Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kiekvieną mėnesį: neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui;

2) Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

3) Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d., nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paleistas lygtinai neatlikęs - 8 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda.

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtos galutinės – 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo - 22 val. iki - 6 val., jei tai nesusiję su darbu, - 10 MGL (500 eurų) dydžio baudos bausmės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi, neišieškota - 10 MGL (500 eurų) dydžio baudos bausmė pakeista - 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, išdirbant - 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 (dešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 9 mėnesius po 10 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto bausme;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme. 2023 m. balandžio 27 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 90 parų arešto bausmė. 2023 m. gegužės 10 d. atliko bausmę. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. suklastojo dokumentus, o būtent: 2024 m. balandžio 25 d. apie - 11 val. 50 min., akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis - D. O. vardu sudarė sertifikavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. EP-(duomenys neskelbtini), abonento Nr. + (duomenys neskelbtini), įjungimo, akcijos užsakymo dokumentus, šiuos dokumentus pasirašydamas D. O. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus;

be to laikė ir panaudojo žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, o būtent: laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. gegužės 6 d., savo žinioje laikė netikrą žinomai suklastotą D. O. vardu tariamai išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią panaudojo:

1) 2024 m. balandžio 25 d. apie 11. 50 val., pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, darbuotojai - L. U., D. O. vardu sudarydamas sertifikavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. EP-(duomenys neskelbtini) abonento Nr. + (duomenys neskelbtini), įjungimo, akcijos užsakymo dokumentus;

2) 2024 m. gegužės 6 d. apie 18 val., „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai - D. R., patvirtindamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ turto belaidžių garso I kolonėlių „JBL Partybox 100“, „JBL Partybox 110“, - 2 „JBL“ mikrofonų komplekte kartu su laidais ir baterijomis, tariamai D. O. perdavimą.

be to apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą - 2024 m. gegužės 6 d. laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13.32 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuotoliniu būdu naudodamasis abonentu Nr. + (duomenys neskelbtini), D. O. vardu su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį dėl belaidžių garso kolonėlių ir jų priedų nuomos, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, - 2024 m. gegužės 6 d. apie - 18 val., atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pagal nuomos sutartį pasiėmė ir tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą - MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: belaidę garso kolonėlę „JBL Partybox 100“, kurios vertė - 899 eurų, belaidę garso kolonėlę „JBL Partybox 110“, kurios vertė - 230 eurų, - 2 (du) „JBL“ mikrofonus komplekte kartu su laidais ir baterijomis, kurių bendra vertė 100 eurų, išnuomotos įrangos negrąžino, tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą – 1 229 eurų turtinę žalą;

be to, suklastojo dokumentą, o būtent: 2024 m. gegužės 6 d. laikotarpyje nuo – 12.50 val. iki 13.32 val. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuotoliniu būdu naudodamasis abonentu Nr. + (duomenys neskelbtini), D. O. vardu su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį dėl belaidžių garso kolonėlių ir jų priedų nuomos, kurią (nuomos sutartį) pasirašė D. O. vardu, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 6 d. apie -18 val., atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje patvirtindamas MB „(duomenys neskelbtini)“ turto belaidžių garso kolonėlių „JBL Partybox 100“, „JBL Partybox 110“, 2 „JBL“ mikrofonų komplekte kartu su laidais ir baterijomis, perdavimą, nurodė tikrovės neatitinkančius savo kaip nuomininko duomenis - D. O., nuomos sutartį dar kartą pasirašydamas D. O. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2024 m. gegužės 6 d. nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pavežėju ir naudojasi automobiliu „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 6 d. 17 val. 19 min., per „Bolt“ programėlę gavo iškvietimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini). Jis nuvykęs nurodytu adresu paėmė keleivį. Keleivis buvo apie - trisdešimties metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai, apsirengęs paprastai. Su keleiviu automobiliu „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie daugiaaukščių garažų, kurie randasi (duomenys neskelbtini)gatvėje, Vilniuje. Ten vaikinas išlipo iš automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo pasikalbėti su mergina, kuri vaikinui perdavė kolonėles. Vaikinas ir mergina užpildė kažkokius dokumentus. Tada jis atidarė automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, o tas vaikinas į automobilį įdėjo kolonėles ir jie išvažiavo. – 17. 56 val., jis tą vaikiną atvežė atgal į (duomenys neskelbtini). Ten lauke jis iš automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės išsiėmė kolonėles, o keleivis su juo atsiskaitė ir jis išvažiavo. Nematė kur tas vaikinas nuėjo. Vaikinas minėjo, kad švęs savo (duomenys neskelbtini)metų gimtadienį ir važiuos kažkur į sodybą. Vaikinas atsiskaitė grynais pinigais 15,50 eurų (1 t., b. l. 55-57).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini). Jau keletą metų šiame name niekas negyvena. 2024 m. gegužės 6 d., niekas iš namo savininkų negalėjo kviesti taksi ir šiuo adresu atvežti garso kolonėlę. Pagal parodytą asmens nuotrauką, asmenį, kuris išsinuomojo garso kolonėlę, mato pirmą kartą. Mano, kad jo adresu buvo pasinaudota fiktyviai. Galimai asmuo žinojo, kad niekas name negyvena. 2021 metais namas buvo apvogtas, nes kažkas žinojo, kad ten niekas negyvena (1 t., b. l. 52-53).

Iš 2024 m. gegužės 8 d., MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. B. M. pareiškimo matyti, jog 2024 m. gegužės 6 d. apie 18 val., D. O. buvo išnuomotos garso kolonėlės su priedais, t. y., „JBL Partybox 1000“, „JBL Partybox 110“, „JBL“ mikrofonai, laidai bei baterijos, kurių vertė – 1 500 eurų. Iki 2024 m. gegužės 8 d., išnuomotos įrangos niekas negrąžino, tokiu būdu buvo padaryta 1500 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 8-16).

Iš 2024 m. gegužės 6 d. nuomos sutarties matyti, jog ji nuotoliniu būdu tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. B. M. ir kaltinamojo D. J. kito asmens –D. O. vardu sudaryta ir tokiu būdu suklastota nuomos sutartis, kurią kaltinamasis D. J. pasirašė D. O. vardu (1 t., b. l. 13-14).

Iš 2024 m. gegužės 17 d., abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinės, matyti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)2024 m. gegužės 6 d. laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13. 32 val. jungėsi prie celių - bokštų, kurių adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82-86).

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad nurodytą kelionę užsakiusio asmens paskyroje nurodyti duomenys: „(duomenys neskelbtini), telefono Nr. + (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilnius“ (1 t., b. l. 76).

2024 m. rugsėjo 25 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2024-01933, kuriuo pateikta 2024 m. balandžio 25 d., Sertifikavimo paslaugų teikimo sutarties kopija, tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18641-24, reikšmingi vaizdo įrašai. 2024 m. balandžio 25 d., sutartiniai dokumentai buvo sudaryti elektronine forma ir pasirašyti grafiniu būdu (1 t., b. l. 101-103).

2024 m. birželio 28 d., apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti, aprašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. B. M. pateikti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-8641-24, reikšmingi vaizdo įrašai, kuriais - 2024 m. gegužės 6 d. apie - 18 val., „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), fiksuoti kaltinamojo D. J. veiksmai D. O. vardu paimant išsinuomotą MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (1 t., b. l. 112-116).

2025 m. sausio 23 d., apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti, aprašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18641-24, reikšmingi vaizdo įrašai, kuriais fiksuotos kaltinamojo D. J. 2024 m. balandžio 25 d. apie 11 val. 50 min., AB "(duomenys neskelbtini)" prekybos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, D. O. vardu abonento Nr. + (duomenys neskelbtini), įjungimo, akcijos užsakymo dokumentų sudarymo aplinkybės (1 t., b. l. 117-120).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas laikomas suklastotu tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008). Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-7-175-303/2015). Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir netikro dokumento pagaminimas, ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, svetimo turto įgijimu. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš objektyviųjų alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurio žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, tokiu būdu „priverčiant“ juos perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis suklastojo dokumentus, o būtent: 2024 m. balandžio 25 d. apie - 11 val. 50 min., AB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis - D. O. vardu sudarė sertifikavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. EP-(duomenys neskelbtini), abonento Nr. + (duomenys neskelbtini), įjungimo, akcijos užsakymo dokumentus, šiuos dokumentus pasirašydamas D. O. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

laikė ir panaudojo žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, o būtent: laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. gegužės 6 d., savo žinioje laikė netikrą žinomai suklastotą D. O. vardu tariamai išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią panaudojo:

1) 2024 m. balandžio 25 d. apie - 11 val. 50 min., pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, darbuotojai - L. U., D. O. vardu sudarydamas sertifikavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. EP-(duomenys neskelbtini) abonento Nr. + (duomenys neskelbtini), įjungimo, akcijos užsakymo dokumentus;

2) 2024 m. gegužės 6 d. apie - 18 val., „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai - D. R., patvirtindamas MB „(duomenys neskelbtini)“ turto belaidžių garso I kolonėlių „JBL Partybox 100“, „JBL Partybox 110“, - 2 (dviejų) „JBL“ mikrofonų komplekte kartu su laidais ir baterijomis, tariamai D. O. perdavimą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – 2024 m. gegužės 6 d. laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13.32 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuotoliniu būdu naudodamasis abonentu Nr. + (duomenys neskelbtini), D. O. vardu su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį dėl belaidžių garso kolonėlių ir jų priedų nuomos, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 6 d. apie 18 val., atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pagal nuomos sutartį pasiėmė ir tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą - MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: belaidę garso kolonėlę „JBL Partybox 100“, kurios vertė - 899 eurų, belaidę garso kolonėlę „JBL Partybox 110“, kurios vertė - 230 eurų, - 2 (du) „JBL“ mikrofonus komplekte kartu su laidais ir baterijomis, kurių bendra vertė 100 eurų, išnuomotos įrangos negrąžino, tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą – 1 229 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Suklastojo dokumentą, o būtent: 2024 m. gegužės 6 d. laikotarpyje nuo – 12.50 val. iki 13.32 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuotoliniu būdu naudodamasis abonentu Nr. + (duomenys neskelbtini), D. O. vardu su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį dėl belaidžių garso kolonėlių ir jų priedų nuomos, kurią (nuomos sutartį) pasirašė D. O. vardu, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 6 d. apie -18 val., atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje patvirtindamas MB „(duomenys neskelbtini)“ turto belaidžių garso kolonėlių „JBL Partybox 100“, „JBL Partybox 110“, 2 „JBL“ mikrofonų komplekte kartu su laidais ir baterijomis, perdavimą, nurodė tikrovės neatitinkančius savo kaip nuomininko duomenis - D. O., nuomos sutartį dar kartą pasirašydamas D. O. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2024 m. gegužės 6 d. nuomos sutartį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo, pasiruošęs atlyginti padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. J. teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 150–152).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas K. B. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 229 eurų turtinęs žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48-49).

Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui K. B. M. buvo padaryta kaltinamojo D. J. tyčiniais veiksmais, jos dydis nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma, pridėtais dokumentais. Turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, kaltinamasis dėl civilinio ieškinio neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo K. B. M. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. J. priteistina 1 229 Eur suma turtinei žalai atlyginti,

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmenos - CD - R diskai „Freestyle“, - 2 vnt., su tyrimui baudžiamojoje byloje reikšminga vaizdo medžiaga, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. epizodas), BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 6 d. epizodas) ir :

už nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo;

už nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo;

už nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

už nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 300 straipsnio 2 dalyje, subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po minimalią dalį (tris mėnesius laisvės atėmimo) švelnesnių bausmių, ir D. J. skirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. J. skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinio ieškovo K. B. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. J. civiliniam ieškovui K. B. M. priteisti 1 229 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus (2 vnt.) su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.