Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Julijai Mironovai, dalyvaujant ieškovo E. G. atstovui Aivarui Giliui, atsakovui 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „Eglė“ pirmininkui V. S., atsakovui D. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams 31-ajai Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijai „Eglė“ bei D. L., trečiasis asmuo V. G., dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2015-07-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1821-653/2015, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo E. G. reikalavimas ir iš atsakovo 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „Eglė“ ieškovo naudai priteista 376,51 € (1 300,00 Lt) nuostolių atlyginimo ir 102,59 € (354,21 Lt) bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo turi būti nustatomas atsakovo veiksmų, susijusių būtent su daikto išnykimu, neteisėtumo faktas. Šioje byloje teismas minėtu aspektu pasisakė tik dėl atsakovo neteisėto daikto išnuomavimo trečiajam asmeniui, tačiau nėra pasisakyta ar trečiojo asmens D. L. veiksmai sąlygojo neigiamas pasekmes ir kokią reikšmę tai gali turėti atsakovo civilinei atsakomybei ir jos (civilinės atsakomybės) dydžiui (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 159-161).

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Ieškovui nuosavybės teise priklausė metalinis garažas Nr. 28, stovėjęs Bendrijos, esančios Savanorių pr. 202, Vilniuje, saugomoje teritorijoje. Metalinį (ginčo) garažą žodinio sandorio pagrindu jam (ieškovui) padovanojo tėvas V. G.;2011-09-27 Bendrijos valdyba neturėdama ieškovo, kaip garažo savininko, sutikimo ir apskritai neturėdama teisės disponuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, priėmė sprendimą išnuomoti ieškovu priklausantį garažą Nr. 28 atsakovui D. L. ir sudarė su juo (atsakovu D. L.) nuomos sutartį;Ieškovas nurodo, kad atsakovas D. L. pripažino, kad iš Bendrijos buvo išsinuomojęs ieškovo garažą, kurį fiziškai sujungė su savo garažu (vieną ieškovo garažo šoną išpjovė ir suvirino su kitu, atsakovui D. L. priklausančiu, garažo šonu, taip padarydamas iš dviejų garažų vieną dvigubai didesnį metalinį garažą). Taigi atsakovas D. L. ne tik neteisėtai išsinuomojo ieškovo garažą ir ėmė jį (garažą) valdyti, tačiau dar jį (garažą) ir sunaikino, sujungdamas jį (garažą) su savo garažu. Todėl už ieškovui padarytą žalą abu atsakovai turi atsakyti bendrai, t .y. solidariai.

Vilniaus miesto Spalio rajono deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-10-08 įsaku Nr.76r buvo įsteigtas laikinų metalinių garažų kooperatyvą adresu Savanorių pr. 202, Vilniuje. Vykdomojo komiteto sprendimu kooperatyvo pirmininkas kiekvienam priimtam į kooperatyvą nariui skyrė vietą garažo statybai jo (kooperatyvo) teritorijoje. Tuo pagrindu V. G. skirta vieta garažui statyti kooperatyvo teritorijoje;1996-12-05 įregistruota bendrija pradėjo vykdyti savo veiklą. Vadovaujantis bendrijos įstatų 22.1-22.2 punktais aukščiausias valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas, jo (visuotinio narių susirinkimo) sprendimai yra teisėti ir juos privalo vykdyti visi bendrijos nariai. Bendrijos įstatų 15 punkto pagrindu gyvenantys kartu su bendrijos nariu turi teisę naudotis bendrijos nario garažu. Kaip šeimos narys E. G. 1995 m. atvyko į bendriją sumokėti nario mokestį ir gavo teisę naudotis tėvo garažu, nes tėvas garažu nesinaudojo. Visus nustatytus mokesčius už garažą mokėjo sūnus iki 2008 m. Nuo 2008 m. nei tėvas, nei sūnus mokesčių nemokėjo, o bendrija negalėjo jų (G.) surasti. 2010 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė ieškovui už akių sumokėti skolą bendrijai, kurią ieškovas sumokėjo tik 2011 m. pagautas belaužiant tėvo garažą. Pagal gyventojų registro tarnybos 2014-07-10 pažymą paaiškėjo, kad ieškovas nuo 1995 m. gyvena Savanorių pr. 13-55, Vilniuje, ir su tėvais negyvena, todėl naudotis tėvo garažu kaip šeimos narys teisės neturi. Bendrijos įstatų 14.4 punkto pagrindu garažo savininkas, šiuo atveju V. G. privalėjo notariškai patvirtinti savo garažo nuosavybės perdavimą ieškovui. Notariškai patvirtinto garažo nuosavybės perdavimo dokumento sūnui nėra, todėl ieškovas nėra nei garažo savininkas, nei bendrijos narys ir neturi jokios teisės reikšti pretenzijos nei bendrijai, nei tėvo garažo nuomininkui;2011-08-29 aktas patvirtina, kad nuo 2008 m. garažas Nr. 28 nenaudojamas stovėjo neužrakintas apaugęs, aprūdijęs ir apšiukšlintas, o garažo savininkas ir ieškovas į rašytinius pranešimus neatsiliepė. 2011-09-27 valdybos posėdžio protokolo Nr. 6 sprendimu nutarta nuo 2012-05-18 išnuomoti garažą Nr. 28, kuris pagal 2013-04-28 sutartį išnuomotas atsakovui D. L. su visais įpareigojimais. Tačiau 2014-04-07 ieškovas su motina atvyko į bendrijos teritoriją bei pareikalavo atlaisvinti garažą dėl pardavimo. Kadangi atsirado daug šeimininkų, bendrijos pirmininkas pareikalavo pateikti garažo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Trečiasis asmuo V. G. metalinį garažą Nr. 28, stovėjusį Bendrijos, esančios Savanorių pr. 202, Vilnius, saugomoje teritorijoje, kuris maždaug nuo 1976 metų priklausė jam (trečiajam asmeniui V. G.), žodinės dovanojimo sutarties pagrindu, dar iki 2011 metų, perleido savo ieškovui, kuris šiuo garažu nuo to laiko rūpinosi ir jį valdė;Trečiasis asmuo nesutiko su Bendrijos argumentais apie tai, kad garažo nuosavybės teisės perleidimas buvo galimas tik notariškai patvirtinto sandorio forma. Nei dovanojimo metu, nei dabar galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.469 straipsnio redakcija nenumatė privalomos notarinės formos kilnojamųjų daiktų dovanojimui, o paprasta rašytinė forma buvo numatyta tik tokių kilnojamųjų daiktų, kurių vertė viršija 1 448,10 € (5 000,00 Lt) dydžio sumą. Šiuo atveju padovanotas garažas nebuvo nei nekilnojamasis daiktas, nei jo (garažo) vertė viršijo 1 448,10 € dydžio sumą, todėl jis (garažas) galėjo būti ir buvo padovanotas tiesiog žodžiu, juolab, kad šis sandoris įvyko tarp tėvo (trečiojo asmens V. G.) ir sūnaus (ieškovo).

Atsakovas D. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu Bendrijos pirmininkas V. S. iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Nurodė, kad ieškovas į Bendriją buvo priimtas tik kaip trečiojo asmens šeimos narys, tačiau ne kaip ginčo garažo savininkas. Bendrijos įstatų 14.4. punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į garažus perleidžiama notariškai patvirtinta sutartimi. Bendrijos įstatų 14.6. punkte nurodyta garažo nuosavybės teisės įgijimo tvarka. Atsakovas negali perduoti garažo nuosavybės teisės asmeniui, kuris nesilaikė šios tvarkos. Atsakovas išduodamas pažymą ieškovui buvo suklaidintas dėl fakto, kad ieškovas gyvena su trečiuoju asmeniu, t. y. ieškovas nebuvo trečiojo asmens šeimos narys, gyvenantis kartu su Bendrijos nariu. Būtent dėl šio suklaidinimo atsakovas ieškovą pavadino Bendrijos nariu. Paaiškino, jog skelbimuose nurodytos garažų kainos nėra tinkamos žalos dydžiui nustatyti, nes skelbimuose šalys gali metalinius garažus įvertinti bet kokia suma. Nustatant garažo vertę būtina vadovautis pirkimo–pardavimo sutartimis. Atsakovas nurodė, jog ieškovas garažu naudojasi nuo 1995 m. kaip šeimos narys, tačiau dėl ieškovo, kaip šeimos nario statuso, atsakovas ir buvo suklaidintas. Teismų sprendimuose, kuriuose iš ieškovo Bendrijai yra priteistas nario mokestis, ieškovas buvo nurodytas kaip šeimos narys, o ne kaip garažo savininkas, nes Bendrija negalėjo rasti trečiojo asmens V. G.. Atsakovas bendrijos pirmininku yra nuo 1996 m. Įstatai taip pat patvirtinti 1995 m. Paaiškino, jog garažas atsakovui D. L. buvo išnuomotas dėl tos priežasties, kad ieškovas garažo neprižiūrėjo, garažas buvo apleistas, o Bendrija pagal galiojančius teisės aktus privalėjo prižiūrėti tvarką Bendrijos teritorijoje. Nuomininkas D. L. nuomos sutartimi buvo įpareigotas sutvarkyti garažo išvaizdą bei šalia esančią aplinką, tačiau leidimo nuomos sutartimi atsakovui D. L. pertvarkyti garažą Bendrija nebuvo davusi. Bendrijos pirmininkas teigia, jog garažo nuomos momentu garažas buvo vertas ne daugiau nei 43,44 € (150,00 Lt) (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 6-7).

Teismo posėdžio metu atsakovas D. L. paaiškino, kad garažą išsinuomojo itin prastos būklės, t. y. garažas faktiškai buvo virtęs metalo laužu (garažas buvo surūdijęs, stogas kiauras, grindys, padarytos iš medienos, supuvusios). Gražu naudoti pagal paskirtį iš esmės nebuvo galima. Dėl šios priežasties garažas ir buvo pertvarkytas. Taigi prašoma priteisti suma yra per didelė. Atsakovas D. L. nurodė, kad garažą išsinuomojo todėl, kad taip pasiūlė Bendrijos pirmininkas. Apie jokius konfliktus dėl garažo nuosavybės teisės nežinojo, o apie esantį konfliktą sužinojo jau po to, kai garažas buvo sutvarkytas. Atsakovas parodė, kad yra Bendrijos narys. Papildomai paaiškino, jog ieškovo garažas yra sujungtas su atsakovui D. L. nuosavybės teise priklausančiu garažu Nr. 27. Garažas Nr. 27 buvo įsigytas už 72,41 € (250,00 Lt) dydžio sumą, pirkimo–pardavimo sutarties notariškai netvirtino. Atsakovas D. L. nurodė, kad garažas, kurį išsinuomojo, buvo vertas ne daugiau, kiek buvo vertas likęs metalas (mažiau nei 72,41 € dydžio suma) (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl ieškovo nuosavybės teisės į metalinį garažą Nr. 28 turėjimo

Byloje kilo ginčas dėl metalinio garažo Nr. 28, buvusio adresu Savanorių g. 202, Vilniuje, Bendrijos teritorijoje, nuosavybės teisės priklausymo ieškovui. Ieškovas įrodinėja, jog metalinio garažo Nr. 28 savininku buvo ieškovas, kuris nuosavybės teisę į ginčo garažą įgijo žodinės dovanojimo sutarties teisiniu pagrindu iš savo tėvo (trečiojo asmens). Atsakovas teigia, jog ieškovas niekada nebuvo metalinio garažo Nr. 28 teisėtas savininkas, nes ginčo garažas nėra ieškovui perduotas notarinės sutarties teisiniu pagrindu, kuris numatytas Bendrijos įstatuose.

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Spalio rajono Deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-10-08 potvarkiu Nr. 76p. trečiajam asmeniui (V. G.) buvo leista statyti laikiną metalinį garažą Bendrijos teritorijoje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 36-37). Byloje yra duomenų apie tai, jog Bendrijos 1994-01-01 metalinių garažų savininkų sąraše metalinio garažo Nr. 28 savininku taip pat buvo nurodytas trečiasis asmuo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 146). Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-07-31 nutartyje, priimtoje civ. b. Nr. 2A-1821-653/2015, pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad metalinio garažo Nr. 28 savininku buvo trečiasis asmuo (V. G.) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 161). Šalys aplinkybės, jog metalinio garažo Nr. 28 pradiniu savininku buvo trečiasis asmuo neginčijo ir šioje byloje. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pradiniu metalinio garažo Nr. 28 teisėtu savininku buvo trečiasis asmuo V. G..

Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog vėliau ginčo garažo nuosavybės teisę įgijo žodinės dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo – trečiojo asmens V. G.. Atsakovas su šia aplinkybe nesutiko ir nurodė, jog pagal Bendrijos įstatų 14.4. punktą metalinio garažo nuosavybės perleidimo sutartis turėjo būti notarinės formos, o ieškovui į bylą tokios (notarinės formos sutarties) nepateikus laikytina, jog ieškovas nuosavybės teisės į metalinį garažą Nr. 28 niekada nebuvo įgijęs. Tačiau teismas sprendžia, jog atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Nors byloje nėra rašytinės dovanojimo sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens, o ieškovas ir trečiasis asmuo negalėjo tiksliai nurodyti kada sudaryta ginčo garažo žodinė dovanojimo sutartis, tačiau teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją (tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo patvirtino žodinės dovanojimo sutarties sudarymo faktą (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 171; t. 2, b. l. 1-2)), taip pat atsižvelgęs į tai, jog ieškovas ir trečiasis asmuo yra sūnus bei tėvas (itin artimi giminaičiai), o byloje duomenų, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens būtų kilęs koks nors konfliktas nėra, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad žodinė dovanojimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta, nei kad nebuvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovas ir trečiasis asmuo metalinio garažo Nr. 28 perleidimo (dovanojimo) sandorį turėjo sudaryti rašytine notarine forma. Teismas atkreipia dėmesį, jog nei 1964 m. CK 282 straipsnis, nei dabar galiojančio CK 6.494 straipsnio 1 dalis nenustato privalomos dovanojimo sutarties rašytinės (ir juolab notarinės) formos, jeigu yra dovanojamas turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 1 500,00 € (pagal 1964 m. CK 282 straipsnio 1 dalį – 579,24 € (2 000,00 Lt) dydžio suma. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kada tiksliai trečiasis asmuo padovanojo ginčo garažą ieškovui ir kokia ginčo garažo vertė buvo dovanojimo sutarties sudarymo momentu, tačiau atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog metalinio garažo Nr. 28 vertė apskritai būtų buvusi didesnė, nei 1 500,00 € (pagal 1964 m. CK – 579,24 €) dydžio suma. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog Bendrijos 14.4. punkte buvo nustatyta privaloma notarinė forma sutartims, susijusioms su metalinių garažų disponavimu. Bendrijos įstatų 14.4. nustatyta, jog bendrijos narys turi teisę „notariškai patvirtinta sutartimi perduoti savo pajų sutuoktiniui, vaikams, tėvams ar kitiems asmenims“ (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl pajaus, o dėl metalinio garažo Nr. 28 disponavimo, todėl Bendrijos įstatų 14.4. punktas šiam ginčui nėra taikytinas. Nagrinėjamu atveju garažo disponavimo tvarką numatė Bendrijos įstatų 14.8. punktas, tačiau jame (Bendrijos įstatų 14.8. punkte) numatyta, kad bendrijos narys, įgijęs nuosavybės teisę į boksą turi teisę jį perleisti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog atsakovas išduodamas įvairias pažymas ieškovui buvo suklaidintas dėl fakto, kad ieškovas gyvena su trečiuoju asmeniu, t. y. ieškovas nebuvo trečiojo asmens šeimos narys, gyvenantis kartu su Bendrijos (trečiojo asmens) nariu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Bendrija jau nuo 1996 m. ieškovą identifikavo kaip asmenį, turintį metalinį garažą (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 75). Ieškovą, kaip asmenį turintį metalinį garažą, Bendrija identifikavo ir 2007 m. (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 87 antra pusė). Pažymėtina, jog Bendrija būtent iš ieškovo, o ne trečiojo asmens Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimu už akių, priimtu civ. b. Nr. 2-537-294/2010 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 sprendimu, priimtu civ. b. Nr. 2-11967-905/2013 prisiteisė nario mokestį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 44, 54-56). Pažymėtina ir tai, jog Bendrija 2014-06-09 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 13AN-13492994-14 bei administracinio nurodymo, kuriame nustatyta, jog atsakovas išnuomojo būtent ieškovui priklausantį metalinį garažą neskundė, o priešingai – administracinį nurodymą įvykdė (susimokėjo baudą) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 60-61). Taigi visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Bendrija iki pat ginčo su ieškovu dėl metalinio garažo disponavimo, ieškovą laikė (identifikavo) kaip metalinio garažo Nr. 28 savininką.

Dėl pagrindų, atsakovų civilinei atsakomybei kilti

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos (daikto vertės) atlyginimo solidariai iš atsakovų už ieškovo prarastą kilnojamąjį daiktą – metalinį garažą Nr. 27. Taigi ieškovas nagrinėjamu atveju turi įrodyti visas bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų ieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 6-7).

Dėl Bendrijos ir atsakovo D. L. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltės

Ieškovas įrodinėja, kad Bendrijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Bendrija, neturėdama ginčo garažo nuosavybės teisės, metalinį garažą Nr. 28 neteisėtai išnuomojo atsakovui D. L., o neteisėti atsakovo D. L. veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas D. L. žinodamas, jog ginčo garažas nuosavybės teisė nepriklauso Bendrijai, garažą neteisėtai išsinuomojo, o išsinuomojęs dar ir neteisėtai sujungė garažą Nr. 28 su garažu Nr. 27.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.477 straipsnio 4 dalis numato, jog nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Bendrija 2011-09-27 priėmė sprendimą leisti atsakovui D. L. naudoti laisvą garažą Nr. 28 (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 16). Bendrija su atsakovu D. L. 2013-04-28 sudarė garažo Nr. 28 nuomos sutartį, pagal kurią Bendrija, vadovaujantis 2011-09-27 sprendimu, leido laikinai išnuomoti Bendrijos teritorijoje esantį garažą Nr. 28 atsakovui D. L., kol jo (garažo) nepareikalaus šeimininkas, o atsakovas D. L. su nuomos sąlygomis sutiko bei įsipareigojo sutvarkyti garažo aplinką ir jį (garažą) prižiūrėti, nudažyti garažo fasadą bei laiku mokėti nario mokestį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 48). Bylos nagrinėjimo metu metalinio garažo Nr. 28, kaip atskiro turtinio vieneto, nėra išlikusio, nes jis (garažas) buvo sujungtas su atsakovo D. L. metaliniu garažu Nr. 27 (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 111-113; 131-134). Ginčo, kad atsakovas D. L. ieškovo metalinį garažą Nr. 28 sujungė su metaliniu garažu Nr. 27, byloje nėra (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 6-7). Byloje nėra duomenų, jog buvę garažo Nr. 27 savininkai (ieškovas ir trečiasis asmuo) būtų davę leidimą išnuomoti ar kitaip disponuoti garažu Nr. 27 Bendrijai ar atsakovui D. L., tokios aplinkybės neįrodinėjo ir atsakovai. Be to, nei Bendrijos įstatuose (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 21-25), nei kituose įstatymuose Bendrijai nebuvo numatyta teisės be garažo savininko leidimo išnuomoti ginčo garažo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas nuo 2008 m. nemokėjo nario mokesčio bei neprižiūrėjo garažo Nr. 27 nesudarė jokio teisėto teisinio pagrindo Bendrijai priimti sprendimą išnuomoti svetimą daiktą, nes Bendrija, viena vertus, ne kartą kreipėsi į teismą dėl nario mokesčio priteisimo iš ieškovo (ir nario mokestis buvo priteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais), antra vertus, Bendrija savo pažeistas teises galėjo ginti įstatymuose numatytais būdais, pavyzdžiui, kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įpareigojimo sutvarkyti netinkamai prižiūrimą garažą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė Bendrijos neteisėtą veikimą, t. y. Bendrija nebuvo asmuo, kuriam įstatymai ar daikto savininkas suteikė teisę išnuomoti svetimą daiktą. Teismas sutinka ir su ieškovo teiginiu, jog atsakovas D. L. taip pat atliko neteisėtus veiksmus, t. y. žinodamas, jog ginčo garažas nuosavybės teisė nepriklauso Bendrijai (atsakovui D. L. ši aplinkybė buvo žinoma iš 2013-04-28 nuomos sutarties teksto) bei neįsitikinęs, jog Bendrija apskritai turi teisę išnuomoti svetimą garažą, ginčo garažą išsinuomojo. Teismo vertinimu, bet koks rūpestingas bei atidus asmuo (lot. bonus pater familias) analogiškoje situacijoje būtų pasidomėjęs aplinkybe, ar Bendrija apskritai yra įgaliota išnuomoti svetimą daiktą, ar dėl garažo nėra kilę ginčų, kodėl garažo nenuomoja pats savininkas ir pan. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas D. L. tokiomis aplinkybėmis būtų pasidomėjęs. Be kita ko, atsakovas D. L. išsinuomojęs turtą po kurio laiko sujungė ginčo garažą Nr. 28 su garažu Nr. 27. Tačiau tokios galimybės (garažo pertvarkymo) nenumatė nei įstatymai, nei tarp Bendrijos ir atsakovo D. L. pasirašyta sutartis.

Teismo vertinimu, byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp Bendrijos ir atsakovo D. L. neteisėtų veiksmų bei ieškovui priklausiusio garažo praradimo kilusios turtinės žalos (CK 6.247 straipsnis). Bendrijos priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios turtinės žalos ieškovui pasireiškė tuo, jog jeigu Bendrija nebūtų neteisėtai išnuomojusi ginčo garažo atsakovui D. L. žalos apskritai nebūtų kilę. Tačiau teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Bendrijos neteisėti veiksmai tiesiogiai nesąlygojo turtinės žalos atsiradimo ieškovui, tiesioginę turtinę žalą ieškovui padarė atsakovas D. L. neteisėtai sujungdamas ieškovui priklausantį garažą su kitu metaliniu garažu. Nors civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais, tačiau svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Bendrijos neteisėti veiksmai savaime nesąlygojo žalos padarymo fakto ieškovui, t. y. vien tai, kad Bendrija neteisėtai išnuomojo ieškovui priklausantį garažą, nereiškia, kad Bendrija savo veiksmais pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nors Bendrija ir neteisėtai išnuomojo ieškovui priklausantį turtą, tačiau 2013-04-28 nuomos sutartyje aiškiai nurodė, kad garažas yra išnuomojamas laikinai, iki kol jo (garažo) nepareikalaus šeimininkas, taigi Bendrija nuomininkui (atsakovui D. L.) aiškiai nurodė, jog ji (Bendrija) nėra išnuomojamo daikto savininkas ir dėl to sutartyje nenumatė, kad garažas gali būti sujungiamas ar juo (garažu) gali būti laisvai disponuojama, tačiau priešingai – įpareigojo nuomininką (atsakovo D. L.) sutvarkyti aplinką aplink garažą bei jį (garažą) prižiūrėti iki neatsiras savininkas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas D. L. garažą sujungė prieš tai informavęs Bendriją, o Bendriją būtų davusį tokį sutikimą. Tai, kad Bendrija nebuvo davusi jokio leidimo atsakovui D. L. sujungti garažą patvirtino ir Bendrijos pirmininkas teismo posėdžio metu, o atsakovas D. L. šios aplinkybės nepaneigė (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 6-7). Taigi, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovui žala kilo dėl tiesioginių atsakovo D. L. neteisėtų veiksmų (tiesioginis priežastinis ryšys), o Bendrijos atliktų neteisėtų veiksmų rezultatas nesąlygojo ieškovui padarytos turtinės žalos, be to, tokie Bendrijos veiksmai yra pernelyg nutolę nuo žalos atsiradimo ieškovui. Svarbi ir ta faktinė aplinkybė, jog pertvarkytu garažu ir toliau faktiškai naudojasi ne Bendrija, o būtent atsakovas D. L..

Nustačius, kad būtent atsakovas D. L. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo D. L. kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas D. L. įrodymų, paneigiančių kaltės prezumpciją, teismui nepateikė, be to, fakto, jog pertvarkė garažą neginčijo. Nustačius, jog Bendrijos neteisėti veiksmai nesąlygojo bei yra pernelyg nutolę nuo ieškovui padarytos žalos atsiradimo, toliau Bendrijos civilinė atsakomybė nėra analizuotina.

Dėl priteistinos žalos dydžio

Ieškovas įrodinėja, jog turtinė žala, kurią ieškovas patyrė Bendrijai neteisėtai išnuomojus metalinį garažą, o atsakovui D. L. sujungus garažą Nr. 28 su garažu Nr. 27 yra 379,23 € dydžio suma, kurią prašė priteisti solidariai iš Bendrijos ir atsakovo D. L.. Bendrija ir atsakovas D. L. su ieškovo nurodyta 379,23 € dydžio žala nesutinka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas, kuri, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, turi būti atlyginta visiškai. Ieškovas 379,23 € turtinės žalos dydį įrodinėjo iš viešojoje erdvėje esančių skelbimų, kuriuose yra parduodami panašūs metaliniai garažai, o 379,23 € žalos dydį apskaičiavo pagal skelbimuose nurodytų garažų kainų vidurkį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 109-110; t. 2, b. l. 6-7). Bendrija su ieškovo turtinės žalos dydžio apskaičiavimu nesutiko ir pateikė teismui įrodymus, jog Bendrijos teritorijoje garažų kaina nėra didelė, nes geresnės būklės metalinis garažas 2012-12-07 buvo parduotas už 57,92 € (200,00 Lt) dydžio kainą (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 4). Atsakovas D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog garažą Nr. 27 nusipirko už 72,41 € (250,00 Lt dydžio sumą) (CPK 186 straipsnis) (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 6-7). Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus teismas sprendžia, jog atsakovų pateikti įrodymai yra tikslesni, nes atsakovų į bylą pateiktos nurodomos garažų sandorių vertės buvo būtent dėl Bendrijos teritorijoje esančių garažų, o ne dėl įvairiuose šalies vietose (Kaune, ar kitose Vilniaus miesto teritorijose) esančių metalinių garažų. Be to, atsakovas D. L. paaiškino, jog garažas Nr. 27 (garažas, prie kurio yra prijungtas ieškovo garažas Nr. 28) buvo nupirktas neužilgo po 2013-04-28 nuomos sutarties dėl garažo Nr. 28 sudarymo (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 6-7). Nors tiek Bendrija, tiek atsakovas D. L. teigė, jog išnuomotas garažas buvo itin prastos būklės (surūdijęs, kiauru stogu), tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, nepateikė. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų padaryti išvadai, jog ginčo garažo sujungimo momentu ginčo garažo vertė svyravo nuo 57,92 € (200,00 Lt) iki 72,41 € (250,00 Lt) dydžio sumos. Byloje nesant duomenų apie tai, kokia ginčo garažo vertė buvo jo (garažo) sujungimo momentu, teismas vadovaujasi atsakovų pateiktais įrodymais, kuriuose nurodytos sumos yra artimos laikotarpiui, kuomet buvo sunaikintas ieškovo metalinis garažas Nr. 28. Esant tokiai aplinkybei, teismo vertinimu, ieškovui iš atsakovo D. L. turi būti priteistina vidutinė ginčo garažo vertė – 65,17 € dydžio suma ((57,92 € + 72,41 €) / 2 = 65,17 €).

Ieškovas pareiškė reikalavimą turtinę žalą atlyginti iš Bendrijos ir atsakovo D. L. solidariai. Tačiau nustačius, jog priežastinis ryšys tarp Bendrijos neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra pernelyg nutolęs, motyvai dėl žalos priteisimo solidariai, kaip ir kiti ieškovo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl 1390,18 € (4 800,00 Lt) dydžio žalos priteisimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 106-108). Už teikiamą ieškinį ieškovas buvo sumokėjęs 31,28 € (108,00 Lt) dydžio žyminį mokestį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 7, 28, 114). Vilniaus apylinkės teismas 2014-11-21 sprendimu ieškovo reikalavimą priteisti 1 013,67 € (3 500,00 Lt) pajamų už metalinio garažo nuomą atmetė (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 137-140). Vilniaus apygardos teismo 2015-07-31 nutartyje pažymėta, jog sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 1 013,67 € (3 500,00 Lt) pajamų už metalinio garažo nuomą, nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 159-161). Esant tokiai aplinkybei, šiuo sprendimu yra aktualu paskirstyti tik 15,00 € dydžio ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, kadangi byla iš naujo buvo nagrinėjama tik 376,51 € (1300,00 Lt) dydžio reikalavimų apimtyje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 159-161, 170-172), nuo kurios turėjo būti sumokėtas 15,00 € dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas bylą nagrinėjant pirmą kartą pateikė įrodymus, jog iš viso patyrė 390,99 € (1 350,00 Lt) dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 124-128). Apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti tik 376,51 € (1300,00 Lt) dydžio apimtyje, t. y. dėl 27,08 % ieškinio reikalavimų. Šiuo sprendimu teismas turi paskirstyti tik 105,88 € dydžio išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (390,99 € X 27,08 %). Ieškovas iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Esant tokiai aplinkybei, teismas šiuo sprendimu paskirsto 120,88 € (105,88 € + 15,00 €) dydžio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos apimtį, ieškovo parengtų procesinių dokumentų, bylinėjimosi išlaidų realumą, ieškovo patirtos 120,88 € dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei įrodytos.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo ieškinio reikalavimų suma buvo 376,51 € (1300,00 Lt). Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 65,17 € dydžio suma, t. y. patenkintų reikalavimų dalis yra 17,31 procentų ((65,17 € X 100 proc.) / 376,51 €). Taigi ieškovui iš atsakovo D. L., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos ieškovo 20,92 € dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos (120,88 € X 17,31 %) (88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl Bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų

Bendrija taip pat pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis nurodo, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 144-145). Vilniaus apygardos teismas 2015-07-31 nutartimi Bendrijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 159-161). Bendrija skundė tik tą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimo dalį, kuria iš Bendrijos buvo priteista 376,51 € (1300,00 Lt) dydžio suma. Taigi už apeliacinį skundą Bendrija turėjo sumokėti 20,00 € dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog bendrija už teikiamą apeliacinį skundą sumokėjo 20,85 € (72,00 Lt) dydžio žyminį mokestį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 143). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus Bendrijos atžvilgiu atmetus, Bendrijai iš ieškovo priteistinas 20,00 € dydžio žyminis mokestis, o likusi permokėta 0,85 € dydžio žyminio mokesčio dalis yra grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškina Bendrijai, jog 0,85 € dydžio permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Nagrinėjant bylą teismas patyrė 5,80 € dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 1). Ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi iš ieškovo yra priteistina 4,23 € dydžio suma (5,80 € X 72,92 %), susijusi su procesinių dokumentų įteikimu. Likusi 1,57 € dydžio suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistina iš atsakovo D. L., kadangi neviršija 3,00 € dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,17 € dydžio žalos bei 20,29 € dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 € dydžio žyminio mokesčio atsakovo 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „Eglė“, juridinio asmens kodas 124880916, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti atsakovui 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijai „Eglė“, juridinio asmens kodas 124880916, 0,85 € dydžio permokėto žyminio mokesčio. Išaiškinti, jog 0,85 € dydžio žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo sprendimu.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,23 € dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.