Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-19 · Civilinė byla Nr. e2-1417-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
e2-1417-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00295-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“
Pareiškėjas
Ola Overseas Liner Agencies AB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1417-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00295-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1173-265/2019 pagal pareiškėjo Ola Overseas Liner Agencies AB pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Overseas Baltic“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Ola Overseas Liner Agencies AB (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. birželio 6 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Overseas Baltic“ (toliau – ir atsakovė) iškėlimo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės skola pagal civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą šiuo metu yra 168 913,17 Eur, o pagal civilinėje byloje Nr. e2-238-460/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą – 21 398 Eur. Be to, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018 atsakovė skolinga 25 113,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-310-241/2019 – 4 566,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovė pareiškėjo ir UAB „Ola Overseas Liner Baltic“ naudai nėra sumokėjusi 219 990,97 Eur sumos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovė neginčija savo pareigos grąžinti 629 226,91 USD (558 965,01 Eur) sumą, kuri buvo surinkta iš Y. M. bendrovės klientų, todėl ši suma taip pat turėtų būti priskirta prie pradelstų atsakovės įsipareigojimų.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovė daugiau kaip 4 metus nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos ir negauna jokių pajamų, iš kurių galėtų padengti susidariusį įsiskolinimą pareiškėjui. Be to, atsakovė daugiau kaip 3 metus neteikia registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, o visi atsakovės darbuotojai buvo atleisti prieš 4 metus. Pareiškėjo žiniomis, atsakovė neturi jokio realaus turto, iš kurio galėtų būti padengtas pareiškėjo reikalavimas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-798/2019 sprendė, kad atsakovei negali būti iškelta bankroto byla, nes nėra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018 dėl atsakovės pareikšto 1 551 051,38 Eur ieškinio. Šiuo metu minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. birželio 5 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-310-241/2019), todėl 1 551 051 Eur suma nepagrįstai atsakovės yra priskirta prie trumpalaikio turto.

5. Be to, atsakovė 2018 m. spalio 1 d. balanse prie ilgalaikio turto nepagrįstai priskiria 705 090 Eur sumą kaip kitą finansinį turtą. Iš balanso taip pat turėtų būti eliminuojamos gautinos sumos, t. y. 75 695 Eur (pirkėjų įsiskolinimai) ir 124 771 Eur (konvertuojamojo vekselio palūkanos). Dėl to jau yra pasisakyta minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje (26 punktas). Pasak pareiškėjo, atsakovės viso turto bendra vertė sudaro ne daugiau nei 14 315,63 Eur, todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai (778 955,98 Eur) ne tik viršija pusę atsakovės balanse apskaityto turto vertės, bet viršija visą tokio turto vertę. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovė yra nemoki ir negalės įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl egzistuoja net du savarankiški pagrindai iškelti bankroto bylą.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2014 m. birželio 4 d. (kai tarp pareiškėjo ir atsakovės kilo ginčas dėl atsakovės teisės toliau veikti kaip pareiškėjo subagentui ir atsakovės pareigos grąžinti iš Y. M. bendrovės klientų surinktas pinigines lėšas) Maltoje buvo įsteigta įmonė „Fdc Omega Limited“ (atsakovė buvo viena iš šios įmonės steigėjų), kuriai atsakovė 2015 m. sausio 5 d. tariamai paskolino 925 000 USD. Ši įmonė akivaizdžiai buvo įsteigta atsakovei turint tikslą paslėpti pinigus, kad ateityje išvengti realaus prievolių vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi UAB „Overseas Baltic“ iškėlė bankroto bylą.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje padarė išvadą, jog atsakovės turimo turto vertė yra 1 565 367,38 Eur. Iš esmės visą šio turto vertę tuo metu sudarė atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018 pareikštas 1 551 051,38 Eur reikalavimas. Šis reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo atmestas (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 5 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės turimo turto vertė yra 14 316 Eur.

9. Teismas, įvertinęs civilinėse bylose išduotus vykdomuosius raštus bei teismų sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sprendė, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimų ir nėra sumokėjusi iš viso 966 794,39 Eur sumos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji negali bei negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas inicijuoja bankroto bylą, kai dar nėra pasibaigę terminai kasacinių skundų pateikimui kitose bylose. Nagrinėjamu atveju, priklausomai nuo teismuose pareikštų reikalavimų, pasak atsakovės, dar yra tikėtinas atsakovės veiklos atkūrimas ir atsiskaitymas su pareiškėju, todėl prioritetas turėtų būti skiriamas atsakovės išsaugojimui. Pagal teismų praktiką, vertinant įmonės nemokomą, įmonės įsipareigojimai, kurie yra ginčijami teisme, paprastai neįskaitomi į pradelstų įsipareigojimų sumą.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad visi tarp šalių vykę teisminiai procesai yra užbaigti, juose yra priimti įsiteisėję ir vykdytini sprendimai, todėl tai nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Kasacinio skundo padavimo terminas nedaro įtakos teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Atsakovė atskirajame skunde neginčija nei pirmosios instancijos teismo nustatytos pradelstų įsipareigojimų sumos (966 794,39 Eur), nei nustatytos atsakovės turto sudėties (14 316 Eur). Atsakovė neturi jokių gautinų lėšų, iš esmės nevykdo jokios veiklos, bendrovėje dirba tik vienas asmuo. Aplinkybę, kad atsakovė yra nemoki patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. antstolio J. P. pažyma Nr. S19-22706, kurioje nurodoma, kad atsakovė neturi turto ir lėšų, į kuriuos šiuo metu būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.

15. Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tokią išvadą teismas padarė, nustatęs, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto vertės. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, kad tarp šalių vykstant daugialypiams teisminiams ginčams bankroto bylos iniciavimas yra nesavalaikis. Kadangi atsakovė atskirajame skunde nenurodė nė vieno konkretaus atskirojo skundo padavimo metu vykusio teisminio ginčo, šis atsakovės atskirojo skundo deklaratyvus argumentas apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos pasižymi viešuoju interesu, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, jose yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu apeliantas nepateikia teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė turi pakankamai turto, o finansiniai sunkumai tėra laikini.

17. Viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų sąlygų bankroto bylos iškėlimui taip pat yra tai, kad įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju dar yra tikėtinas atsakovės veiklos atkūrimas ir atsiskaitymas su pareiškėju. Be to, dar nėra pasibaigę terminai kasacinių skundų pateikimui kitose bylose. Kaip jau minėta, atsakovė šio atskirojo skundo argumento nedetalizavo bei nenurodė konkrečių bylų, kuriose dar nėra pasibaigę kasacinių skundų pateikimo terminai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas garantuoja, jog įmonės įsipareigojimų pagrįstumas ir (ar) įmonės turto sudėtis buvo nustatyta patikimai, todėl, jei atsakovė ginčytų kokio nors kreditoriaus reikalavimo teisę (atitinkamai ir savo pradelstų įsipareigojimų dydį), turėtų pateikti teismui vykstantį ginčą patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, kad tam tikroje byloje, kurios rezultatas turėtų lemiamą įtaką atsakovės nemokumo nustatymui, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas nagrinėti kasacinis skundas). Vien ta aplinkybė, kad bylose galimai nėra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, negali lemti teismo išvados, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1490-186/2015 taip pat yra nurodęs, jog aplinkybė dėl svarstomos galimybės paduoti kasacinį skundą, nepanaikina fakto, jog teismo nutartyje nurodytas įsiskolinimas yra pradelstas.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

19. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė