Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1974-1072/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-05
Bylos Nr.
1-1974-1072/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09125-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1974-1072/2021Proceso Nr. 1-01-1-09125-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajai A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini)., Lietuvos pilietė, lietuvė, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti AB "(duomenys neskelbtini)", neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. 2021 m. kovo 25 d. apie 17.53 val. Vilniuje, Ozo g., netoli sankryžos su Ukmergės g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 3,12 prom. alkoholio koncentracija.

A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ji važiavo darytis covid testo vairuodama automobilį "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai namie gėrusi vyną ir valerijoną, nes tokiu būdu ramino stresą po didelio konflikto darbe. Pamena, kaip prie jos, stovinčios prie šviesoforo, priėjo vyras ir ištraukė automobilio raktelius. Savo poelgį smerkia, nes jam nėra jokių pateisinimų, labai gailisi, išvadas padarė, niekad taip neatsakingai nėra pasielgusi ir ateityje elgsis visuomenei priimtinu būdu ir nepažeis įstatymų. Automobilis priklauso lizingo bendrovei, ji yra automobilio valdytoja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji A. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. kovo 25 d. apie 17.15 val. su a/m "Mitsubishi", v/n (duomenys neskelbtini), iš namų nuvažiavo į Gerulaičio g. darytis Covid-19 testą, nes jau kurį laiką blogai jautėsi. Prieš išvykdama iš namų, ji išgėrė taurę vyno ir du buteliukus valerijono. Važiuojant Ozo g. ir sustojus prie šviesoforo, prie jos a/m pribėgo nepažįstamas vyras, kuris atidarė vairuotojo dureles, užgesino a/m variklį ir ištraukė iš spynelės raktelius. Ji buvo apstulbusi dėl, kas įvyko. Netrukus atvyko policija. Ji matė, kaip tas vyras bendravo su pareigūnais. Po to pareigūnai priėjo prie jos. Jie paklausė, kur ji vyksta ir ar šiandien vartojo alkoholio. Ji nurodė, kad vykstu darytis Covid-19 testo. Taip pat ji patvirtino, kad yra vartojusi alkoholio. Tada ji buvo patikrinta alkotesteriu. Kiek pamena, ji pripūtė tiek, kiek nurodyta įtarime. Ji labai gailisi dėl savo poelgio. Ji nesijautė apsvaigusi, todėl vairavo. A/m yra lizinginis, o ji - jo valdytoja. (b. l. 54-56).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-03-25 dirbo su kolege R. K.. Apie 17.53 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ozo g., važiuojant link p/c "Akropolis", prie sankryžos, pranešėjas sulaikė pavojingai manevruojantį a/m "Mitsubishi", v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris yra neblaivus. Pranešėjas nurodė, jog laukia ir prašo paskubėti atvykti į įvykio vietą. Atvykus nurodytu adresu - Ozo g. (kryptis link Žirmūnų), ties nusukimu į Ukmergės g., jie pastebėjo antroje juostoje stovintį a/m "Opel", kuris stovėjo su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo pranešėjo a/m. Trečioje juostoje stovėjo a/m "Mitsubishi", v/n (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko pranešėjas M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iš karto padavė a/m "Mitsubishi" raktelius ir pasakė, kad moteris, kuri vairavo tą a/m, yra visiškai neblaivi. Pasak M. Ž., ji važinėjo per visas eismo juostas, važiavo labai lėtai, sukėlinėjo avarines situacijas. Taip pat jis paminėjo, kad moteris pasisakė serganti Covid-19. Priėjus prie a/m "Mitsubishi", v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje buvo rasta sėdinti moterį. Paklausta, ar tikrai serga Covid-19, moteris atsakė, kad yra saviizoliacijoje, o dabar važiuoja darytis testo. Paaiškėjo, kad moteris – A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar ji vartojo šiandien alkoholį, ji atsakė, kad ne. 18.09 val. A. B. nustatytas 3.12 prom. girtumas, o 18.27 val. - 3.21 prom. girtumas. A. B. patvirtino, kad vairavo a/m. Ji teigė, kad važiavo nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), darytis Covid-19 testo adresu Vilnius, Gerulaičio 1. Ji parodė SMS žinutę, kuri tai patvirtino. Žinutėje buvo nurodyta, jog jai testas turėjo būti atliktas 2021-03-25d. 18.19 val. Dėl to buvo imtasi būtinų atsargumo priemonių (b. l. 17–19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio M. B. 2021 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2021 m. kovo 25 d. 17.53 val. pranešė, jog važiuojant link Akropolio, nedavažiavus sankryžos, sulaikė pavojingai manevruojant automobilį "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivą vairuotoją. (b. l. 10).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad 2021 m. kovo 25 d. 18.09 val. A. B. alkotesteriu nustatytas 3,12 prom. girtumas, o 18.27 val. - 3,21 prom. girtumas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 20-23).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 25 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 24-33).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – A. B. (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio "Mitsubishi" 2017 m., kaina su PVM 8780 Eur (b. 1. 46).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos iškvėptame ore buvo 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. B. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu A. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, nes namie vartojo vyną, malšindama emocinį stresą dėl darbo. Tai, kad A. B. vairavo automobilį būdama neblaivi, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – įvykio registracijos kortelės duomenys, liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir 2021 m. kovo 25 d. tarnybinis pareiškimas, kuriame policijos pareigūnas patvirtino, kad, sustabdžius automobilį "Mitsubishi", vairuotoja nurodė esanti saviizoliacijoje, važiuojanti darytis covid testo, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kaltinamosios neblaivumą, be kita ko, įrodo 2021 m. kovo 25 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 20).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. K. ir kaltinamoji A. B. pateikė prašymą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 151-168).

A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad mama visada buvo jai autoritetas ir moralinė parama. Ji buvo pirmas žmogus, kuriam pasipasakojo apie įvykį. Kalbėjosi, aiškinosi neteisėtų veiksmų priežastis, nes mama tokį elgesį vertina labai neigiamai. Tačiau ji turi mamos pasitikėjimą, iki tol mamos nėra nuvylusi, ateity taip pat daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Su mama kasdien bendrauja telefonu, lanko (duomenys neskelbtini), padeda, kiek gali, nes namie yra neįgalus tėvas.

Galima laiduotoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bet su dukra A. karantino metu bendrauja nuolatos telefonu, dukra iki karantino dažnai lankėsi (duomenys neskelbtini), yra jiems su neįgaliu vyru parama. A. elgesio negali pateisinti, jį smerkia, tačiau dukrą pažįsta, žino, kad iki šiol ji nesielgė neatsakingai, todėl tiki, kad šis neatsakingas poelgis bus pirmas ir paskutinis, ji morališkai ją rems ir primins laikytis įstatymų bei jiems nenusižengti. Pasibaigus karantinui gali dažniau matytis su A. ir daryti jai didesnę teigiamą įtaką.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji A. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, A. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti A. B. apibūdinančių duomenų visumą. Ji dirba (b. l. 165), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteista (b. l. 125-126), nebausta administracine tvarka už analogiškų teisės pažeidimų padarymą (bausta už negrubius admintracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjusi) (b. l. 127-131). Teismas taip pat atsižvelgia į A. B. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios motiną A. K., su kuria kaltinamoji yra artima, kasdien skambinasi, dažnai lankydavosi iki šalyje paskelbto karantino. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. B. su mama sieja artimi ryšiai. A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra dukrai autoritetas, kaltinamoji padeda jai, klauso patarimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. K. yra senatvės pensininkė (b. l. 157), anksčiau neteista (b. l. 158), bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjusi (b. l. 64–65). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jai, kad A. B. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. B., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dviem metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti dalį automobilio "Mitsubishi", kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,12 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai, atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (A. B. inkriminuotas neblaivumas itin daug viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė), į tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi A. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. kovo 26 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

A. B. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad minėto automobilio savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – A. B. (b. l. 34).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio "Mitsubishi" 2017 m. kaina Lietuvoje su PVM 8780 Eur (b. 1. 46). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, A. B. vairuojamas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nėra bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET nesilaikymą, turi studentę dukterį (b. l. 168), garbaus amžiaus neįgalų tėvą (b. l. 162). A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (8780 Eur), kaltinamoji patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio "Mitsubishi" vertę atitinkančios visos pinigų sumos (8780 Eur) išieškojimas iš A. B. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, kaip bausmė, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios A. B. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1500 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

VI. Kiti klausimai

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 57-58). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš A. B. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio "Mitsubishi", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. B. ir A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. B. kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė