Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Žemaitis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis Žemaitis“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bilderis“ (dabar – bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Senasis Žemaitis“ dėl atleidimo nuo prievolių vykdymo, juridinių faktų panaikinimo, baudos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo, baudos ir palūkanų priteisimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB ,,Senasis Žemaitis“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016. Pareiškė prašymą nutraukus 2015 m. sausio 7 d. sutartį, pritaikyti restituciją - UAB „Senasis Žemaitis“ iš UAB ,,Bilderis“ nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą, 0,1866 ha, unikalus Nr. 7263­0013-0185 ir pastatą-prekybos paviljoną, 974,21 kv. m, unikalus Nr. 7296-3000-2010, esančius Dubysos g. 6, Raseiniuose. Priteisti iš atsakovės UAB „Senasis Žemaitis“ ieškovei UAB „Bilderis“ 108 484,48 Eur sumokėtos turto kainos dalį. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.Nurodė, kad perdavus nekilnojamąjį turtą, esantį Dubysos g. 6, Raseiniuose, 2017 m. lapkričio 15 d. buvo nustatyta, kad ieškovė BUAB „Bilderis“ atliko tam tikrus statybos darbus ir demontavo (išardė) pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą – komercinės paskirties pastato Dubysos g. 6, Raseiniuose, padarytus darbus. Darbų atstatymui reikalinga 152 641,60 Eur suma. Bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo žinomos pareiškėjai, todėl prašo atnaujinti procesą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 ieškovės UAB „Bilderis“ ieškinį atmetė, o atsakovės UAB „Senasis Žemaitis“ priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. 67, nutraukė šalių 2015 m. sausio 7 d. sutartį (toliau – ir Sutartis), priteisė atsakovei iš ieškovės 52 131,60 Eur baudą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei priteisė iš ieškovės valstybės naudai likusią 1 492 Eur žyminio mokesčio dalį. Nutraukęs Sutartį, teismas taikė restituciją – grąžino UAB „Senasis Žemaitis“ nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. 7263-0013-0185, ir pastatą – prekybos paviljoną, unikalus Nr. 7296-3000-2010, esančius Dubysos g. 6, Raseiniuose, o iš atsakovės UAB ,,Senasis Žemaitis“ priteisė ieškovei BUAB ,,Bilderis“ 261 126,08 Eur. Kitoje dalyje teismas priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-554-236/2017 atmestas ieškovės BUAB ,,Bilderis“ apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.Konkrečiu atveju pritaikius restituciją UAB „Senasis Žemaitis“ buvo sugrąžintas turtas, o UAB „Bilderis“ įgijo 261 126,08 Eur reikalavimo teisę į UAB „Senasis Žemaitis“. Tačiau turto būklė nebuvo vertinama, o UAB „Senasis Žemaitis“ negalėjo jos įvertinti, kadangi pastatas buvo UAB „Bilderis“ nuosavybėje. Teismas, svarstydamas restitucijos taikymo natūra klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.149 straipsnyje nustatyta, jeigu turtas sunaikintas iš dalies arba kitaip sumažėjusi jo vertė, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sunaikintos turto dalies piniginį ekvivalentą ar atlyginti jo vertės sumažėjimą, išskyrus atvejus, kai turto vertė sumažėjo dėl normalaus turto nusidėvėjimo.Atsakovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad vis dar galiojant sutarčiai, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi vykdyti pastato rekonstrukciją pagal projektą, ieškovė vykdė darbus ne pagal projektą. Ir ne tik ta apimtimi, kad atliko naujus darbus, o demontavo/išardė pagal projektą jau padarytus darbus, kurių atstatymas pagal pateikiamas sąmatas sudaro 152 641,60 Eur. Pažymėjo, kad nors šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė negalėjo žinoti tokiu aplinkybių, nes ieškovė ši faktą nuslėpė nuo atsakovės ir teismo. Atsakovei ši aplinkybė tapo žinoma įsiteisėjus teismo sprendimui, įvertinus pastato būklę ir specialistams surašius defektinį aktą ir parengus sąmatas.Tai lemia, kad teismui šioje byloje pritaikius restituciją, ji buvo pritaikyta tik formaliai - nors atsakovė atgavo nuosavybės teisę į pastatą, tačiau dėl ieškovės atliktų ardomųjų darbų, turtas buvo iš dalies sugadintas. Atsakovė atsidūrė dar blogesnėje padėtyje nei iki restitucijos taikymo. Ji ne tik tapo skolinga ieškovei 261 126,08 Eur, tačiau turės išleisti dar nemažiau kaip 152 641,60 Eur, kad atkurti pastato būklę kokia ji buvo iki ginčo Sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, naujai paaiškėjusios aplinkybės laikytinos turinčios esminės reikšmės bylai, nes tik esant šiems duomenims restitucija gali būti tinkamai pritaikyta iš tikrųjų atkuriant padėtį tarp šalių iki Sutarties sudarymo, tą įgyvendinant papildomai priteisiant atsakovės naudai sunaikintos turto dalies piniginį ekvivalentą ir šia apimtimi sumažinant ieškovės naudai priteistą sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB ,,Senasis Žemaitis“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje priimtas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis.Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 ieškovės BUAB „Bilderis“ ieškinį atsakovei UAB „Senasis Žemaitis“ atmetė. Atsakovės UAB „Senasis Žemaitis“ priešieškinį ieškovei UAB „Bilderis“ tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. 67; nutraukė 2015 m. sausio 7 d. sutartį tarp UAB „Bilderis“ ir UAB „Senasis Žemaitis“; priteisė atsakovei UAB „Senasis Žemaitis“ iš ieškovės UAB „Bilderis“ 52 131,60 Eur baudą ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Nutraukus 2015 m. sausio 7 d. sutartį, teismas taikė restituciją - UAB „Senasis Žemaitis“ iš UAB ,,Bilderis“ nuosavybės teisėn grąžino žemės sklypą, 0,1866 ha, unikalus Nr. 7263-0013-0185 ir pastatą - prekybos paviljoną, 974,21 kv. m, unikalus Nr. 7296-3000-2010, esančius Dubysos g. 6, Raseiniuose; iš atsakovės UAB „Senasis Žemaitis“ priteisė ieškovei UAB „Bilderis“ 261 126,08 Eur sumokėtą turto kainą. Kitą atsakovės UAB „Senasis Žemaitis“ priešieškinio ieškovei UAB ,,Bilderis“ dalį teismas atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Bilderis“ atsakovei UAB „Senasis Žemaitis“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Civilinėje byloje nebuvo paduotas (priimtas) kasacinis skundas. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, konstatavo, kad pareiškėja iš esmės nesiekia priešingo, nei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu įtvirtinto, bylos išnagrinėjimo rezultato. Teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės siekia žalos atlyginimo suma sumažinti vykdytinos prievolės dydį savo kreditorei BUAB „Bilderis“.Teismas, įvertinęs paminėtu sprendimu nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas su kuriomis iš esmės sutiko apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pastatas buvo atsakovės žinioje, nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad ieškovė pastate — prekybos paviljone, unikalus Nr. 7296-3000-2010 vykdė darbus ne pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės projektą, kad demontavo/išardė pagal projektą jau padarytus darbus ir kita. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog neatitikimai projektui ir minimi demontavimai/išardymo darbai, iš ko kildinama atsakovei galbūt padaryta žala, buvo atlikti būtent BUAB „Bilderis“ nuosavybėje. Rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pareiškėjai esant užsakove, visi darbai jos buvo priimti, valstybinės institucijos nenustatė jokių nukrypimų nuo projekto. Sudarius ginčo sutartį, UAB „Senasis Žemaitis“ nepertraukiamai pats visą laiką naudojosi patalpomis. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kokios aplinkybės buvo nustatytos bylą nagrinėjant teisme ir kokios vertintinos kaip naujai paaiškėjusiomis, nes iš esmės jokio ginčo dėl atsakovės prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nebuvo. Be to, teismas akcentavo, kad nors byla nenagrinėjama iš esmės, sprendžiama dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo, atsakovės pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia konkrečias naujai paaiškėjusias aplinkybes, nes nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kokios aplinkybės galėjo būti nustatytos, ar yra nustatytos ir kurios konkrečiai naujai paaiškėjo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovės pozicija, jog darbai pagal projektą nebuvo vykdomi ir tariamai buvo vykdomi demontavimo/išardymo darbai yra nepagrįsta, kad sudarytų pagrindą spręsti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip aplinkybės, kurios atsakovei negalėjo būti nežinomos ir yra naujai paaiškėjusios tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ar po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, ar 2017 m. lapkričio 15 d. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis pati atsakovė UAB „Senasis Žemaitis“ viso teisminio proceso metu prašė taikyti restituciją ir nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą (unikalus numeris: 7263-0013-0185) ir pastatą — prekybos paviljoną (unikalus numeris: 7296-3000-2010), teikė duomenis dėl pastato vertės ir kita. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, sprendė, kad mažai tikėtini atsakovės argumentai, jog jai nebuvo žinoma apie pagal projektą nevykdomus darbus ar tai jog buvo demontuoti/išardyti pagal projektą atlikti darbai. Teismas sutiko su ieškove, kad toks elgesys, jei ir būtų pagrindo sutikti su atsakove, vertintinas, kaip neapdairus ir nerūpestingas. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo reikalavimai, pati reikšdama reikalavimą dėl restitucijos nepagrįstai teigia, kad restitucija buvo taikoma formaliai ir kita. Teismas konstatavo, kad iš esmės atsakovei pačiai tenka pasekmės, kad ji, turėdama visas teisinės gynybos galimybes, buvo atstovaujama profesionalo, neužtikrino savo galbūt pažeistų teisių. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą vertino kaip neatitinkantį įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Senasis Žemaitis“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Senasis Žemaitis“ žinojo arba turėjo žinoti apie UAB „Bilderis“ pastate atliktus darbus, nukrypstančius nuo projekto. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodant UAB „Bilderis“ darbus nukrypstančius nuo projekto, neturima omeny, kad UAB „Bilderis“ darbai buvo atlikti netinkamai, nebuvo atlikti visa apimtimi ar pan. UAB „Bilderis“ atlikti darbai apėmė iš esmės griovimo ir ardymo darbus: išgriauti denginiai tarp pirmo aukšto ir rūsio patalpų, išardytos (išgriautos) pertvaros, išardyti laiptai, nugriautas balkonas ir kt.Teismo išvada, kad pastatas buvo atsakovės žinioje ir atsakovė naudojosi pastato patalpomis, nepagrįsta. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ir teismas nenurodė, kuo remdamasis jis daro tokią išvadą.Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė 2015 m. sausio 7 d. sutartimi perleido pastato nuosavybės teisę, pastatą perdavė ieškovei ir nuo to laiko neturėjo pastato savo žinioje, nesinaudojo juo ir neturėjo galimybės jame lankytis. 2015 m. kovo–balandžio mėn., kai ėmė aiškėti, kad ieškovė neketina vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, t. y. atlikti pastato rekonstrukcijos ir perleisti rekonstruotą pastatą atsakovei veiklai vykdyti, tarp šalių kilo konfliktas ir neliko bendradarbiavimo galimybės. Ieškovė, kaip pastato savininkė, buvo griežtai uždraudusi atsakovei lankytis pastate (statybų aikštelėje), atitinkamai, atsakovė apie ieškovės vykdytus griovimo statybos darbus iki pastato perėmimo, galėjo sužinoti tik neteisėtais būdais, pažeisdama ieškovės nuosavybės teisę. Teismas neįvertino, kad ginčas tarp šalių kilo ieškovei kategoriškai atsisakant vykdyti rekonstrukcijos statybos darbus, motyvuojant tuo, kad tariamai pati atsakovė nevykdo savo priešpriešinių prievolių. Atsižvelgiant į tarp šalių kilusi ginčą ir nesant jokių priešingų duomenų bei neturint galimybės apžiūrėti pastato, atsakovė netgi neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad ieškovė pastate iš viso vykdo bet kokius darbus. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad iki pastato perėmimo 2017 m. lapkričio 15 d. UAB „Senasis Žemaitis“ nežinojo apie UAB „Bilderis“ naujai atliktus statybos darbus (ankščiau atliktų statybos darbų rezultatų griovimas), neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad tokie darbai yra vykdomi, todėl neturėjo jokio pagrindo aiškintis tokių aplinkybių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė buvo rekonstrukcijos darbų pastate užsakove ir ieškovės atlikti darbai buvo priimti, valstybinės institucijos nenustatė jokių nukrypimų nuo projekto. Visi UAB „Bilderis“ atlikti darbai, kuriuos UAB „Senasis Žemaitis“ priėmė buvo atlikti pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės projektą. Šie darbai buvo atlikti pagal 2012 m. liepos 20 d. statybos darbų sutartį Nr. SD 12026. Dėl šių darbų kokybės ir atitikties projektui atsakovė neturėjo jokių pretenzijų, tačiau pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra nurodomi darbai atlikti pagal 2012 m. liepos 20 d. statybos darbų sutartį Nr. SD 12-026, o savavališkai ieškovės atlikti darbai po 2015 m. sausio 7 d., UAB „Senasis Žemaitis“ perdavus Pastatą pagal Sutartį UAB „Bilderis“. Per šį laikotarpį ieškovė neinformavo atsakovės apie savo ketinimus atlikti bet kokius darbus ar jų atlikimą (priešingai gynė savo tariamą teisę nedaryti darbų), nekvietė atsakovės dalyvauti jų priėmime ir atsakovei nebuvo žinoma apie tokių darbų atlikimą ar jų apimtį. Atsakovė apie juos sužinojo tik 2017 m. lapkričio 15 d., pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-1058440/2017 perėmusi pastatą iš ieškovės. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad vis dar galiojant Sutarčiai, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi vykdyti pastato rekonstrukciją pagal projektą, ieškovė vykdė darbus, kurie nebuvo numatyti projekte. Ir ne tik ta apimtimi, kad atliko naujus darbus, o demontavo/išardė pagal projektą jau padarytus darbus, kurių padarinių atstatymas pagal pateikiamas sąmatas sudaro 152 641,60 Eur. Nors šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovė negalėjo žinoti tokių aplinkybių, nes ieškovė šį faktą nuslėpė nuo atsakovės ir teismo, o kilus ginčui tarp šalių, ieškovė, turėdama pastato nuosavybės teisę, teisėtai atsisakydavo įleisti atsakovę į pastatą ir jį apžiūrėti. Atitinkamai, atsakovė šias aplinkybes sužinojo tik su antstolio pagalbą perėmusi turtą iš ieškovės ir specialistams surašius defektinį aktą ir parengus sąmatas. Tai lemia, kad teismui šioje byloje pritaikius restituciją, ji buvo pritaikyta tik formaliai – nors atsakovė atgavo nuosavybės teisę į pastatą, tačiau dėl ieškovės atliktų ardomųjų darbų, turtas buvo iš dalies sugadintas. Atitinkamai, tarp šalių ne tik nebuvo atkurtas status quo ante, tačiau atsakovė atsidūrė dar blogesnėje padėtyje nei iki restitucijos taikymo. Ji ne tik tapo skolinga ieškovei 261 126,08 Eur, tačiau turėtų išleisti dar ne mažiau kaip 152 641,60 Eur, kad atkurti pastato būklę tokią, kokia ji buvo iki Sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, vienintelė galimybė užtikrinti tinkamą ir teisingą restitucijos įgyvendinimą yra atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 ir iš naujo išspręsti restitucijos taikymo klausimą, įvertinant UAB „Bilderis“ padarytą žalą pastatui, ir šia apimtimi sumažinant UAB „Bilderis“ priteistiną sumą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Bilderis“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Ieškovės nuomone, jei atsakovė mano, kad jos teisės yra pažeistos, ji turi galimybę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo naujoje byloje, o ne prašyti atnaujinti procesą jau užbaigtoje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl proceso atnaujinimo

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Apeliantė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ieškovei atsakovei perdavus pastatą, paaiškėjo, jos ieškovė UAB „Bilderis“ pastate-prekybos paviljone, esančiame Raseiniuose, Dubysos g. 6, atliko patalpų griovimo darbus. Šią aplinkybę ji laiko naujai paaiškėjusia. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši apeliantės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.Pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodoma aplinkybė turėjo būti jai žinoma bylą nagrinėjant iš esmės. Iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo turinio matyti, kad Sutartimi ieškovė suteikė teisę atsakovei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. valdyti ir naudotis turtu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovei teisę naudotis nekilnojamuoju turtu (Sutarties 14 p.). Sutartimi atsakovė prisiėmė pareigas išlaikyti ir saugoti perduodamą daiktą – mokėti nekilnojamojo turto administravimo mokestį, atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą, mokėti visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius (Sutarties 17, 19, 20 p.). Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad nepaisant pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pastatas ieškovei buvo perduotas nuosavybėn, pareiškėja turėjo teisę naudotis pastatu ir jį valdyti. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad ji neturėjo galimybės lankytis pastate, kad iki pastato perėmimo apie ieškovės vykdytus griovimo darbus (ši aplinkybė nėra įrodyta) galėjo sužinoti tik neteisėtais būdais, pažeisdama ieškovės nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo teisę naudotis pastatu ir jį valdyti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie pastato būklę pareiškėjai turėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Antra, pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodoma aplinkybė, kad ieškovė UAB „Bilderis“ atliko pastato-prekybos paviljono patalpų griovimo darbus (ši aplinkybė nėra įrodyta), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės išnagrinėtos bylos rezultatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei sutikti su prašyme atnaujinti procesą bei atskirajame skunde nurodytais pareiškėjos argumentais, kad ieškovė UAB „Bilderis“ atliko pastato-prekybos paviljono patalpų griovimo darbus, nėra pagrindo pripažinti, kad restitucija nebūtų taikyta.Iš įsiteisėjusių procesinių sprendimų turinio matyti, kad išnagrinėtoje byloje šalių ginčas kilo dėl 2015 m. sausio 7 d. sutarties, kuria UAB „Senasis žemaitis“ perleido UAB „Bilderis“ nuosavybėn statinį ir žemės sklypą, esančius Dubysos g. 6, Raseiniuose, suteikiant atsakovei teisę atpirkti šį turtą, vykdymo. Teismai, išnagrinėję minėtą bylą, sprendė, kad dėl Sutarties neįvykdymo kalta ieškovė. Atsižvelgiant į tai, teismai, nutraukę sutartį dėl esminio jos pažeidimo, taikė restituciją - grąžino atsakovei sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą ir priteisė ieškovei iš atsakovės įskaitytą turto sumos dalį – 261 126,08 Eur.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net jei ieškovė UAB „Bilderis“ atliko pastato-prekybos paviljono patalpų griovimo darbus, nėra pagrindo konstatuoti, kad išnagrinėtoje byloje nebūtų taikyta restitucija ir iš ieškovės atsakovei nebūtų priteista pastato kainos dalis, kuri šalių buvo įskaityta.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė (jei bus įrodyta, kad ieškovė atliko griovimo darbus ir taip padarė žalą apeliantei) nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad, jei pareiškėja mano, kad ieškovė pažeidė jos teisės atlikdama pastato griovimo darbus, tai ji šias teises gali ginti kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (CK 1.137 str. 1 d.).Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.