Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjas M. A. 2016-03-15 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016-04-01, 2016-04-11, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 400 Eur neturtinės žalos ir 35,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3, 10, 16).

Paaiškino, kad 2016-01-28, pareiškėjo pasivaikščiojimo kiemelyje metu, jo gyvenamojoje kameroje Nr. 399 atlikta tarakonų dezinfekcija. Dezinfekcija pareiškėjo gyvenamojoje kameroje atlikta pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Grįžus iš pasivaikščiojimo kiemelio pareiškėjas pasijuto blogai, pradėjo svaigti galva, kameroje buvo matyti negyvi tarakonai bei cheminės medžiagos ant kameroje esančių paviršių. Dėl atliktos dezinfekcijos teko išmesti pirktą maistą, reikėjo skalbimo miltelių rūbams skalbti. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamai atliktos dezinfekcijos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nervinimusi, papildomu laiko skyrimu skundų rašymui.

Lukiškių TI-K kameroje Nr. 399, kurioje tą dieną (2016-01-28) buvo laikomas pareiškėjas, nuo 12.00 val. iki 12.30 val. buvo vykdomi profilaktiniai aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos) darbai, kuriuos atliko šiai veiklai licencijuota įmonė - UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Lukiškių TI-K su šia įmonę yra sudaręs 2015-12-30 sutartį Nr. 575 dėl nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos, deratizacijos). Dezinsekcijai buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje įteisintas biocidinis produktas Tetracip Zapi, skirtas ropojančių ir skraidančių vabzdžių naikinimui gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose. Pagal sanitarinius reikalavimus prieš ir po dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos, patvirtintus Lukiškių TI-K 2015-12-31 direktoriaus įsakymu Nr. 24-9256, prieš atliekant dezinsekciją, dezinfekciją, deratizaciją suimtieji, nuteistieji pasirašytinai informuojami apie atliekamą procedūrą. Suimtieji, nuteistieji maistą išsineša į kitas patalpas, išsineša iš patalpos indus, asmens higienos priemones, išplauna grindus, nuvalo dulkes nuo visų paviršių, išjungia elektros įrenginius iš elektros tinklo. Taip pat suimtieji, nuteistieji iš spintų, lentynų privalo išimti visus daiktus ir atlaisvinti vietą po jomis bei gerai užsandarinti ventiliacines angas ir esamus plyšius, kad kvapai, dūmai ar purškiami aerozoliai nepatektų į kitas patalpas. VšĮ Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016-02-26 Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius atliko Lukiškių TI-K patikrinimą dėl 2016-01-28 aplinkos kenksmingumo pašalinimo atliktų darbų. Iki 2016-03-15 patikrinimo aktuose nurodyti trūkumai buvo pašalinti ir apie tai buvo pranešta VšĮ Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Pareiškėjas savo skundą grindžia samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 40 str. 1 d., prašo iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (1,26 Eur).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016-01-28 pareiškėjo gyvenamojoje kameroje Nr. 399 laiku nuo 12.00 iki 12.30 val. buvo vykdomi profilaktiniai aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos) darbai, kuriuos atliko UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 44–47).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016-02-26 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-253 nustatė, kad Lukiškių TI-K administracija nepateikė duomenų kaip kameroje Nr. 399 prieš dezinsekciją buvo apsaugoti maisto produktai, kiti asmeniniai daiktai, tai galimai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo 2 priedo 1.2 papunkčio reikalavimų (b. l. 36–39).

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo dėl netinkamai jo laikymo kameroje atliktos dezinfekcijos.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas tiek skunde, kuris buvo pagal kompetenciją persiųstas UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybai“ (b. 1. 27), tiek skunde teismui (b. 1. 1–3, 10, 16) nurodo, kad kameros Nr. 399 dezinfekcija buvo atlikta jam apie tai nepranešus, dėl ko jis neišnešė maisto produktų, daiktų iš savo kameros. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba 2015-12-31 Nr. 24-9256 patvirtino sanitarinius reikalavimus prieš ir po dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos (toliau – Sanitariniai reikalavimai) (b. 1. 28). Sanitariniuose reikalavimuose nurodyta, kad prieš atliekant dezinsekciją, dezinfekciją, deratizaciją suimtieji, nuteistieji pasirašytinai informuojami apie atliekamą procedūrą (1 p.), suimtieji, nuteistieji maistą išsinešą į kitas patalpas (2 p.), suimtieji, nuteistieji išsineša iš patalpos indus, asmens higienos priemones (3 p.), suimtieji, nuteistieji patalpoje išplauna grindis, nuvalo dulkes nuo visų paviršių (4 p.), suimtieji, nuteistieji išjungia elektros įrenginius iš elektros tinklo (5 p.), suimtieji, nuteistieji iš spintų, lentynų išima daiktus ir atlaisvina vietą po jomis (6 p.), suimtieji, nuteistieji gerai užsandarina ventiliacines angas ir esamus plyšius, kad kvapai, dūmai ar purškiami aeorzoliai nepatektų i kitas patalpas (7 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji, nuteistieji privalo būti susipažindinti pasirašytinai su atliekama dezinfekcija. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas buvo įspėtas apie jo kameroje atliekamus dezinfekcijos darbus. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016-03-03 Nr. 13(2.1)-2-2866 nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija nepateikė duomenų, kaip kameroje Nr. 399 prieš dezinfekciją buvo apsaugoti maisto produktai, kiti asmeniniai daiktai, tai neatitiko Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 priedo 1.2. papunkčio reikalavimų, kad maisto produktai gali būti apsaugoti sudedant maistą į sandariai uždaromus šaldytuvus, indus maišelius arba išnešti i kitas patalpas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiškėjas įvykdo pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtai atliktos dezinsekcijos jis patyrė 35,98 Eur turtinę žalą, nes turėjo išmesti dalį maisto produktų, dezinsekcijos metu buvusius kameroje. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. ir T. V. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).