Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslinęs ieškinį (DOK-19914), ieškovas teismo prašė pakeisti vaiko gimimo įraše vaiko I. P. pavardę, įrašant vaiko pavardę „K.“.

6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (DOK-10402) nurodė, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje yra saugomas I. P. gimimo įrašas Nr.(duomenys neskelbtini), įrašytas (duomenys neskelbtini). Tėvų V. P. ir V. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). I. P. gimė (duomenys neskelbtini).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-22407), kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, šeimai nėra ir niekada nebuvo taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnybos specialistė lankėsi atsakovės V. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovė kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena 2 kambarių, apie 50 kv. m ploto bute, kuris, anot Atsakovės, nuosavybės teise priklauso jai. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Vaikas miega kartu su mama. Kambaryje yra vaikiška lovytė, maniežas, vonelė, gultukas, žaislai ir kiti vaikui reikalingi daiktai. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui ir poilsiui. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu gauna motinystės išmoką ir „vaikų pinigus“, jos mėnesio pajamos yra apie 1293 Eur. Atsakovė teigė, kad su atsakovu V. P. skyriumi gyvena apie du metus, santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Atsakovė aiškino, jog ieškovas K. K. rūpinasi vaiku, padeda, išlaiko, perka reikalingus daiktus ir maistą, domisi, aplanko, pabūna su vaiku. Atsakovė patvirtino, jog Ieškovas yra biologinis mažametės tėvas. Tarnybos nuomone, procesas dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo vaiko interesams neprieštaraus.

8. Teismo posėdyje ieškovas K. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

9. Teismo posėdyje atsakovė V. P. sutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį tenkinti.

10. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė L. M. nurodė, kad ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

1. Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašu Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametės I. P., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše vaiko motina nurodyta atsakovė V. P., o tėvas – atsakovas V. P.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

3. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai.

4. Nagrinėjamu atveju, atsakovai ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti. Išvadą teikianti institucija ieškinį taip pat palaikė, motyvuodama, kad jis pareikštas vaiko interesais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovams pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje neliko ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Dėl tėvystės nuginčijimo

5. Iš rašytinės bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovų V. P. ir V. P. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3326-1157/2023. (Duomenys neskelbtini V. P. gimė dukra I. P. Kadangi vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo atsakovų santuokos nutraukimo, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas V. P.

6. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

7. Nagrinėjamu atveju, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), kuriuo remiantis atsakovas V. P. buvo įrašytas į I. P. gimimo liudijimą jos tėvu. Šalys teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad atsakovas nėra ir negali būti mažametės I. P tėvas.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad V. P. buvęs sutuoktinis atsakovas V. P. nėra biologinis I. P. tėvas, o biologiniu vaiko tėvu yra ieškovas K. K., taip pat į tai, kad, bylos duomenimis V. P. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, į tai, kad šalys pateiktuose atsiliepimuose metu patvirtino, jog atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, o juo yra ieškovas K. K., ieškovas teismui pateikė DNR ekspertizės išvadą, patvirtinančią, kad jis yra nepilnamečio vaiko I. P., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas: pripažintina, kad atsakovas V. P. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – I. P., biologinis tėvas, o I. P. nėra jo dukra, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl tėvystės nustatymo

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).

10. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąją vaiko motiną. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

11. Remiantis bylos medžiaga, Tarnybos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovas K. K. rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, abejonių dėl vaiko tėvystės šalims nekyla, yra susiformavusi socialinė atsakovo tėvystė vaiko atžvilgiu, atsakovas supranta tėvystės nustatymo jo atžvilgiu teisines pasekmes. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

12. Išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo V. P. tėvystę nepilnamečio vaiko I. P. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

13. Nuginčijus V. P. tėvystę bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl pavardės pakeitimo nepilnamečiui vaikui nėra ginčijamas, teismas tenkina ieškovo prašymą ir pakeičia vaiko pavardę „P.“, nustatant pavardę „K.“ (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

16. Teikdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį (mokėjimo kodas ZM64071). Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovų į valstybės biudžetą turėtų būti priteista 109 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Nors ieškinys buvo patenkintas pilnai, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovui, o priešingas atsakovui (2018 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018). Pabrėžtina, kad atsakovas V. P. vaiko tėvu buvo įrašytas ne dėl jo paties veiksmų, o įstatymo prezumpcijos pagrindu, numatančios, jog santuokoje gimusio vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis.

19. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo iš esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nebuvo, ieškovas K. K. visiškai pripažino savo tėvystę vaiko I. P. atžvilgiu. Tačiau prieš nustatant tėvystę, turėjo būti nuginčyta dabartinė vaiko tėvystė, kuri nurodyta dabartiniuose vaikų gimimo įrašuose bei gimimo liudijime, t. y. atsakovo V. P. tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi ginčijant tėvystę kartu turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujantis Mediacijos įstatymu yra negalima (2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to, CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, teismas byloje priima sprendimą (CPK 394 – 399 straipsniai). Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) bei nepriteisti iš atsakovų V. P. ir V. P. valstybės naudai byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų.

20. Iš atsakovų V. P. ir V. P. valstybės naudai priteisiamos 16,16 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai). Šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, po 8 Eur. 8 cnt., iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, kad ieškovas K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo įraše tėvu nurodant K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko pavardę iš „P.“ į „K.“.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,08 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,08 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovams, kad išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.