A. A. suklupo ir pradėjo šaukti (t. 3, b. l. 138). Šios aplinkybės taip pat paneigia apeliantų keliamą gynybinę versiją, kad nukentėjusiąją nužudė A. S. nurodytas nepažįstamas vyras.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek byloje apklausti liudytojai, tiek ir kiti objektyvūs bylos duomenys aiškiai patvirtina ir tai, jog nuteistasis A. S. prieš nukentėjusiąją ne tik dažnai smurtavo, bet ir prievarta laikydavo ją namuose bei kitaip ją išnaudodavo. Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2021 m. kovo 27 d. švenčiant A. A. gimtadienį tarp jos ir A. S. kilus konfliktui dėl jos aprangos, A. S. buvo sugriebęs A. A. už kaklo, kad ši apsiramintų. Be kita ko, liudytojas taip pat nurodė, kad A. A. jam rašė, jog A. S. išvažiuodamas į darbą ją užrakina namuose. Apie tai jis taip pat girdėjo ir iš kitų žmonių (t. 1, b. l. 171–172; t. 3, b. l. 173–174). Tai, kad A. S. išeidamas į darbą A. A. užrakindavo namuose, nurodė ir liudytoja V. P.. Taip pat liudytoja nurodė, kad matė, jog 2021 m. kovo 28 d. vakarą A. A. buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio („kominė“), tačiau A. S. vedė ją į savo automobilį ir jie išvažiavo (t. 3, b. l. 168–169). Apžiūrėjus A. S. mobiliojo ryšio telefone esančius vaizdo įrašus, užfiksuota, kad A. A., bendraudama su A. S., ne kartą jo paklausė „šiandien galėsiu išeiti į lauką? Tu mane išleisi, gerai? <...> Mane šiandien į lauką išleisi? Gerai? Nes aš ir lauke noriu pabūt“ (t. 2, b. l. 11–13). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis su nukentėjusiąją konfliktuodavo, laikydavo ją užrakinęs namuose ir smurtavo jos atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje A. S. buvo išteisintas dėl nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo, tačiau pirmosios instancijos teisme ištirti ir skundžiamame nuosprendyje itin detaliai aprašyti nuteistojo mobiliojo ryšio telefone užfiksuoti vaizdo įrašai aiškiai liudija apie nuteistojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu (suduoda smūgius ranka ir kumščiu tiek į galvą, tiek į veidą; laiko sugriebęs už kaklo; tokius nuteistojo veiksmus iš esmės nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad „įraše fiksuoti A. S. smūgio sudavimai A. A., <...>, neįtakojo jos taip, kad ji būtų bejėgiškoje būsenoje ir, kad negalėtų priešintis su ja atliekamiems veiksmams veiksmus“ (nuosprendžio 16 lapas)). Visa tai liudija apie tai, jog nagrinėjamo įvykio metu, nuteistojo smurtinio pobūdžio elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo atsitiktinis – nuteistojo vartotas fizinis smurtas ir kitokia prievarta jų santykių metu buvo dažnas ir tipinis nuteistojo elgesys.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. iš karto po tiriamo įvykio, tiek A. A. artimiesiems (nukentėjusiosios tėvui B. A.), tiek ir pažįstamiems (savo motinai V. S., kaimynei V. P.), melagingai nurodydavo skirtingą A. A. buvimo vietą, nors žinojo, kad ji yra nužudyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyta nuteistojo parodymų kaita ir jo parodymų turinys tyrimo eigoje bei objektyviai surinkti įrodymai – nužudymo įrankio suradimo aplinkybės, automobilyje aptikti DNR pėdsakai ir kiti ištirti įrodymai, leidžia daryti tvirtą išvadą, kad A. S. pats įvykdęs nusikalstamą veiką – nužudęs A. A., iš pradžių siekė ją nuslėpti, o suradus nukentėjusiosios lavoną, duodamas vis skirtingus parodymus ir proceso eigoje iškeldamas vis naujas gynybines versijas, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, atmeta gynybos versiją apie tai, kad A. A. galėjo sužaloti kitas pašalinis asmuo.
14. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad A. S. skundžiamame nuosprendyje ir šio teismo sprendimo 1 pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis veikdamas tiesiogine tyčia nužudė A. A., o tokie veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės
15. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą A. S. paskyrė 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kuri savo dydžiu yra lygi sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Apeliantų teigimu, tokia bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka.
16. Sprendžiant dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės individualizavimo teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad A. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiosios mirtį, nenustatyta A. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertina baudžiamojoje byloje pateiktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – A. S. anksčiau buvo teistas du kartus. Paskutinį kartą laisvės apribojimo bausme už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą (t. 3, b. l. 41–43). Minėti teistumai yra išnykę, tačiau minėtos aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kaip asmenį, kuris linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir visuomenės interesų bei elementarių moralės normų. Be to, A. S. ne kartą baustas administracine tvarka – tarp padarytų pažeidimų dominuoja nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ir pan., taip pat nustatyti ir neigiamai jo asmenybę apibūdinantys bei pakankamai pavojingi viešosios tvarkos pažeidimai dėl lytinės aistros tenkinimo viešoje vietoje (t. 3, b. l. 52–58). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra lygi BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
17. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl nagrinėjamoje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo A. S. (t. 4, b. l. 111–114, 130–133).
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam A. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas (t. 4, b. l. 105). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, taip pat kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021 ir kt.). Atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistajam A. S. viso proceso metu taikoma kardomoji priemonė suėmimas, kuri skundžiamu nuosprendžiu palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajam B. A. priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti tinkamą baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, iš A. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Petro Prijalgausko apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.