Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (toliau – apeliantas) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis bausmė visiško ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 12 MGL (600 Eur) bauda ir neatliktos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą baudos dalį ir 3 mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir D. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo ir 12 MGL (600 Eur) bauda, ją įpareigojant sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš D. A. nukentėjusiajai I. M. 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš D. A. priteista 35,84 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. A. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, patalpinus skelbimą internetiniame portale www.autogidas.lt apie neva parduodamą automobilį „Volkswagen Transporter“, 2021 m. rugpjūčio 25 d. apie 9 val. S. M. skelbime nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus ketinant įsigyti automobilį, jis tariamai susitarė S. M. parduoti minėtą automobilį bei nurodė pervesti avansą – 500 Eur į K. J. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telefonu K. M. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir K. J. (kurie nesuprato apie vykdomą nusikalstamą veiką) nurodė į K. J. banko sąskaitą pervestus pinigus išgryninti ir pervesti kitiems jo nurodytiems asmenims, po ko suklaidintas S. M. iš savo banko sąskaitos į K. J. banko sąskaitą pervedė 500 Eur, kuriuos K. J. su K. M. išgrynino 2021 m. rugpjūčio 26 d. Biržuose, kur K. M. pažįstamas D. K. pervedė R. S., kuris 2021 m. rugpjūčio 26 d. pinigus išgrynino Grigiškėse ir perdavė S. Š., tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 500 Eur.

II. Apeliacinių skundo argumentai

2. Nuteistojo apeliaciniais skundais prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį ir jį išteisinti. Prašoma iškviesti ir apklausti D. K. ir M. D., nes jie nebuvo apklausti kaip liudytojai; atnaujinti ikiteisminį tyrimą, įpareigojant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie nebuvo atlikti bei atlikti balso ekspertizę.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog nusikaltimą padarė D. K. ir M. D. bei jie gali paliudyti, kad jis nesusijęs su šia veika. Minėti liudytojai paprašė gauti banko sąskaitą, todėl jis paklausė pusbrolio K. M., banko sąskaitos, o kai ją gavo, informavo, jog su juo susisieks žmogus. Toliau su pusbroliu bendravo M. D. ir D. K.. Jie nurodė, jog į banko sąskaitą bus vedami pinigai už parduotus telefonus ir cigaretes, todėl nepagalvojo, jog gali būti vykdomas nusikaltimas.

2.2. Prašo atlikti atnaujinti įrodymų tyrimą, padaryti akistatą su M. D., padaryti nuteistojo balso ekspertizę , kuri reikalinga įsitikinti, kad ne jis padarė nusikaltimą, o buvo pats apgautas sukčių. Sutinka sumokėti už balso ekspertizę, jeigu bus nustatyta, kad tai jo balsas, jeigu bus nustatytas ne jo balstas, nurodo, jog nemokės. Pažymi, kad pats nukentėjusysis S. M. sakė, kad ne jo balsas buvo.

2.3. Skundu taip pat prašoma sumažinti paskirtą bausmę.

3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo D. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymų (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, o baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, minėtas nuosprendis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų į kuriuos pirmosios instancijos teismas nebūtų atsakęs ir kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo priimto išvadoms dėl nuteistojo D. A. kaltės ir jam paskirtos bausmės.

7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas D. A. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisė remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiųjų S. M. ir I. M. parodymais, liudytojų D. K., K. M., K. J., M. D. parodymais, mobiliųjų telefonų išklotinių analize bei kita rašytine bylos medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, todėl nėra pagrindo vertinti įrodymus kitaip ir daryti kitokias išvadas dėl D. A. kaltės nei, tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylose esantys įrodymais buvo išnagrinėti neišsamiai, o skundžiamas nuosprendis priimtas nepagrįstais ir neteisėtai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

8. Kaip matyti nuteistasis neginčija aplinkybės, jog jis pats paprašė K. M. banko sąskaitos, tačiau tvirtina nežinojęs, jog jam perduoti kito asmens banko sąskaitos duomenys bus naudojami nusikalstamai veikai daryti, teigia žinojęs, kad D. K. ir M. D. banko sąskaita reikalinga pinigams pervesti už parduotus telefonus, SIM korteles ir cigaretes, todėl negalvojo, kad gali būti vykdomos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos nuteistojo argumentus juos pripažįsta nuteistojo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja, nes tokie parodymai yra paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma.

9. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar D. A. žinojo kam reikalinga jo prašoma banko sąskaita, pirmiausia vertintini paties nuteistojo parodymai dėl banko sąskaitos duomenų gavimo, o iš jų matyti, kad parodymai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, jog M. D. paprašė banko sąskaitos, kuria gavo iš pusbrolio K. M., teigia, jog toliau M. D. bendravo su K. M. (2 t., b. l. 71-73). Teisme nuteistasis teigė, kad M. D. davė tris banko sąskaitas, aiškino, kad vyko nelegalus bet ne nusikalstamas verslas (pardavinėjo mobiliuosius telefonus ir SIM korteles), teigė, nežinojęs apie pervedamas sumas, tačiau pripažino, kad su M. D. gyveno bendroje kameroje, turėjo bendrą biudžetą.

10. Taigi, iš šių aptartų nuteistojo D. A. parodymų, matyti, jog jis nuo pat proceso pradžios bei apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, jog nežinojo apie Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmes atliekančių bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų vykdomas nusikalstamas veikas- sukčiavimus siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau sutiko, kad žinojo, jog banko sąskaita buvo reikalinga kitoms nelegalioms veikoms. Jis neneigė, kad savo pusbrolio K. M. paprašė banko sąskaitos, į kurią buvo perverstas iš nukentėjusiųjų gautas 500 Eur avansas. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos objektyvinės pusės realizavimui būtina įvertinti ar turtas iš nukentėjusiojo buvo įgytas apgaulės būdu, tačiau nėra būtina nustatyti, kad visus nusikalstamus veiksmus atliko vienas ir tas pats asmuo. Nors nuteistasis teigia, kad jis neskambino nukentėjusiajam ir pats buvo suklaidintas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nemažina nuteistojo veikos neteisėtumo. Kolegijos vertinimu, D. A. aktyvų vaidmenį kartu su nenustatytais asmenimis panaudojus apgaulę užvaldant svetimą turtą ir jo sąmoningą bei kryptingą veikimą vykdant nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų D. K., K. M., K. J. ir M. D. parodymai. Kad nuteistasis kartu su nenustatytais asmenimis suklaidino ir apgavo nukentėjusįjį S. M. patvirtina jo parodymai, jog 500 Eur avansą pervedė už oficialiame interneto tinklapyje autoplius.lt rasto automobilio įsigijimą, pardavėjas sakė, kad automobilis nebereikalingas ir nori parduoti, bei nurodė, pervesti pinigus į K. J. sąskaitą. Pervedus pinigus, norėjo nusiųsti žmoną apžiūrėti automobilio, nes pats tuo metu buvo išvykęs, tačiau jo vėl buvo prašoma padaryti dar vieną pavedimą 400 Eur, kas jau sukėlė įtarimą, o vėliau žmonai nuvykus į sutartą vietą, niekas neatvyko ir nepasirodė, tada ir suprato, kad yra apgautas. Nukentėjusioji I. M. patvirtino, kad vyro prašymu turėjo nuvykti apžiūrėti perkamą autobusiuką, skambino nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepė, paskui sutarė susitikti VĮ „Regitra“, o kai susitikimas buvo atšauktas, ji pranešė policijai. Liudytojas M. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad banko sąskaita iš D. A. buvo reikalinga tam, kad į ją pervestų pinigus už iš D. A. nupirktą mobilųjį telefoną ir SIM kortelę, nors tokios aplinkybės, kad pardavė liudytojui telefoną, nenurodė net pats nuteistasis. Liudytojas K. M. patvirtino, jog D. A. paskambino ir paprašė banko sąskaitos pervesti pinigus, jis davė draugės banko sąskaitą į kurią buvo pervesti pinigai, tada jam pasakė vardą ir pavardę ir kam pinigus persiųsti toliau. K. J. pinigus išgrynino ir padavė liudytojui, o jis šiuos išgrynintus pinigus perdavė draugui D. K. (1 t., b. l. 118-121). Liudytoja K. J. patvirtino, kad pinigus išgrynino ir perdavė K. M., o D. K. patvirtino, jog K. M. davė telefono numerį ir jis padarė du pavedimus, 500 Eur –į tą pačią sąskaitą (1 t., b. l. 148-151). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad D. A. ne tik žinojo, jog jo prašoma banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti apgaulės būdu iš S. M. gautam avansui už neva parduodamą automobilį pervesti, o D. A. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo nusikalstamos veikos daryme ir parūpino sąskaitą, į kurią nukentėjęs pervedė 500 Eur. Nors nuteistasis tvirtina, kad jis tik prašė banko sąskaitos, tačiau aukščiau minėtų liudytojų parodymai patvirtina, jog jis ne tik prašė K. M. banko sąskaitos, bet S. M. pervedus į ją 500 Eur avansą, toliau nurodė ir sekančius veiksmus, pinigus pervedant R. S., kuris 2021-08-26 juos išgrynino ir perdavė S. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, be D. A. surastos banko sąskaitos ir nurodymo pervesti į ją pinigus bei tolesnės pinigų pervedimų kontrolės, S. M. atžvilgiu sukčiavimo veika nebūtų realizuota iki galo taip užvaldant nukentėjusiojo pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas D. A. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

11. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiame nuosprendyje padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, o jo pateikiamos versijos laikytinos siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl paskirtos bausmės

12. Nors pirmame apeliaciniame skunde nuteistasis kėlė bausmės individualizavimo klausimą, o vėlesniuose skunduose minėto klausimo nekėlė ir tik prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį, tačiau nuteistojo gynėjas advokatas baigiamojoje kalboje prašė sušvelninti D. A. paskirtą bausmę, jeigu bus netenkintas prašymas panaikinti skundžiamą nuosprendį. Teisėjų kolegija, D. A. paskirtos bausmės aspektu, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teisme pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. A. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

13. Sprendžiant klausimą dėl bausmės pažymėtina, jog pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl D. A. skiriamos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi minėtomis nuostatomis ir jų nepažeidė.

14. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės D. A. skyrimo, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (nusikaltimas nuosavybei padarytas nepažįstamam asmeniui), jo apimtį (nedidelė), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikalstamos veikos metu apgaule įgyto turto vertę ir nusikalstama veika padaryta žalą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, prieš tai teistas net dešimt kartų , įvertino ir tai kad vienas baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia, be to Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) 2023 m. sausio 18 d. perduota nauja baudžiamoji byla į Kauno apylinkės teismą Kauno rūmus dėl BK 182 straipsnio 3 dalies, BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies bei nuteistojo atžvilgiu yra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai (integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis). Skiriant D. A. bausmę atsižvelgta į jo jauną amžių, į tai, kad yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turi du nepilnamečius vaikus. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskirtos bausmės bei atsižvelgdamas į aukščiau pateikta konstatuoja, kad nuteistajam D. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas ženkliai mažesnis nei sankcijos vidurkis , t.y. 9 mėn. laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką būdamas neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, jas subendrino visiškai sudedant (baudos dalyje) ir iš dalies sudedant (laisvės atėmimo bausmės dalyje), skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams ir 12 MGL (600 Eur bauda), savanoriškas baudos sumokėjimo terminas nustatytas 2 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įvertinus aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog švelninti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo, kadangi tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas D. A. bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, BK 54 ir BK 61 straipsnių nuostatas. Kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir sprendžia, kad D. A. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL (600 Eur) bauda, negali būti laikoma per griežta, todėl nėra pagrindo jos švelninti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.