- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-440-459/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- L. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo, tretieji asmenys L. B. projektavimo firma, pastato savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, A. V., A. K., M. P., R. T., G. V., R. S., E. K., I. V., V. S., D. D., E. K., V. J., B. R., N. M., J. M., M. B., J. S., V. S., R. J., A. J., I. J.-A., V. R., V. J., I. J., B. G. P., R. K., V. B., S. M., S. M., S. T., Ž. T., L. B., J. M., J. M., G. R., A. R., J. G., V. D., E. D., Z. R., A. S., A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Laudo“, viešoji įstaiga Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos statytojai pastato savininkų bendrijai (toliau – PSB) „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti.
Teismas konstatavo, jog ieškovė prašo panaikinti statybos leidimą, kuris yra individualus administracinis aktas. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.
Teismas pažymėjo, jog pati ieškovė nurodė, kad statybą leidžiančio dokumento pagrindu nebuvo atlikti jokie statybos darbai ir šis dokumentas skirtas įteisinti jau atliktiems statybos darbams, faktiškai atlikti statybos darbai nėra tiesioginis išduoto statybą leidžiančio dokumento rezultatas, todėl ieškiniu nereikalaujama spręsti statybos padarinių šalinimo klausimo, t. y. nereiškiamas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Dėl to teismas vertino, kad ginčas yra kilęs tik dėl administracinio akto teisėtumo ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Teismas konstatavo, kad ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir išaiškino ieškovei, jog ji turi teisę pareikšti ieškinį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai pritaikė teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nurodo, jog ginčijamo statybos leidimo pagrindu siekiama įteisinti savavališkos statybos padarinius ir kitus statybos darbus, kurie leidimo išdavimo metu jau buvo atlikti ir dėl kurių yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8267-769/2012; 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10480-794/2011; 2012 m. vasario 10 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-136-613/2012). Teismų sprendimai dėl įpareigojimo pašalinti statybos padarinius nėra įvykdyti, vyksta priverstinis vykdymas, todėl bylos baigtis dėl statybos leidimo panaikinimo sukels teisines pasekmes pastato savininkų nuosavybės teisėms – atmetus Inspekcijos ieškinį savavališkai atlikti statybos darbai bus įteisinti arba, patenkinus ieškinį, savininkams išliks pareiga pagal priimtus teismų sprendimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Mano, kad pareikštas reikalavimas nėra administracinio pobūdžio, o, priešingai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Spręsdamas suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybą leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, o kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas, kreipiamasi į administracinį teismą. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o nuoseklioje Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia bylos rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2019, 2020 m. gegužės 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37/2020 ir kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Specialioji teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčijamas statybos leidimas yra išduotas siekiant įteisinti savavališką statybą, taip pat statybos darbus, kurie nepripažinti savavališkais, t. y. statybos darbai faktiškai jau yra atlikti, dėl dalies jų dar 2010 metais surašyti savavališkos statybos aktai, privalomieji nurodymai, priimti įsiteisėję teismų sprendimai dėl statybos padarinių pašalinimo. Formaliai vertinant, pagal ginčijamą statybos leidimą nėra atliekami jokie statybos darbai ir iš ieškinio priedų matyti, jog neplanuojama jų atlikti ir ateityje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo ir bylos rūšinio teismingumo klausimus, nepagrįstai vertino tik ieškovės suformuluotą reikalavimą, tačiau neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius ieškinio priedus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo atsietai vertinti ieškinio reikalavimą ir faktinę situaciją, o būtent, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apeliante, kad bylos baigtis dėl statybos leidimo panaikinimo sukels teisines pasekmes pastato savininkų nuosavybės teisėms, nes atmetus ieškinį savavališkai atlikti statybos darbai bus įteisinti arba, patenkinus ieškinį, savininkams išliks pareiga pagal priimtus teismų sprendimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl remiantis minėtomis Statybos įstatymo nuostatomis ir, atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką tokio pobūdžio ginčuose, darytina išvada, kad byla pagal pareikštą reikalavimą nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad ieškovė neformuluoja reikalavimo dėl statybos padarinių šalinimo, nes, kaip minėta, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra priimti savavališkos statybos aktai, privalomieji nurodymai ir įsiteisėję teismų sprendimai. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad ši aplinkybė (jog dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra priimtas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas) nesudaro pagrindo nesivadovauti Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-105-492/2019, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-769-520/2020, kt.). Taigi, byloje esant duomenims apie tai, kad statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą yra pradėti (atlikti), darytina išvada, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis), o kai vis dėlto kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus išsprendžia Specialioji teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis), į kurią gali kreiptis pirmosios instancijos teismas spręsdamas ir ieškinio priėmimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei apeliantės ieškinio turinį, Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės pareikšto ieškinio.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė rūšinį bylos teismingumą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.