- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-34-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43457-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Tekmega“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį bei trečiojo asmens pareiškimą atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Tekmega“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“, UAB „Aklita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu netiesioginiu ieškiniu prašė iš atsakovo D. S. bankrutuojančios UAB „Tekmega“ naudai priteisti 9019,34 Eur žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Tekmega“ turi ilgalaikę mokestinę nepriemoką, kuri nuo 2011 m. ženkliai išaugo, skola valstybei neišieškota. Bendrovės vadovas yra D. S.. Bendrovei 2015-11-09 nutartimi iškelta bankroto byla, VMI bankroto administratoriui pateikė 20 175,38 Eur kreditorinį reikalavimą. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Tekmega“ iškėlimo, nors įmonė jau ilgą laiką buvo nemoki. Atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado naujos skolos, todėl jis privalo atlyginti savo neveikimu kreditoriui padarytą žalą.
3. Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nėra UAB „Tekmega“ vadovu nuo 2015-06-26. Bendrovė įsteigta 2005m., būdamas vienintelis akcininkas ir siekdamas pritraukti naujas investicijas jis pardavė akcijas UAB „Aklita“, kuri jį atšaukė iš direktoriaus pareigų. 2015-06-26 naujam direktoriui K. P. perdavė visus dokumentus. Jo, kaip buvusio direktoriaus veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Trečiasis asmuo BUAB „Tekmega“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ pareiškė savarankišką reikalavimą atsakovui, prašydamas BUAB „Tekmega“ naudai priteisti iš viso 55 523,99 Eur žalos bei 1000 Eur bankroto išlaidų atlyginimo.
5. Nurodė kad bankroto administratorius, siekdamas nustatyti įmonės turėtą turtą, nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už visiems kreditoriams atsiradusią 55 523,99 Eur dydžio žalą. Žalą, atsiradusią dėl atsakovo kaip vadovo veiksmų, patvirtina įmonės balansai. Atsakovas pažeidė savo fiduciarinę pareigą ne tik akcininkams bet ir kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas visiškai; trečiojo asmens BUAB „Tekmega“ pareiškimas tenkintas iš dalies: iš atsakovo D. S. BUAB „Tekmega“ naudai priteista 19 019,34 Eur ir 36 504,65 Eur žalos atlyginimo; atmesta trečiojo asmens BUAB „Tekmega“ reikalavimo dalis dėl 1000 Eur administravimo išlaidų; iš atsakovo D. S. trečiajam asmeniui BUAB “Tekmega“ priteista 350 Eur advokato išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovui pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvykdžius laiku, prašomos priteisti žalos buvo galima išvengti. Iš į bylą pateiktų įmonės balansų matyti, kad nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 nuosavas kapitalas buvo 80000 Lt, o tai rodo kad jis buvo mažesnis, nei ½ įstatinio kapitalo, kaip to reikalauja akcinių bendrovių įstatymo 24 str., 38 str., 59 str. Tokiu atveju įmonės vadovas turėjo sušaukti visuotinį susirinkimą padėčiai ištaisyti pagal ABĮ reikalavimus, tačiau atsakovas to nepadarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir trečiojo asmens pareiškimą.
9. Nurodė, kad ieškovo ieškinys ir trečiojo asmens pareiškimas negalėjo būti tenkinami, nes nebuvo įrodytos visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti atsakovo atžvilgiu. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Be to, ieškovas apskritai negalėjo reikšti tokio ieškinio CK 6.68 str. pagrindu.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir žodinio proceso metu duotus paaiškinimus, teisingai įvertino situaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis todėl skundas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
13. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ją perkeldamas atsakovui ir įpareigodamas atsakovą įrodyti ieškovo teigiamas aplinkybes. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga nebuvo pažeista.
14. Tiek ieškovas ir trečiasis asmuo, tiek atsakovas savo nurodomas aplinkybes grindė į bylą pateiktais dokumentais, kuriuos vertino teismas priimdamas sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bei ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis c.b. 3K-3-305-248/2015). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymais ir kasacinio teismo praktika nurodančia įrodymų vertinimą
15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 str.) ir kiekviena šalis turi pagrįsti savo užimamą poziciją. Teigdamas, kad tam tikros aplinkybės buvo ar jų nebuvo, atsakovas turėjo pareigą savo poziciją pagrįsti. Vien teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti pripažinti tinkamu įrodymu civilinėje byloje. Atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, kurie paneigtų ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir leistų daryti išvadą, kad atsakovui neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu UAB „Tekmega“ buvo nemoki. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.
17. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų UAB „Tekmega“ balansų nuo 2011 metų iki 2013 metų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 UAB „Tekmega“ turėjo turto už 532 587 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 734 959 Lt; Bendrovė minėtu laikotarpiu patyrė 592 021 Lt nuostolį. Taigi, jau tuo metu UAB „Tekmega“ trumpalaikiai įsiskolinimai viršijo net ne pusę, o visą įmonės turtą. Po 2011 metų įmonės padėtis nepasitaisė. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 bendrovė turėjo turto už 597 031 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 980 639 Lt. Bendrovė minėtu laikotarpiu patyrė 717 540 Lt nuostolį. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-13-31 bendrovė turėjo turto už 515 637 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 873 978 Lt. Bendrovė minėtu laikotarpiu patyrė 668 206 Lt nuostolį.
18. Iš ankstesnių UAB „Tekmega“ balansų pateiktų VĮ „Registrų centras“ matyti, kad bendrovė nuo 2006 metų veikia nuostolingai, o nemokios įmonės būseną atitinka nuo 2007 metų.
19. Įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad jau nuo 2007 metų įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, o teismų praktikoje, tokia įmonės būsena pripažįstama kaip įmonės nemokumas, dėl kurio įmonės vadovas turi praeigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2013).
20. Paminėtina, kad UAB „Tekmega“ didelę veikos laiko dalį buvo įsiskolinusi VMI prie FM, o nuo 2014 metų vidurio įsiskolinimas tik didėjo. Įvertinus UAB „Tekmega“ finansinius dokumentus, darytina išvada, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių tikėtis bendrovės finansinės padėties pagerėjimo.
21. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad „atsakovas, teigdamas, jog buvo pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklą, sudarantis pagrindą matyti teigiamas įmonės perspektyvas, ją išsaugoti turi tą įrodyti (CPK 176–185 straipsniai)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų iš kurių būtų buvę galima matyti teigiamas bendrovės finansines ar veiklos perspektyvas. Tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu.
22. Apeliantas teigia, kad finansinių atskaitomybių balansuose pateiktos per vienerius metus mokėtinos sumos nėra pradelsti įsipareigojimai ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme. Tačiau teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad nustatant įmonės mokumą ir nesant kitų duomenų apie įmonės finansinę padėtį, VĮ Registrų centrui teikiama finansinė atskaitomybė yra tinkamas šaltinis siekiant nustatyti įmonės finansinę padėtį.
23. Atsakovas D. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tekmega“, nes jis kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Atsakovui nevykdant ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos pareigos laiku pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado naujos skolos. Dėl šios priežasties buvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo, kaip UAB „Tekmega“ vadovo, pareigos inicijuoti bankroto bylą UAB „Tekmega“ pažeidimas (neteisėti veiksmai) padidino UAB „Tekmega“ skolų apimtį, todėl jis privalo atlyginti savo neveikimu kreditoriui padarytą žalą (LR CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str., ĮBĮ 8 str. 4 d.).
24. Įvertinus, tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI prie FM ir administratorius pateikė pakankamai duomenų tam, kad būtų pritaikyta D. S. civilinė atsakomybė ir įrodytos visos jos taikymui reikalingos sąlygos – neteisėti veiksmai (ĮBĮ 8 str. 1 d.), priežastinis ryšys (atsakovui laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų buvęs užkirstas kelias skolų atsiradimui ir VMI prie FM teisių pažeidimui), žala (VMI prie FM nepadengtas kreditorinis reikalavimas) ir kaltė (preziumuojama).
25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio CK 6.68 str. numatytu pagrindu. Su šiuo atsakovo teiginiu taip pat nesutiktina.
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
27. Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bet koks įmonės kreditorius, vadovaudamasis CK 6.68 str., turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje taip ir buvo padaryta – nors neteisėtais atsakovo veiksmais ir buvo įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala, tačiau UAB „Tekmega“ bankroto administratorius iš pradžių nesikreipė su ieškiniu į teismą buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo. Tai padarė vienas iš UAB „Tekmega“ kreditorių - VMI prie FM, kuris į teismą kreipėsi gindamas ne tik savo, bet ir kitų įmonės kreditorių interesus. Taigi, CK 6.68 str. šiuo atveju buvo taikytas tinkamai.
28. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, teisingai taikė įmonės vadovo pareigas ir atsakomybę reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.