Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų mažosios bendrijos I. G. sveikatos priežiūros centro, uždarosios akcinės bendrovės „Lavisana“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Riweide“ atstovui advokatui A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, tretieji asmenys U. P. – M., V. M., mažosios bendrijos I. G. sveikatos priežiūros centras, uždaroji akcinė bendrovė „Lavisana“, uždaroji akcinė bendrovė „Riweide“, R. P., V. S., A. P., E. M., M. M., Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečias asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atstovas neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Šalių pritarimu byla nagrinėta teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad atsakovas UAB „Elpekas“ turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. R. palaikė patikslintą ieškinį.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. P. palaikė patikslintą ieškinį.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. S. palaikė patikslintą ieškinį.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo U. P.-M. palaikė patikslintą ieškinį.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. M. palaikė patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp Klaipėdos apskrities viršininko (Nuomotojas) ir UAB „APK“ (Nuomininkas) sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 21/2009-0099, kuria vadovaudamasis 2009-08-25 įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais, Nuomotojas išnuomojo, o Nuomininkas išsinuomojo 0,0421 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas iki 2108-12-02 (sutarties 2 p.), nurodant, kad žemės sklypas išnuomojamas komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai (sutarties 3 p., t. 1, b. l. 9-11). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos, ir UAB „Elpekas“ 2011-07-26 sudarė Susitarimą Nr. 13SŽN - (14.13.62.) - 72 „Dėl 2009-12-02 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 pakeitimo“, kuria susitarta pakeisti 2009-12-02 valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 preambulę, nustatant, jog Nuomotojas yra UAB „Elpekas“ (t. 1, b. l. 13). UAB „Elpekas“ 2017-11-09 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, kuria buvo prašoma nuo 2017-12-01 nutraukti valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nurodant, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 28, 29). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti valstybinės žemės nuomos įsiskolinimą, paskaičiuotą atsakovei už 2017 metų laikotarpį, kuris yra 6350,61 eurų (t. 1, b. l. 42, 98).

Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl siekimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį patvirtina prie atsakovės atsiliepimo pateikti priedai, iš kurių matyti, kad atsakovė, perleidusi daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius valstybinėje žemėje, 2017-11-09 kreipėsi į trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, nurodant, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 28). Gautas atsakymą iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus savivaldybės, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Centrinį padalinį t. 1, b. l. 29 ). Ieškovė teigia, kad ji nebuvo informuota apie tai, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad žemės nuomos mokesčio atsakovei mokėti už 2018 metus nereikia, nors remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Nuomos sutartis išregistruota 2018-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-433-(14.13.2.) (t. 1, b. l. 43-49). Teismui atsakovė pateikė įrodymus pirkimo – pardavimo sutartis, o ieškovė pateikė įrodymus iš Nekilnojamojo turto registro, jog atsakovė jai priklausančias daiktines teises perleido laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2017-11-03. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, negyvenamos patalpos – administracinės patalpos, ir patalpos/butai (t. 1., b. l. 129-151) pagal pirkimo pardavimo sutartis 2014-12-23, 2015-01-23, 2015-03-16, 2015-05-07, 2015-06,-05, 2015-11-23, 2017-02-01, 2017-11-03 buvo perduotos tretiesiems asmenims, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių ir priėmimo – perdavimo aktų pagrindu įregistruotos (išviešintos) atitinkamai nuo 2014-12-23 iki 2017-11-06 (t. 1., b. l. 129-151). Todėl preziumuotina, kad ši aplinkybė tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai tiek ir kitiems tretiesiems asmenims buvo žinoma, nes viešajame registre įregistruoti faktai laikomi išviešintais, todėl gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis (tuo tarpu trečiasis asmuo (NŽT) buvo gavęs pareiškimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo tuo pagrindu). Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas teisminėje praktikoje ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad valstybei, dalyvaujančiai per ją atstovaujančias įstaigas civiliniuose teisiniuose santykiuose, taikomos tokios pačios taisyklės, kaip kitiems tų civilinių teisinių santykių subjektams.

Į bylą pateikti trečių asmenų ir šalių rašytiniai įrodymai UAB „Lavisana“, UAB „Riweide“ pirkimo –pardavimo sutartys, kuriose numatyta 2.5 p. kad parduodamas daiktas yra pastate adresas (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant žemės sklypo, kuris išnuomotas pardavėjui iki 2108-12-02 pagal 2009-12-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 21/2009-0099, 2011-07-26 Susitarimą pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.62)-72 (t. 1, b. l. 65-74, 83-91) Šiame punkte nurodoma, kad pirkėjai įgyja teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėjas. Pardavėjas perleidžia pirkėjui žemės sklypo nuomos teisės dalį, pirkėjui proporcingai jam nuosavybės teise priklausančios patalpos plotui lyginant su pastate ir kitose patalpose žemės sklype esančių visų butų bei kitų patalpų plotu, bendram naudojimui su kitais naudotojais žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide „A“, pagal UAB „Vakarų valda“, 2016-04-07, matininko M. J., parengtą planą. Nurodoma, kad šalys įsipareigoja kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Tretieji asmenys teismo posėdyje patvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raštu visus juos 2017 m. sausio mėnesį, informavo ir kvietė pakeisti 2009 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 21/2009-0099 ir nustatyti, kad tretieji asmenys yra nuomininkai pagal sutartį. Tai patvirtina ir trečiųjų asmenų R. P. ir A. P. prie atsiliepimo į ieškinį pateikti priedai Susitarimo projektas, kurį parengė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius (t. 2, b. l. 178 – 180, 181, 182).

Nuoma, kaip ir žemės nuoma, yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais. Civilinius teisinius santykius reguliuoja ne viešoji, o privatinė teisė, taigi ir žemės nuomos santykiams, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių subjektų, taikytinos privatinės teisės, visų pirma Civilinio kodekso, normos. Žemės nuomos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIX skyrius (LAT 2011-04-08 nutartis Nr. 3K-3-163/2011).

Teismui nustačius, kad atsakovė daiktines teises į statinius, kuriems tinkamai eksploatuoti ir buvo sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis (sutarties 3 p., t. 1, b. l. 11), pakeista 2011-07-26 susitarimu 13SŽN - (14.13.62.) - 72 „Dėl 2009-12-02 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2009-0099 pakeitimo“, perleido, pripažintina, kad šis juridinis faktas sąlygojo valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimą.

Ieškovės vertinimu, atsakovės pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla iš nuomos sutarties ir tęsiasi tol, kol ši sutartis bus nutraukta, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso ginčo sklype esantys statiniai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei teko pareiga tinkamai informuoti nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-377/2010; kt.).

Šie kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu.

Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Kasacinis teismas, analizuodamas nuomos sutarties ir faktinio žemės naudojimo santykių tarpusavio ryšį prievolės mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme aspektu, yra nurodęs, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme ir po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. 420-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-333/2012). Kitoje byloje kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nutrūkus subnuomos sutarčiai, asmuo valstybei žemės sklypo negrąžino, šis buvo užimtas asmeniui priklausančių statinių, t. y. asmuo faktiškai naudojosi žemės sklypu, nepaisant to, jog nebaigti statyti pastatai neeksploatuojami pagal jų tikslinę paskirtį, sprendė, kad tai nepaneigė naudotojo pareigos mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę. Teismas pabrėžė, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009).

Šie kasacinio teismo išaiškinimai, nors ir priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (nurodytose bylose nuomos sutartis buvo pasibaigusi, o nagrinėjamu atveju – galiojo ginčo laikotarpiu), yra aktualūs ir ginčo atveju, nes leidžia daryti išvadą, kad pagal kasacinio teismo praktiką pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta, nes tokia naudotojo prievolė įtvirtinta teisės aktuose.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymu pagrįstas pirmiau nurodytas kasacinio teismo aiškinimas koreliuoja su pačios ieškovės institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos – 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-14 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo“ nuostatomis. Šio aprašo 36-37 punktuose nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, per kurį buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, arba nuo kito mėnesio, po nuomos sutarties sudarymo arba teisės į žemės sklypo nuomą perėjimo. Mokestis baigiamas skaičiuoti nuo kito mėnesio einančio po mėnesio, kurį pasibaigė nuomos sutartis arba perleistos nuomos teisės į žemės sklypą. Taigi, nuomos mokesčio mokėjimą pati savivaldybė sieja ne tik su nuomos sutarties sudarymu (pasibaigimu), bet ir su faktiniu žemės naudojimu.

Taip pat teismas pažymi, kad atsakovė buvo informavusi tiek ieškovę, tiek valstybinės žemės nuomotoją apie tai, kad ginčo sklype nebeturi nuosavybės teise valdomų pastatų, ir prašė nutraukti nuomos sutartį. Nuosavybės teisių į ginčo sklype esančio pastato patalpas perėjimas taip pat buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre, taigi, ieškovei buvo prieinami duomenys apie naujuosius žemės naudotojus. Esant įstatyme bei savivaldybės teisės aktuose įtvirtintai žemės naudotojo pareigai mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, būtų nepagrįsta ir nesąžininga pripažinti savivaldybės teisę šį mokestį išieškoti ir iš žemės nuomininko, taip sudarant prielaidas jai gauti dvigubą apmokėjimą.

Teismas kritiškai vertina trečiųjų asmenų ir ieškovės atstovo nurodytą argumentą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma ar nutraukiama konkliudentiniais veiksmais. Toks vertinimas labai siauras ir ginčui yra reikšmingos visai kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta raštu. Pačioje sutartyje (sutarties 16 p.) nurodyta, kad prieš terminą ji gali būti nutraukta CK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.217 str. nurodyti atvejai, kada sutartis gali būti nutraukta, t. y. kai nustatomas esminis sutarties pažeidimas. Ginčo byloje nustatyta, kad valstybinę žemę nuomojusi sutarties šalis perleido daiktines teises į statinio patalpas, kuriam (kurioms) eksploatuoti buvo sudaryta ginčo sutartis, t. y. atsirado juridinis faktas, kuriam esant išnyko valstybinės žemės nuomos sutarties nuomos pagrindas (sutarties 3 p.), dėl ko nėra pagrindo priteisti iš atsakovės valstybės žemės nuomos mokestį, kai subjektas negalėjo naudotis valstybine žeme, nes teisė ja naudotis sutinkamai su CK 6.394 str. 3 dalies nuostatomis perėjo naujiems savininkams (pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas). Tokią teismo išvadą patvirtina ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos – 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-14 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo“ nuostatų analizė - naudojami žemės sklypai yra tokie sklypai, kurie yra užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, dėl ko jiems tapus žemės naudotojais, tenka pareiga mokėti ir žemės nuomos mokestį. Teismas daro išvadą, jog laikantis ieškovės ir trečiųjų asmenų pozicijos, susidarytų situacija, kad žemės nuomos mokestį mokėtų ir buvęs statinių ar įrenginių savininkas, ir esamas, dėl ko susidarytų situacija, kad už tą pačią nuomojamą valstybinės žemės dalį būtų gaunamas dvigubas valstybinės žemės nuomos mokestis. Teismas vadovaujasi kasacinės instancijos teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2008, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad <...CK 6.394 straipsnyje nustatyta, kad pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą perduodamos ir teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri yra būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėjas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį žemės naudojimo teisė naujajam nekilnojamojo daikto savininkui pereina įstatymo pagrindu, todėl tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, specialaus teisių į žemę perdavimo įforminimo nereikalaujama.>.

Todėl, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pripažintina, kad atsakovei perleidus daiktines teises į statinį, jame esančias patalpas, kurioms eksploatuoti jai buvo išnuomota valstybinė žemė, ginčo nuomos sutartis pasibaigė nurodyto juridinio fakto pagrindu (nuo kada buvo išviešinta), dėl ko tenkinti reikalavimą priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 metus nėra pagrindo. Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 500 eurų advokatui sumokėtų išlaidų. Ginčo dėl atstovavimo išlaidų dydžio nėra, ieškovės atstovas nenurodė jokių argumentų dėl prašomos atsakovės atstovavimo išlaidų sumos dydžio. Teise kreiptis į teismą teisminės gynybos asmenys turi naudotis nepažeisdami bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų. Teisės ginti tariamai pažeistus savo interesus nepaneigia ieškovės procesinių pareigų elgtis sąžiningai, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei. Priešingu atveju, asmuo praranda teisę į išlaidų, susijusių su bylinėjimusi, atlyginimą, kadangi būtent nuo jos elgesio priklausė tų išlaidų dydis (LR CPK 93 str. 4 d.). Prašomų atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, atsakovė siūlė ieškovei sudarytį taiką šioje civilinėje byloje, ieškovė atsisakė, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į byloje teismo nustatytas aplinkybes pažymi, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą ar kitokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su teismo šaukimų, procesinių dokumentų siuntimu, viso 27 Eur (LR CPK 88 str., 93, 96 str. str., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014-04-17 įstatymo Nr. XII-828 7 str. 2 d. (suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Ieškinį atmestus, trečiųjų asmenų, esančių ieškovės pusėje, MB I. G. sveikatos priežiūros centro, UAB „Lavisana“, UAB „Riweide“ turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, j.a.k. 188710823, atsakovės UAB „Elpekas“, j.a.k. 302640030, naudai 1 500 EUR (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, j.a.k. 188710823, į valstybės biudžetą 27 EUR (dvidešimt septynis eurus) teismo pašto išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.