Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1560-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-20
Bylos Nr.: e2A-1560-513/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00487-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“
Trečiasis asmuo: U. P.-M., V. M., mažajai bendrijai I

Kategorijos

2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1560-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00220-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.3.1.18.1; 3.1.7.11; 3.3.1.20. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1863-824/2019 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“, tretiesiems asmenims U. P.-M., V. M., mažajai bendrijai I. G. sveikatos priežiūros centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Lavisana“, uždarajai akcinei bendrovei „Riweide“, R. P., V. S., A. P., E. M., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Elpekas“ 6350,61 Eur nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 metus, 342,93 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2009-12-02 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau nesumokėjo nuomos mokesčio už 2017 metus pagal žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Nurodė, kad, pagal oficialius 2019-03-21 Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, dalį atsakovės nuomoto sklypo 2017-12-20 įsigijo fiziniai asmenys, o žemės nuomos sutartis su atsakove išregistruota Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018-05-28 įsakymu Nr. 13VĮ-433-(14.13.2.). Pažymėjo, jog apie žemės nuomos sutarties pokyčius nė viena sutarties šalis neinformavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2009-12-02 nuomos sutartimi Nr. 21/2009-0099 UAB „APK“ iki 2018-12-02 išsinuomojo 0,0421 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus, ir UAB „Elpekas“ 2011-07-26 sudarė Susitarimą Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-72, kuriuo pakeista 2009-12-02 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 preambulė ir nurodyta, kad nuomininkė yra UAB „Elpekas“.

Šalies argumentai

5. UAB „Elpekas“ 2017-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2017-12-01, nes nuomininkas sklype nebeturi nekilnojamojo turto. Nuomos sutartis išregistruota 2018-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-433-(14.13.2.).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nustatė, kad atsakovė jai priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas ir patalpas – butus, esančius valstybinės žemės sklype, pirkimo–pardavimo 2014-12-23, 2015-01-23, 2015-03-16, 2015-05-07, 2015-06,-05, 2015-11-23, 2017-02-01, 2017-11-03 sutartimis pardavė tretiesiems asmenims, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių ir priėmimo–perdavimo aktų pagrindu įregistruotos (išviešintos) atitinkamai laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2017-11-06. Dėl to teismas preziumavo, kad ši aplinkybė tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, tiek ir kitiems tretiesiems asmenims buvo žinoma, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Be to, teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartimis pirkėjai įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimis tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėjas, t. y. pardavėjas perleido pirkėjams žemės sklypo nuomos teisės dalį proporcingai pirkėjo įsigytos nuosavybės teise patalpos plotui. Teismas konstatavo, jog atsakovei perleidus daiktines teises į statinius, kuriems tinkamai eksploatuoti buvo sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis, yra pagrindas pripažinti, kad šis juridinis faktas sąlygojo valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimą.

7. Teismas nurodė, jog teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Dėl to naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu, o nesant sudarytos nuomos sutarties naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju, kuriam pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį kyla pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Teismas pažymėjo, jog ir pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T2-14 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo“ 36–37 punktus valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, per kurį buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, arba nuo kito mėnesio po nuomos sutarties sudarymo, arba teisės į žemės sklypo nuomą perėjimo. Mokestis baigiamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pasibaigė nuomos sutartis, arba perleistos nuomos teisės į žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad nuomos mokesčio mokėjimą pati savivaldybė sieja ne tik su nuomos sutarties sudarymu (pasibaigimu), bet ir su faktiniu žemės naudojimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

8. Ieškovė (apeliantė) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

9. Apeliantė nurodo, jog CK 6.551, 6.552 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis, Vyriausybės 2002-11-19 nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ reglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, sąlygas bei juose numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2–14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte įtvirtinta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Nurodo, jog pagal Aprašo 37 punktą mokesčio mokėtojas už nustatyta tvarka jam išnuomotą valstybinę žemę žemės nuomos mokesčio nemoka nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pasibaigė nuomos sutartis arba perleistos nuomos teisės į žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.

10. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino jos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, įrodymų. Pažymi, jog pati atsakovė pripažino, jog Nacionalinei žemės tarnybai prašymą nutraukti žemės sklypo nuomą pateikė tik 2017-11-09, ir mokėjo nuomos mokestį iki pat 2017 metų, nors dalį pastato pardavė 2014 m. pabaigoje. Atsakovės daiktinės teisės periodiškai buvo perleidžiamos ir įregistruojamos pirkėjų vardu, tačiau nei rašytiniais susitarimais, nei atsakovės iniciatyva nebuvo mažinamas nuomojamo žemės sklypo plotas. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) pasikeitus valstybinės žemės sklypo nuomininkui reikia informuoti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, o prieš perleidžiant statinius (jų dalį) reikalingas teritorinio padalinio sutikimas. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, pareigą turi valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta). Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nekilnojamojo turto perleidimo metu nebuvo davusi sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo tretiesiems asmenims, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2002-0099 pakeitimai nebuvo sudaryti, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog valstybinės žemės nuomos mokestį pagal 2002-12-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2002-0099 turi mokėti naujieji nekilnojamojo turto objektų savininkai.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Elpekas“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, kvalifikavo teisinius santykius ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Nurodo, jog pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį žemės naudojimo teisė naujajam nekilnojamojo daikto savininkui pereina įstatymo pagrindu, todėl tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, specialaus teisių į žemę perdavimo įforminimo nereikalaujama. Teigia, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas šioje sutartyje įrašant naują nuomininką reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimą.

12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu apeliacinį skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu prašo patenkinti. Pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba nekilnojamojo turto perleidimo metu nebuvo davusi sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo tretiesiems asmenims, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2002-0099 pakeitimai nebuvo sudaryti, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad naujieji nekilnojamojo turto objektų savininkai turi mokėti valstybei žemės nuomos mokestį pagal 2002-12-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2002-0099.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 metus, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė argumentuoja, jog sprendimas nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes, netinkami įvertinus įrodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog apeliacinė instancija skirta pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, o ne nagrinėti ginčą visa apimtimi iš naujo, todėl pasisako tik dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

16. Byloje nekilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, jog 2009-12-02 nuomos sutartimi Nr. 21/2009-0099 aukciono būdu UAB „APK“ iki 2108-12-02 išsinuomojo 0,0421 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus, ir UAB „Elpekas“ 2011-07-26 sudarė Susitarimą Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-72, kuriuo pakeista 2009-12-02 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 preambulė ir nurodyta, kad nuomininkė yra UAB „Elpekas“ (e. bylos t. 1, b. l. 9–11, 13).

17. UAB „Elpekas“ pastatytą ir jai priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas ir gyvenamąsias patalpas – butus, esančius ginčo valstybinės žemės sklype, pirkimo–pardavimo 2014-12-23, 2015-01-23, 2015-03-16, 2015-05-07, 2015-06,-05, 2015-11-23, 2017-02-01, 2017-11-03 sutartimis pardavė tretiesiems asmenims (e. bylos t. 1, b. l. 57–126). UAB „Elpekas“ 2017-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2017-12-01, nes nuomininkas sklype nebeturi nekilnojamojo turto (e. bylos t. 1, b. l. 28). Nuomos sutartis išregistruota 2018-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-433-(14.13.2.). Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „Elpekas“ turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 metus, kai dar galiojo nuomos sutartis.

18. Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.551 straipsnio 1 dalį valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Ši tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2018-06-01). Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Šią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2018-06-01).

19. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypas atsakovei išnuomotas aukciono būdu komercinės, prekybos, paslaugų ir pramogų paskirties objektų statybai (2009-12-02 nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 1,3 punktai). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta sklype esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši klaida nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

20. Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu. Nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta ir išregistruota 2018-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-433-(14.13.2.).

21. Vadovaujantis minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 17 punktu žemės nuomos teisė į aukcione išnuomotą žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims gavus rašytinį nuomotojo sutikimą. Žemės nuomos teisė į žemės sklypą (jo dalį), kuriame pastatyti statiniai ar įrenginiai, gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti, ir nustatytas jos dydis. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

22. Panašios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte, pagal kurį žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta). Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

23. Apeliantei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai argumentuojant, kad nuomininkė neįvykdė pareigos pranešti apie nuomos teisės perleidimą, taip pat, kad Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo davusi sutikimo perleisti kitiems asmenims nuomos teisę, iš faktinių bylos aplinkybių matyti priešingai. Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė, pardavusi valstybinės žemės sklype pastatytame pastate esančias patalpas Nr. 3, 6, 7, 8, 9, su naujaisiais šių patalpų savininkais, vadovaudamasi CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, 2016-04-20 sudarė sutartį, kuria perleido perėmėjams nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kurioje yra pastatas, kiekvienam perėmėjui proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiam buto (patalpos) plotui (e. bylos t. 2, b. l. 167–171). Šios sutarties 2.7 punktu perėmėjai įsipareigojo per vieną mėnesį kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Su patalpų Nr. 4 ir Nr. 5 pirkėjais sudarytose notaro patvirtintose šių patalpų 2017-02-01 ir 2017-11-03 pirkimo–pardavimo sutartyse (2.5 punktas) nurodyta, kad parduodamas daiktas yra pastate, esančiame žemės sklype, kuris išnuomotas pardavėjui iki 2108-12-02 pagal 2009-12-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 21/2009-0099 ir 2011-07-26 Susitarimą pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.62)-72 (e. bylos t. 1, b. l. 65–74, 83–91). Šiame pirkimo–pardavimo sutarčių 2.5 punkte nurodyta, kad pirkėjai įgyja teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėjas. Pardavėjas perleidžia pirkėjui žemės sklypo nuomos teisės dalį, pirkėjui proporcingai jam nuosavybės teise priklausančios patalpos plotui. Taip pat nurodyta, kad šalys įsipareigoja kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2017-01-16 parengė Susitarimo dėl 2009-12-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 pakeitimo projektą, kuriame sklypo dalių nuomininkais nurodyti ginčo sklype esančio pastato patalpų Nr. 1, 3, 5-9 savininkai ir jiems proporcingai nuomojamai sklypo daliai apskaičiuotas ir nurodytas metinis nuomos mokestis (e. bylos t. 2, b. l. 178–180). Šio Susitarimo projektas 2017-01-20 išsiųstas pastato patalpų Nr. 1, 3, 5-9 savininkams, kurie kviesti per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių suderinti susitarimo (e. bylos t. 2, b. l. 177, 181). Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba, kai kuriems savininkams pareiškus prieštaravimus dėl Susitarimo projekto ir nesutikus perimti nuomininko teisių, 2017-02-06 raštu nurodė, jog 2016-04-20 sudaryta sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir privaloma šalims (e. bylos t. 2, b. l. 182). Pirmosios instancijos teismo liudytojais apklausti tretieji asmenys taip pat parodė, kad buvo kviečiami į Nacionalinę žemės tarnybą pasirašyti žemės nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės įrodo, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo žinoma apie valstybinės žemės sklypo nuomininko teisių perleidimą dar 2016 metais, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nuomininkė (atsakovė) neįvykdė pareigos pranešti apie nuomos teisės perleidimą ir kad Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo davusi sutikimo perleisti kitiems asmenims nuomos teisę.

24. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad patalpų įgijėjai nesudarė naujos nuomos sutarties ar nepasirašė 2009-12-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 pakeitimo, savaime nelemia atsakovės prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir pirkėjų teisės jo nemokėti. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ši prievolė kyla įstatymo pagrindu. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių / patalpų savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu, o nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju, kuris pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Tuo tarpu tarp naujųjų savininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos kilę nesutarimai dėl žemės nuomos mokesčio dydžio ir nuomos teisinio pagrindo (kaip minėta, aukciono būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka ar ne aukciono būdu Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustatyta tvarka) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad nebuvo sudarytos nuomos sutartys su naujaisiais patalpų savininkais, nereiškia, jog prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį išliko atsakovei.

25. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, pažymėtina, jog nors ginčijamame sprendime tiesiogiai nenurodyta, tačiau matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, kurios faktinės aplinkybės panašios ir ginčas kilo dėl ieškovės reikalavimo atsakovei mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį iki nuomos sutarties nutraukimo, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nuosavybės teise priklausančių objektų ginčo sklype nebeturėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir konstatavo, jog nagrinėjamų teisinių santykių reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis, kaip jau minėta, CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu, taip pat ir prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, o nesant sudarytos nuomos sutarties – mokėti mokestį pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį už naudojimąsi žeme.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau jų nekartoja. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad, nepaisant aplinkybės, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta tik 2018-05-28, atsakovė 2017 metais neturėjo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, šios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už teismo sprendimo ir apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomas priteisti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų dydžių. Šios išlaidos pagrįstos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, konstatuotina, jog atsakovė turi teisę į išlaidų atlyginimą, kuris atsakovei priteistinas iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“ priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėDanutė Žvinklytė