Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-03-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-967-766/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-27
Bylos Nr.
e2YT-967-766/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Pareiškėjas
D. P.
Suinteresuotas asmuo
T. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-967-766/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02345-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 27 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. V. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja D. P. kreipėsi pareiškimu į teismą prašydama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti atnaujinti pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, paveldint pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) mirusios pareiškėjos motinos P. V. turtą ir turtines teises.

2. Pareiškime nurodė, kad jos tėvai A. ir P. L. gyveno santuokoje, turėjo tris vaikus – ją ir jos brolius S. ir G. L.. Broliai ir jos tėvas mirė, o motina sudarė antrą santuoką su D. V. ir pasikeitė pavardę į V. Po santuokos gimė dar vienas brolis T. V.. Patėvis D. V. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė jos motina P. V.. Jos motina su D. V. turėjo butą (duomenys neskelbtini). Jos brolis T. V. po tėvo mirties paveldėjo ½ dalį šio buto, o jos motinos ½ dalis liko nepaveldėta. Pareiškėja visą laiką manė, kad brolis T. V. yra susitvarkęs paveldėjimą visam butui, nes Registrų centro duomenyse jos motinos pavardė nebuvo minima. Jos brolis gyvena (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) grįžti neplanuoja, butas negyvenamas, todėl brolis parašė jai įgaliojimą, kad šį butą parduotų. Tik nuėjus pas notarą paaiškėjo, kad parduoti negalima, nes nesutvarkytas motinos dalies paveldėjimas. Pažymėjo, kad motinos turto apyrašas nebuvo nesudarytas, notaro kontoroje motinos palikimo paveldėjimo byla neužvesta.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo T. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės nurodytos teisingai, todėl dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja D. P. yra P. V. (buvusi pavardė L.), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Paveldimą mirusiosios P. V. turtą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po P. V. mirties, nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja D. P. visą laiką manė, kad brolis T. V. yra susitvarkęs paveldėjimą, Registrų centro duomenyse mirusios mamos pavardė nebuvo minima, dėl ko laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

6. Įstatyme nenurodyta, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji terminą palikimui po motinos P. V. mirties priimti praleido, kadangi manė, kad brolis paveldimą turtą priėmęs, be to, Registrų centro duomenimis mamos pavardė nebuvo minima. Tik broliui parašius įgaliojimą, kad ji butą parduotų ir padėdama tvarkyti buto pardavimo dokumentus, iš notarės sužinojo, kad parduoti buto negalima, nes nesutvarkytas motinos dalies paveldėjimas, bei ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

8. Kaip aukščiau minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

9. Teismas, spręsdamas, ar šioje byloje yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja manė, kad brolis paveldimą turtą priėmęs, be to, Registrų centro duomenimis mamos pavardė nebuvo minima, į tai, kad dėl palikimo, atsiradusio po P. V. mirties, į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta, bei nėra duomenų, kad šio termino atnaujinimas pažeis kieno nors interesus.

10. Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, jog esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusios motinos P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atnaujinti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą motinos P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė