Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo atsakovo 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „Eglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams 31-ajai Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijai „Eglė“ bei D. L., trečiasis asmuo V. G., dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „Eglė“ (toliau – Bendrija) bei D. L. 379,23 Eur dydžio nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigė, jog jam nuosavybės teise priklausė metalinis garažas Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjęs Bendrijos, esančios Savanorių pr. 202, Vilniuje, saugomoje teritorijoje. Metalinį (ginčo) garažą žodinio sandorio pagrindu jam (ieškovui) padovanojo tėvas V. G.. 2011-09-27 Bendrijos valdyba neturėdama ieškovo, kaip garažo savininko, sutikimo ir neturėdama teisės disponuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, priėmė sprendimą išnuomoti ieškovu priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. L. ir sudarė su juo (atsakovu D. L.) nuomos sutartį. Ieškovas nurodė, kad atsakovas D. L. pripažino, kad iš Bendrijos buvo išsinuomojęs ieškovo garažą, kurį fiziškai sujungė su savo garažu (vieną ieškovo garažo šoną išpjovė ir suvirino su kitu, atsakovui D. L. priklausančiu, garažo šonu, taip padarydamas iš dviejų garažų vieną dvigubai didesnį metalinį garažą). Taigi atsakovas D. L. ne tik neteisėtai išsinuomojo ieškovo garažą ir ėmė jį (garažą) valdyti, tačiau dar jį (garažą) ir sunaikino, sujungdamas jį (garažą) su savo garažu. Todėl už ieškovui padarytą žalą abu atsakovai turi atsakyti bendrai, t .y. solidariai.Atsakovas 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrija „Eglė“ atsiliepiu nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus miesto Spalio rajono deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-10-08 įsaku Nr.76r buvo įsteigtas laikinų metalinių garažų kooperatyvas, adresu Savanorių pr. 202, Vilniuje. Vykdomojo komiteto sprendimu kooperatyvo pirmininkas kiekvienam priimtam į kooperatyvą nariui (tarp jų V. G.) ir skyrė vietą garažo statybai jo (kooperatyvo) teritorijoje. 1996-12-05 įregistruota bendrija pradėjo vykdyti savo veiklą. Bendrijos įstatų 15 punkto pagrindu gyvenantys kartu su bendrijos nariu turi teisę naudotis bendrijos nario garažu. Kaip šeimos narys E. G. 1995 m. atvyko į bendriją sumokėti nario mokestį ir gavo teisę naudotis tėvo garažu, nes tėvas garažu nesinaudojo. Visus nustatytus mokesčius už garažą mokėjo sūnus iki 2008 m. Nuo 2008 m. nei tėvas, nei sūnus mokesčių nemokėjo, o bendrija negalėjo jų (G.) surasti. Pagal gyventojų registro tarnybos 2014-07-10 pažymą paaiškėjo, kad ieškovas nuo 1995 m. su tėvais negyvena, todėl naudotis tėvo garažu kaip šeimos narys teisės neturi. Bendrijos įstatų 14.4 punkto pagrindu garažo savininkas, šiuo atveju V. G. privalėjo notariškai patvirtinti savo garažo nuosavybės perdavimą ieškovui. Notariškai patvirtinto garažo nuosavybės perdavimo dokumento sūnui nėra, todėl ieškovas nėra nei garažo savininkas, nei bendrijos narys ir neturi jokios teisės reikšti pretenzijos nei bendrijai, nei tėvo garažo nuomininkui. Nuo 2008 m. garažas Nr. 28 nenaudojamas stovėjo neužrakintas apaugęs, aprūdijęs ir apšiukšlintas, o garažo savininkas ir ieškovas į rašytinius pranešimus neatsiliepė. 2011-09-27 valdybos posėdžio protokolo Nr. 6 sprendimu nutarta nuo 2012-05-18 išnuomoti garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis pagal 2013-04-28 sutartį išnuomotas atsakovui D. L. su visais įpareigojimais. 2014-04-07 į bendrijos teritoriją atvyko ieškovas su motina bei pareikalavo atlaisvinti garažą. Trečiasis asmuo V. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Bendrijos, esančios Savanorių pr. 202, Vilnius, saugomoje teritorijoje, kuris maždaug nuo 1976 metų priklausė jam (V. G.), žodinės dovanojimo sutarties pagrindu, dar iki 2011 metų, perleido savo sūnui (ieškovui). Nei dovanojimo metu, nei dabar galiojantys teisės aktai nenumatė privalomos notarinės formos kilnojamųjų daiktų, kurių vertė neviršija1448,10 € (5 000,00 Lt) dydžio sumos, dovanojimui.Atsakovas D. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. ieškovo E. G. naudai iš atsakovo D. L. priteisė 65,17 Eur dydžio žalą bei 20,29 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos „Eglė“ naudai iš ieškovo E. G. priteisė, 20,00 Eur dydžio žyminio mokesčio. Teismas nustatė, jog pradiniu metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtu savininku buvo trečiasis asmuo V. G.. Atsižvelgdamas į ieškovo ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, į tai, kad į tai, jog ieškovas ir trečiasis asmuo yra sūnus bei tėvas, sprendė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta žodinė ginčo garažo dovanojimo sutartis, kuriai nei 1964 m. Civilinis kodeksas, nei šiuo metu galiojantis CK nenumatė(-o) privalomos dovanojimo sutarties rašytinės (ir juolab notarinės) formos (duomenų, jog garažo vertė būtų buvusi didesnė nei 1 500,00 € (pagal 1964 m. CK – 579,24 €) dydžio suma, byloje nėra). Bendrijos įstatų 14.4. punktas šiam ginčui nėra taikytinas, nes minėtas punktas reglamentuoja pajų, o ne garažo pardavimą.Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Bendrija iki pat ginčo su ieškovu dėl metalinio garažo disponavimo, ieškovą laikė (identifikavo) kaip metalinio garažo Nr. 28 savininką.Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė Bendrijos neteisėtą veikimą, t. y. Bendrija nebuvo asmuo, kuriam įstatymai ar daikto savininkas suteikė teisę išnuomoti svetimą daiktą, tačiau Bendrijos neteisėti veiksmai savaime nesąlygojo žalos padarymo fakto ieškovui, t. y. vien tai, kad Bendrija neteisėtai išnuomojo ieškovui priklausantį garažą, nereiškia, kad Bendrija savo veiksmais pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, tiesiogiai žalą ieškovui sukėlė atsakovo D. L. veiksmai neteisėtai sujungus ieškovui priklausantį garažą su kitu metaliniu garažu. Šią žalą teismas įvertino 65,17 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrija „Eglė“), atstovaujama V. S., apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai neištyręs byloje surinktų įrodymų, netinkamai kvalifikavo tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius ginčo santykius. Apeliantas kvestionuoja ieškovo E. G. nuosavybės teisę į ginčo metalinį garažą (kilnojamąjį daiktą), savo argumentus grįsdamas tuo, jog steigiant garažų bendriją jos nariu buvo ieškovo tėvas trečiasis asmuo V. G., kuris pagal bendrijos įstatus garažą savo sūnui galėjo perleisti tik notariškai patvirtintos sutarties pagrindu. Ieškovas E. G. gyvena atskirai nuo V. G., todėl neturi šeimos nario statuso ir pagal Bendrijos įstatų 15 p. negali naudotis garažu kaip šeimos narys. E. G., būdamas pašalinio asmeniu, neįstojęs į bendrijos narius, jokių pretenzijų reikšti bendrijai neturi teisės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. G. su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovas apeliaciniame skunde remiasi tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme, o šie argumentai jau buvo tinkamai išnagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas 31-osios Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrija „Eglė“ atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus (neteisėtai išnuomojo jai nepriklausantį daiktą – garažą), tačiau priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos buvo pernelyg nutolęs, todėl Bendrijos civilinė atsakomybė toliau byloje nebuvo analizuojama ir jokia pinigų suma iš šio atsakovo nebuvo priteista. Nepaistant to, apeliantas vis tiek teikia apeliacinį skundą, kuriuo, beje, neskundžia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog jis (apeliantas) atliko neteisėtus veiksmus. Apeliantas nenurodė argumentų kaip priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Iš apeliaciniame skunde pateiktų motyvų, nėra aišku, kokių byloje surinktų įrodymų pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir kuo pasireiškė teismo netinkamas tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių ginčo santykių kvalifikaviamas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra analogiškos atsiliepime į ieškinį nurodytoms aplinkybėms, t.y. apeliantas nurodo, jog ieškovas neturėjo teisės nuo 1995 m. naudotis neva trečiajam asmeniui priklausančiu ginčo garažu kaip šeimos narys, kadangi su trečiuoju asmeniu negyveno, o taip pat trečiasis asmuo negalėjo žodine sutartimi ginčo garažą perlesti ieškovui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau visiškai neįrodinėja, kad teismas būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, kad būtų pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės; iš esmės apeliantas siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau tokia apelianto pozicija nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.