Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-2041-484/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-26
Bylos Nr.: I3-2041-484/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00574-2024-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: I. N. V.

Kategorijos

16.5Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra
16.6Kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. I3-2041-484/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00574-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 16.6; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 26 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. G.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. N. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2024 m. gegužės 15 d. raštą Nr.2D-10231 „Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. N. V. 2024 m. balandžio 17 d. prašymą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamu Raštu Inspekcija atsisakė tenkinti jos 2024 m. balandžio 17 d. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Raštu, tvirtina, kad Inspekcija laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2024 m. kovo 15 d. vilkino jos atstovo 2024 m. vasario 28 d. prašymo dėl nušalinimo, pareikšto Inspekcijos valstybės tarnautojams, kurie atliko patikrinimą vietoje, nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo ir tai, kad Inspekcijos atsisakymą nušalinti Inspekcijos valstybės tarnautojus ji apskundė teismui. Be to, ji įstatymo nustatyta tvarka teismui apskundė ir Inspekcijos 2024 m. vasario 29 d. patikrinimo aktą Nr.PNSSA-30-240229-00024. Visos šios aplinkybės, anot pareiškėjos, sudarė pakankamą pagrindą tenkinti jos 2024 m. balandžio 17 d. prašymą ir laikinai sustabdyti Inspekcijos dokumente Nr. 2D-4154 išdėstytų Inspekcijos veiksmų įgyvendinimą iki bus išspręstas jos inicijuotas teisminis ginčas dėl Inspekcijos 2024 m. vasario 29 d. patikrinimo akto Nr. PNSSA-30-240229-00024 teisėtumo.

Pareiškėjos manymu, Inspekcija turėjo galimybę nesikreipti į antstolį, kadangi Inspekcijai buvo pateikta informacija apie jos inicijuotą teisminį ginčą. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcija perduodama vykdomąjį dokumentą antstoliui, pažeidė jos teisę apskųsti pareigūnų veiksmus ir gauti iš Inspekcijos motyvuotus sprendimus. Tokie Inspekcijos veiksmai, anot pareiškėjos, neatitinka gero viešojo administravimo (valdymo) principo. Todėl prašo skundžiamą Inspekcijos Raštą panaikinti ir įpareigoti Inspekciją jos 2024 m. balandžio 17 d. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo išnagrinėti iš naujo (b. l. 7-9).

Šalies argumentai

Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime nurodo, kad 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas). Pareiškėjai neįvykdžius Privalomojo nurodymo, Privalomojo nurodymo pagrindu 2019 metais pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/19/00896. Atsakovė paaiškina, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal antstolės pareiškimą dėl baudos ir pasekmių taikymo už Privalomojo nurodymo neįvykdymą (civilinė byla Nr. 2VP-5396-980/2024).

Inspekcija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad priverstinis Privalomojo nurodymo vykdymas pradėtas po to, kai Privalomojo nurodymo teisėtumas buvo patikrintas civilinėje byloje išnagrinėjus pareiškėjos pareikštą ieškinį Inspekcijai (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. 2-1586-889/2018; Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-439-460/2019).

Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad Inspekcija, įsiteisėjus procesiniam sprendimui (civilinė byla Nr. 2-1455-995/2023), kuriuo netenkintas pareiškėjos ieškinys dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 teisėtumo, termino atnaujinimo kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir termino nustatymo statybą leidžiančiam dokumentui gauti, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 146 punktu, 2024 m. vasario 28 d. atliko Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir 2024 m. vasario 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240229-00024, kuriame konstatavo, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas konstatuotas 2019 m. birželio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-190626-00054 ir 2020 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-201110-00103. Atsakovės teigimu, pareiškėja nuo Privalomojo nurodymo surašymo dienos nėra atlikusi jokių veiksmų ir šiuo metu neatlieka veiksmų Privalomajame nurodyme nurodytiems savavališkos statybos padariniams pašalinti, o teismui apskųstame Privalomojo nurodymo patikrinimo akte fiksuotos tapačios konstatuojamojo pobūdžio faktinės aplinkybės, jog Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas.

Atsakovės tvirtinimu, vykdymo procese Inspekcijai, kaip išieškotojai, yra numatyta teisė, bet ne pareiga, reikšti prašymus (CPK 639 straipsnio 7 dalis), įskaitant ir dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagal CPK 627 straipsnio 1 punktą.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad Inspekcija 2024 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 2D-10231 pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėja prie 2024 m. balandžio 17 d. prašymo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių Privalomojo nurodymo įvykdymą ar Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktuose fiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų, kas Inspekcijai leido daryti išvadą, jog situacija nuo Privalomojo nurodymo surašymo dienos nėra pasikeitusi – pareiškėja Privalomojo nurodymo nevykdo, o pateikto prašymo tikrasis tikslas – Privalomojo nurodymo vykdymo vilkinimas. Teisminiai procesai dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, termino kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atnaujinimo ir termino nustatymo statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pasibaigę, o priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl Inspekcija, kaip išieškotoja vykdymo procese, neturi teisinio pagrindo teikti prašymą antstolei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/01890.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, tvirtina, kad skundžiamas Inspekcijos Raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ( b. l. 29-33).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė tenkinti vadovaudamasis skunde nurodytais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto, kuriuo atsisakyta kreiptis į antstolį su prašymu sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Inspekcijos viršininką su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (toliau – Prašymas). Pareiškėja Prašyme nurodė, kad 2024 m. balandžio 17 d. elektroniniu paštu gavo Inspekcijos dokumento Nr. 2D-4154 kopiją. Pareiškėja šiuo Prašymu Inspekcijos viršininką informavo, kad ji Inspekcijos 2024 m. vasario 29 d. patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240229-00024 apskundė teismui, todėl prašė laikinai sustabdyti Inspekcijos dokumente Nr. 2D-4154 išdėstytų veiksmų įgyvendinimą iki bus išnagrinėtas ginčas dėl Inspekcijos 2024 m. vasario 29 d. patikrinimo akto Nr. PNSSA-30-240229-00024 teisėtumo (b. l. 34-36).

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, 2024 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2D-10231 „Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“ pareiškėjos Prašymą tenkinti atsisakė. Inspekcija Sprendime nurodė, kad pareiškėja prie Prašymo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių Privalomojo nurodymo įvykdymą ar Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktuose fiksuotas aplinkybes paneigiančius įrodymus. Inspekcija padarė išvadą, jog situacija nėra pasikeitusi nuo Privalomojo nurodymo surašymo dienos, o pareiškėjos Prašymo tikrasis tikslas – Privalomojo nurodymo vykdymo vilkinimas. Inspekcijos vertinimu, prašymo atidėti vykdymo veiksmus pateikimas antstolei remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio 1 punktu neatitinka išieškotojo, t. y. valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, intereso, kad statybos Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų vykdomos laikantis teisės aktų nuostatų, o savavališkos statybos padariniai būtų šalinami kaip įmanoma operatyviau. Inspekcija Sprendime pažymėjo, kad teisminiai procesai dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, termino kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atnaujinimo ir termino nustatymo statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pasibaigę, o priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl Inspekcija, kaip išieškotoja vykdymo procese, neturi teisinio pagrindo teikti prašymą antstolei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/01890 (b. l. 10-13, 37-38).

Viešojo administravimo įstatymas (toliau VAĮ; suvestinė redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.

Atsižvelgiant į Taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.) 45 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas); 2) prašymai suteikti konsultaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai.

Taisyklių 45.1. punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Pagal Taisyklių 45.2. punktą, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, o pagal Taisyklių 45.3. punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjos Prašymas yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme, ir atitinkamai įvertinti skundžiamo Inspekcijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 2D-10231 „Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“, atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Inspekcijos Sprendimo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo Inspekcijos Sprendimo gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjos interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas Prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu, įformintu raštu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170511-00042, kuriuo pareiškėją įpareigojo iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Byloje ginčo, jog Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą antstolei priverstinai vykdyti Privalomąjį nurodymą ir dėl to yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/19/00869, nėra (b. l. 43-55).

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Inspekcija 2024 m. vasario 28 d. atliko Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir 2024 m. vasario 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240229-00024, kuriame konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. savavališkai pastatytas poilsio paskirties pastatas su dengta terasa (duomenys neskelbtini), nenugriautas, statybvietė nesutvarkyta (b. l. 39-41).

Inspekcija 2024 m. kovo 4 d. raštu Nr. 2D-4154 „Dėl 2017-05-11 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 neįvykdymo“ informavo pareiškėją apie 2024 m. vasario 28 d. atliktą Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija šiuo raštu pareiškėją informavo, kad Privalomasis nurodymas bus perduotas priverstinai vykdyti antstoliui. Inspekcija šiuo raštu pareiškėjai pateikė 2024 m. vasario 29 d. patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240229-00024 (b. l. 37-38, 42).

Pareiškėja, gavusi Inspekcijos 2024 m. kovo 4 d. raštą Nr. 2D-4154 „Dėl 2017-05-11 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 neįvykdymo“, kreipėsi į Inspekciją su prašymu sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą. Kaip matyti iš pareiškėjos Prašymo, jame nurodytos aplinkybės siejamos su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir vykdymo veiksmų atlikimu, kuriuos reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos ir tokia veikla nėra laikoma viešuoju administravimu. Todėl teismas, vertindamas skundžiamo Rašto turinį, atsižvelgia į Prašymo argumentus, kurie, teismo vertinimu, yra susiję su prašymu vykdymo procese teikimu ir todėl pareiškėjos Prašymas laikytinas prašymu VAĮ prasme.

CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

CPK 627 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (šio Kodekso 771¹ straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (nuo 2024 m. sausio 1 d. pakeistas pavadinimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas) (toliau – Priežiūros įstatymas).

Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija jos vadovo nustatyta tvarka privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyras atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Privalomasis nurodymas priverstinai vykdyti antstoliui perduotas patikrinus Privalomojo nurodymo teisėtumą. Pareiškėja neneigia, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs.

Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad Rašte nurodytos aplinkybės yra pagrįstos faktiniais duomenimis. Rašte pateikta informacija, atsižvelgiant į Prašymo turinį, yra išsami, informatyvi ir pakankama.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino antstolės prašymą, t. y. leido taikyti 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 (papildytame 2019 m. spalio 9 potvarkiu Nr. P3-151) numatytas neįvykdymo pasekmes, t. y. leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę – savavališkai pastatytą poilsio pastatą su dengta terasa, (duomenys neskelbtini), skolininkės I. N. V. lėšomis (civilinė byla Nr. 2VP-5396-980/2024). Minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartyje konstatuota, kad I. N. V. sąmoningai nevykdo Privalomojo nurodymo, kuris yra teisėtas ir galiojantis, jame nurodytos ir jo nevykdymo pasekmės su 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 papildymu. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad atsižvelgiant į nurodymo nevykdymo laiko tarpą, yra pagrindas taikyti jame nurodytas nevykdymo pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis (Nutarties 21 punktas).

Teismo vertinimu, Inspekcija, atsakydama į Prašymą, veikė pagal savo kompetenciją, nepažeisdama VAĮ nuostatų. Panaikinti Inspekcijos Raštą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo. Nagrinėjamu atveju konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimo nėra pagrindo, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. N. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė