Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-333-392/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-19
Bylos Nr.: e2A-333-392/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01638-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas: V. J., M. M., B. E., J. J., T. S.
Atsakovas: D. S.
Trečiasis asmuo: Trakų rajono 2-ojo notarų biuro

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-333-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01638-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5; 3.4.5.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. (E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M., B. E., J. J., T. S., V. J. (E.) ieškinį atsakovei D. S., trečiajam asmeniui Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarei D. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., B. E., K. J. ir V. J. (E.) priėmė savo motinos L. E., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti; pripažinti negaliojančiais 2017-03-16 nuosavybės teisės liudijimą Nr. DA-1176 ir 2017-03-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. DA-1172 dalyje dėl 4/10 dalių palikėjos L. E., mirusios (duomenys neskelbtini), turto; pripažinti negaliojančiu 2017-05-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. DA-2513 dalyje dėl 4/10 dalių palikėjo K. E., mirusio (duomenys neskelbtini), turto.

2. Nurodė, kad ieškovų motina ir senelė L. E. (toliau - palikėja), mirė (duomenys neskelbtini). Per įstatymo numatytą terminą paveldėjimo byla į palikėjos turtą po jos mirties užvesta nebuvo. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25-424/2017 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovų tėvas ir senelis K. E. po savo sutuoktinės L. E. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, K. E. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą.

3. Palikėją pergyvenęs jos sutuoktinis K. E. sudarė testamentą, kuriuo po savo mirties visą savo turtą paliko atsakovei D. S.. Testatorius K. E. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovams palikėjos palikimo atsiradimo vietos notarė nurodė, kad norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą, turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovai ir ieškovų J. J., T. S. tėvas K. J. priėmė palikėjos palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Ieškovų J. J., T. S. tėvas bei kartu palikėjos sūnus K. J. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovai J. J. ir T. S. paveldėjo savo tėvo palikimą, todėl jie yra jo teisių ir pareigų perėmėjai. CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Ieškovai M. M., B. E., ieškovų J. J. ir T. S. tėvas K. J., kaip palikėjos palikimą priėmę pirmos eilės įpėdiniai, sutiko, kad jų brolis ieškovas V. J. (E.), kuris gyvena Rusijos Federacijoje, taip pat priimtų savo motinos, palikimą vėliau - kuomet atvyks į Lietuvą. Tokiu būdu ieškovas V. J. (E.), atvykęs į Lietuvą, taip pat atliko veiksmus, susijusius su palikėjos palikimo priėmimu, t. y. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, esant visų įpėdinių sutikimui. Ieškovai po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad priimti palikimą pakanka per įstatymo nustatytą terminą pradėti jį faktiškai valdyti. Motinos L. E. palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, rūpinosi gyvenamuoju namu, jį remontavo, perdažė, nuolat remontavo ūkio pastatus, prižiūrėjo kiemo statinius, pastatė tvorą, savo pinigais prisidėjo prie jo išlaikymo. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25-424/2017 buvo nustatyta, kad po L. E. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis K. E., kurio vardu po jo mirties buvo išduotas 2017-03-16 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. DA-1172. Testatoriui K. E. (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą pagal testamentą priėmė atsakovė (2017-05-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. DA-2513). CK 5.13 straipsnis nustato, kad nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Trečiasis asmuo notarė D. A. neįsitikino dėl palikėjos pirmos eilės įpėdinių valios bei veiksmų priimant palikimą, todėl testatoriaus K. E. notarės D. A. išduotas 2017-03-16 nuosavybės teisės liudijimas Nr. DA-1176 ir 2017-03-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. DA-1172 į visą palikėjos turtą yra neteisėtas ir negaliojantis, dėl ko tokie nurodytų palikimo priėmimo sandorius įtvirtinantys dokumentai dalyje dėl palikėjos turto dalies, kuri pagal įstatymą atitektų jos pirmos eilės įpėdiniams ieškovams yra neteisėti ir negaliojantys. Pripažinus negaliojančiais minėtus nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus dalyse dėl palikėjos turto, kuris atitektų L. E. pirmos eilės įpėdiniams, atitinkamai pripažintinas negaliojančiu ir atsakovei išduotas 2017-05-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. DA-2513.

Atsiliepimas

4. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad K. E., faktiniu valdymu priėmęs sutuoktinės L. E. palikimą, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti palikimo priėmimo faktą, ir jo pareiškimas buvo patenkintas. Ieškovai buvo minėtą bylą buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis, tačiau pareiškimo su savarankiškais reikalavimais dėl L. E. palikimo priėmimo nereiškė, teismo sprendimo neskundė, jis yra įsiteisėjęs. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai J. J. ir T. S. neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo, nes jų tėvas K. J. mirė (duomenys neskelbtini) (praėjus daugiau kaip 6 metams po motinos mirties) ir savo teisės į motinos palikimo priėmimą neįgyvendino, todėl J. J. ir T. S. paveldėjimas atstovavimo teise neatsiranda (LR CK 5.12 straipsnis). Civilinėje byloje, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas K. E. priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, K. E. pateikė pareiškimus, kad po jo sutuoktinės L. E. mirties du metus vaikai jo nelankė, nesidomėjo tėvo sveikata, juo nesirūpino, nors gyvena tame pat R. miestelyje. Po sutuoktinės mirties jis vienas, be vaikų pagalbos, pakeitė gyvenamojo namo stogą, pastatė naują betoninę-akmeninę tvorą, pasodino daug vaismedžių. Pažymėjo, kad ji su K. J. gyveno kartu nuo 2008 m. kovo mėnesio, vedė bendrą ūkį, rūpinosi juo kaip savo vyru, gamino maistą, skalbė, rūpinosi jo sveikata, kai jis sirgo, padėjo jam visais gyvenimo atvejais ir todėl jis testamentu visą turtą paliko jai. Pažymėjo, kad nagrinėjant K. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto, teismas kritiškai vertino suinteresuotų asmenų paaiškinimus dėl jų nesutikimo su K. E. pareiškimu, nes jie nepateikė jokių įrodymų apie faktinį palikėjos turto valdymą, nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nei savarankiškai, nei turėdami tokią galimybę jau minėtoje civilinėje byloje. Teigė, kad įsiteisėjusiu 2017-01-23 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad L. E. palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis K. E.. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jis sutiko į L. E. paveldėjimo bylą įtraukti ir kitus įpėdinius, pasibaigus terminui palikimui priimti. Nurodė, kad notarė teisėtai ir pagrįstai išdavė K. E. paveldėjimo teisės liudijimą į L. E. palikimą, pagrįstai ir teisėtai išdavė pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą, o kadangi turto savininkas K. E. 2015-02-05 notaro patvirtintu testamentu turtą paliko atsakovei, notarė pagrįstai ir teisėtai 2017-05-31 išdavė jai paveldėjimo teisės liudijimą Nr. DA-2513 į K. E. turtą. Paveldėtas turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas jos vardu. Naikinti notaro išduotus teisinius dokumentus nėra jokio teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesiėmė veiksmų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog palikimas buvo priimtas jį pradėjus faktiškai valdyti. Ieškovai nepateikė duomenų, kurie patvirtintų teiginius, jog jie savo motinos L. E. palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Pirmosios instancijos teismas ieškovų nurodytus veiksmus, kad po motinos L. E. mirties ieškovai rūpinosi tėvu K. E. padėdami jam buityje, virdavo valgyti, skalbdavo, padėjo prižiūrėti daržą, padėdavo atlikti ūkio darbus, prisiruošti malkų, kasė sniegą nevertino kaip ieškovų valios išraišką priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, nes tokiais veiksmais jie siekė padėti, moraliai palaikyti vieną likusį senyvo amžiaus tėvą, o ne priimti palikimą, tapti turto savininkais. Tai, kad ieškovai nepriėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą patvirtino ir ta aplinkybė, jog po L. E. mirties paveldimame name liko gyventi ir nuolat gyveno tik ieškovų tėvas K. E..

6. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovai skyrė asmeninių pinigų siekdami išsaugoti motinai ir senelei L. E. priklausiusį turtą, jį išlaikyti, priešingai, iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad namo remontas, tvoros statymas buvo atliekami paties K. E. lėšomis, be to, minėti veiksmai buvo vykdomi 2007 – 2008 metais, jau praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos. Tta aplinkybė, jog K. E. po motinos mirties vaikams padalino jos pinigus, neįrodo, kad motinos palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, tiesioginiu valdymu priėmė vaikai (ieškovai), nes neįrodyta, kad šie pinigai buvo asmeninė, o ne bendra šeimos nuosavybė. K. J. tėvo teisės į visą palikimą nekvestionavo, nei į notarą, nei į teismą dėl savo paties paveldėjimo teisės realizavimo nesikreipė, savarankiškai nesiekė atkurti ir turtinių teisių į motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nors jokių objektyvių kliūčių tam neegzistavo, tai patvirtina, kad jis savęs nelaikė motinos turto paveldėtoju, atitinkamai ir jo vaikams (ieškovams J. J. ir T. S. ) tokia paveldėjimo teisė neperėjo. Ieškovas V. J. (E.) gyvena Rusijos Federacijoje, po motinos mirties į Lietuvą atvykęs nebuvo, todėl palikėjos palikimo aktyviais veiksmais (faktiniu valdymu) nepriėmė.

7. Teismas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovų M. M., B. E., V. J. (E.) tėvas ir ieškovų T. S. ir J. J. senelis K. E. po savo sutuoktinės L. E., mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, ieškovai buvo įtraukti į civilinę bylą suinteresuotais asmenimis, tačiau pareiškimo su savarankiškais reikalavimais dėl L. E. palikimo priėmimo nereiškė, teismo sprendimo ieškovai neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Nenustatęs juridinę reikšmę turinčio fakto teismas atmetė ir ieškinio reikalavimus panaikinti notaro išduotus teisinius dokumentus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas (apeliantas) V. J. (E.) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., B. E., K. J. ir V. J. (E.), priėmė savo motinos L. E., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti; pripažinti negaliojančiais 2017-03-16 nuosavybės teisės liudijimą Nr. DA-1176 ir 2017-03-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. DA-1172 dalyje dėl 4/10 dalių palikėjos L. E., mirusios (duomenys neskelbtini), turto; pripažinti negaliojančiu 2017-05-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. DA-2513 dalyje dėl 4/10 dalių palikėjo K. E., mirusio (duomenys neskelbtini), turto.

9. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tai tiesiogiai sąlygojo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovų veiksmų, kuriais siekiama faktiškai priimti palikimą pradėjus jį valdyti, nebuvimo. Tokiai teismo išvadai prieštarauja ieškovų ir apklaustų liudytojų paaiškinimai, kurie patvirtino, jog po motinos L. E. mirties ieškovai rūpinosi tėvu K. E., atvykdavo jo aplankyti, padėjo jam buityje, virdavo valgyti, skalbdavo, padėjo prižiūrėti daržą, atlikti ūkio darbus, prisiruošti malkų, kasė sniegą, šienavo žolę. Ieškovai atvykdavo aplankyti savo tėvo ir senelio K. E., atlikdavo tam tikrus ūkio darbus. Tokie veiksmai laikytini kaip nuosekli ir nuolatinė ieškovų valios išraiška siekti pradėti valdyti palikėjos L. E. turtą kaip savo. Pirmosios instancijos nustatyta aplinkybė, jog po L. E. mirties paveldimame name liko gyventi ir nuolatos gyveno ieškovų tėvas, nėra pagrindas atsisakyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą, atsižvelgus į tai, kad ieškovai savo veiksmais buvo išreiškę tokią valią. Apeliantas laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo gyvenimas Rusijos Federacijoje paneigia aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimą buvimą, nes kiti pirmos eilės įpėdiniai sutiko, kad jis priimtų savo motinos palikimą kai atvyks į Lietuvą, taigi jis atliko aktyvius veiksmus priimti palikimą CK 5.57 straipsnio 1 dalies nustatytu atveju – pasibaigus palikimo priėmimo terminui esant visų įpėdinių sutikimui. Teismas be pagrindo sprendė, jog kitoje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. E. po savo sutuoktinės L. E., mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, ieškovai buvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, tačiau pareiškimo su savarankiškais reikalavimais dėl L. E. palikimo priėmimo nereiškė, teismo sprendimo neskundė. Minėtoje byloje ieškovai nesutiko, kad jų tėvas vienintelis paveldėtų visą turtą, nurodė, kad jiems taip pat priklauso L. E. turto dalis, taigi išreiškė nesutikimą su tuo, kad paveldimą turtą išimtinai faktiškai valdė tik jų tėvas K. E.. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl paveldimo turto padalinimo ir proceso dalyvių daiktinių teisių į paveldimą turtą, todėl teismo sprendimas nepanaikina ieškovų teisės į palikimo priėmimą ir tai patvirtinančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Apeliantas atskirai pažymėjo, kad teismas netyrė ir nevertino ieškovų nurodytų aplinkybių bei nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti notaro išduotus dokumentus negaliojančiais, todėl tai sudaro atskirą pagrindą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdami faktiniu valdymu priimti L. E. palikimą, o atvykimas aplankyti tėvą, pagalba buityje, valgio virimas, skalbimas, pagalba prižiūrint daržą, atliekant ūkio darbus laikytina siekimu moraliai palaikyti senyvo amžiaus tėvą. Ieškovų pagalba darant namo remontą, keičiant stogą, statant tvorą buvo suteikta parėjus įstatymo nustatytam terminui priimti palikimą, darbai atliekami tėvo lėšomis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tai nėra palikimo priėmimas pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

11. Atsikirsdama į apelianto argumentus dėl jo aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimą atsakovė pažymėjo, kad apeliantas gyvena Rusijos Federacijoje, byloje nebuvo pateikta įrodymų apie jo atvykimą į Lietuvą, aktyvius veiksmus priimti po motinos mirties likusį palikimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas palikimo nepriėmė. Pasisakydama dėl skundo motyvų, jog apeliantas palikimą priėmė esant visų įpėdinių sutikimui, atsakovė pažymėjo, kad apeliantas į paveldėtojų ratą, praleidus palikimo priėmimo terminą, galėjo būti priimtas tik įrodžius, kad kiti paveldėtojai palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti, tačiau tokio fakto nenustatyta, taip pat nėra įrodyta, kad pats apeliantas būtų priėmęs palikimą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. E. palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis K. E., ieškovai buvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, tačiau prieštaravimų, savarankiškų reikalavimų dėl palikimo priėmimo nereiškė, sprendimo neskundė, o teismas kritiškai vertino ieškovų nesutikimą su K. E. pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Minėtoje byloje K. E. pateikė pareiškimus, kad po jo sutuoktinės L. E. mirties du metus vaikai jo nelankė, nesidomėjo tėvo sveikata, juo nesirūpino, K. E. nurodė, kad visiems vaikams pastatė po gyvenamąjį namą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovai nesutiko ir aktyviai reiškė prieštaravimus dėl K. E. kaip vienintelio L. E. turto paveldėtojo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, kad nenustačius apelianto ir ieškovų prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, nėra pagrindo naikinti notaro išduotus paveldėjimo teisės dokumentus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl sprendimo absoliutaus negaliojimo tuo motyvu, jog teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais notaro išduotus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti fakto.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pagal įstatymą palikimą paveldi lygiomis dalimis palikėjo vaikai. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikimas įgyjamas kai įpėdinis jį priima, o palikimas priimamas kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo (CK 5.50 straipsnis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

15. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovai (įskaitant ir apeliantą) nepriėmė po ieškovų motinos ir senelės L. E. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo motyvais.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų veiksmai, kai jie po motinos L. E. mirties atvykdavo aplankyti tėvo K. E., padėjo jam buityje, virdavo valgyti, skalbdavo, padėjo prižiūrėti daržą, atlikti ūkio darbus, prisiruošti malkų, kasė sniegą, šienavo žolę, nėra laikytini faktiniu ieškovų motinos palikimo priėmimu, nes jų sudėtyje nėra išreikšta ieškovų valia paveldimą nekilnojamą turtą vadyti kaip savo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad tokie atsakovų veiksmai laikytini pagalba, moraliniu palaikymu vienišam, pagyvenusiam tėvui, bet ne aktyviais turto valdymo kaip savo veiksmais. Apeliacinis teismas taip pat palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kad K. E. namo remontą, stogo keitimą atliko savo asmeninėmis lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde minėtos aplinkybės neginčijo. Nenuginčyta ir aplinkybė, kad ieškovai pagalbą K. E. pradėjo teikti tik praėjus 2 metams po palikėjos L. E. mirties, taigi praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai po L. E. mirties atsiradusio palikimo faktiniu valdymu nepriėmė.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad apeliantas priėmė palikimą aktyviais veiksmais ir CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta apelianto aktyvių veiksnių siekiant priimti palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti kaip savo, taip pat nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog apeliantas, gyvenantis Rusijos Federacijoje, po palikėjos mirties būtų atvykęs į Lietuvą. Nenustačius, kad ieškovai priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti kaip savo, nėra pagrindo konstatuoti, jog jie galėjo išreikšti savo valią dėl apelianto įstojimo į paveldėtojų ratą, t.y. nepriėmę palikimo negalėjo duoti sutikimo kitam asmeniui tapti paveldėtoju, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl apelianto, kaip paveldėtojo, teisių atsiradimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl kitoje civilinėje byloje išreikšto ieškovų nesutikimo su K. E. pareiškimu dėl po sutuoktinės mirties atsiradusio palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Minėtoje byloje ieškovai dalyvavo kaip suinteresuotieji asmenys, turintys visas įstatymo nustatytas teises (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 3 dalis), tačiau jokių prieštaravimų, savarankiškų reikalavimų dėl palikimo priėmimo byloje nereiškė, sprendimo neskundė, minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog ieškovai sutiko, kad K. E. priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą faktiniu jo valdymu.

19. Apeliacnės instancijos teismas atmeta kai teisiškai nepagrįstą skundo motyvą dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes nebuvo išspręstas ieškinio reikalavimas dėl notaro išduotų dokumentų negaliojimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog ieškovai palikimą priėmė, sprendime nurodė, kad netenkintinas ir kitas, išvestinis, ieškinio reikalavimas, bei sprendimo motyvacinėje dalyje pažymėjo, kad naikinti notaro išduotus teisinius dokumentus nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atmestinas speliacinio skundo motyvas, jog teismas nesprendė dėl aukščiau nurodyto ieškinio reikalavimo.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 200 Eur dydžio atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (II t., b.l. 67 – 68), todėl atmetus apeliacinį skundą nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto atsakovės naudai.

21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi teismas

nutaria:

V. J. (E.) apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. J. (E.), asmens kodas nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, 200 Eur dydžio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėVirginijus Kairevičius