Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Transmedos projektai“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, jog kai statyba yra pradėta, dėl statybą leidžiančių dokumentų kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Nustatęs, kad ginčo statinio statyba pradėta, konstatavo, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Teismas, be kita ko, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2016 m. spalio 27 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-87/2016, 2016 m. vasario 3 d. nutartimi teismingumo byloje T-16/2016, 2018 m. spalio 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-85/2018, 2017 m. sausio 11 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-19/2017.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Mano turtas“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Administracijos 2018 m. spalio 18 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-181018-01266.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, esminis kriterijus, pagal kurį spręstinas ginčo rūšinio teismingumo klausimas, yra tai, ar statyba yra pradėta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo statinio statyba yra pradėta.

Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.), o kai vis dėlto kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybą leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017 ir joje nurodytą praktiką).

Pasisakant dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, teismo sprendimo pagrindu nebus reikalinga šalinti savavališkos statybos padarinių, kadangi dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra priimtas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, pažymėtina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesivadovauti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtintomis taisyklėmis, todėl nesudaro pagrindi naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjui išaiškintina, kad siekdamas skųsti šioje byloje ginčytus sprendimus, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.